Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 3 d. A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 8 d., 00.41 val. (duomenys neskelbtini) , nevykdė policijos pareigūnų N. M. ir D. V. teisėtų nurodymų pasitikrinti blaivumą, nesudarė nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, netinkamai atliko tėvo pareigas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdyje su pažeidimu nesutinko. Nurodė, kad tą dieną jis, jo 17 metų dukra, L. ir jos 2 metų dukra vakare valgė Bamba Picoje, vėliau jis išėjo namo, o L. su dukra liko, o jo dukra turėjo važiuoti pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Vėliau atėjo L. su vaiku, pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti visi. Tą dieną buvo išgėręs silpną kokteilį, nebuvo girtas. Kai policija atvyko naktį apie 1 val. visi miegojo. Atėję pareigūnai daužė duris, pradžioje negirdėjo, išgirdo L. ir jis atidarė duris, pareigūnai aiškinosi dėl L. vaiko. Jie sakė negalima vartoti alkoholio prie vaikų. Nežino ar būtų įpūtęs. Policininkai sakė, kad gali ir nepūsti. Jis liepė dukrai pūsti ir ji įpūtė 0,80 promiles. Dukrai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis nematė kaip dukra ir kur gėrė. L. dukrą išvežė pažįstama, o jo dukrą išsivežė kita A. B. dukra.

Liudytoja N. M. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. gautas pranešimas, kad neblaivi mama grįžo iš picerijos su mažamete dukra. Nuvykus į minėtu adresu, duris atidarė B., rado minėtą moterį, buvo visi neblaivūs. L. atsisakė nusistatyti girtumą, dar buvo viena nepilnametė. Vyriškis atsisakė nusistatyti girtumą, L. prašė nekviesti Vaikų teisių tarnybos atstovų. Visi buvo neblaivūs ir buvo nepilnamečių, todėl iškvietė Vaikų teisių specialistus. Nepilnametei nustatytas neblaivumas. Atvykus Vaikų teisių specialistams A. B., L. dar kartą prašė nusistatyti girtumą, jie atsisakė. Atvykus duris atidarė B., L. miegojo, jautėsi alkoholio kvapas, aplinka buvo asociali. Buvo L. su mažametė dukra ir B. nepilnametė dukra, kuriai surašytas AN protokolas. Vaikų teisių atstovai vaikų neišvežė, atvyko L. pusbrolis, kuris paėmė vaiką, B. dukrą išsivežė vyresnė sesuo.

Liudytojas D. V. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00:41val. gavo pranešimą, kad S. L. matė neblaivią su mažamete dukra. Nuvykus į minėtą butą L. rasta neblaivi su savo mažamete dukra. B. atsisakė nusistatyti girtumą, sakė, jog yra namuose. Kartu buvo jo nepilnametė dukra jai nustatytas girtumas, 0,89 promilės, ji sakė atvykusi pas tėvą. Akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus B., girtumą nustatyti reikėjo, kadangi buvo kartu su savo nepilnamete dukra. Jai surašytas AN protokolas. Į butą įleido A. B.. L. šaukė, kad juos įsileido, buvo ant stalo alaus butelis. L. gulėjo lovoje, B. šalia jos, dukra kitoje lovoje. Fakto kad vartojo alkoholį nematė.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja N. M. 2019 m. gruodžio 21 d, tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. nuo 21 val. iki 9 val. dirbo kartu su vyr. patruliu D. V.. 00.41 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose marti S. L. maždaug prieš valandą laiko buvo picerijoje „Bamba pica“ neblaivi, kartu su S. L. buvo jos mažametė 2 metų mergaitė. Pranešėja nerimavo dėl mergaitės. Nuvykus minėtu adresu rado neblaivią S. L. su mažamete dukra N. L.. S. L. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, namuose matėsi, kad buvo girtaujama, bet ji nusistatyti girtumo nesutiko. Namuose kartu buvo neblaivus sugyventinis A. B., kuris taip pat atsisakė pasitikrinti girtumą. A. B. nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,89 prom. girtumas ir jai už ANK 485 straipsnio 1 dalį padarytą pažeidimą surašytas administracinis nusižengimo protokolas. E. B. perduota iš namų atvykusiai seseriai G. B. (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Dėl kaltinimo pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, administraciniu nusižengimu laikoma tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. B. nesudarė nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos ir netinkamai atliko tėvo pareigas. Nors administracinio nusižengimo byloje nenurodė konkrečiai kokius teisės aktus pažeidė, tačiau tarnybiniame pranešime, teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad tėvas turėjo būti blaivus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą; 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte: vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Šiuo atveju, nėra nustatyta jokių A. B. veiksmų savo nepilnametės dukters atžvilgiu, t. y. nėra nustatyta, kad A. B. tėvų valdžios nepanaudojo arba panaudojo priešingai vaiko interesams, nesudarė saugios aplinkos, pažeidė savo 17 metų dukters teises kaltinime nurodytu metu.

Iš Institucijos atstovo paaiškinimų bei tarnybinio pranešimo matyti, kad kitokią vaiko teises pažeidžiančia veikla nurodoma kaip išgėręs tėvas, kuris atsisakė pasitikrinti girtumą. Nenurodyti jokie kitokie A. B. veiksmai, pažeidžiantys ji nepilnametės dukters teises (prieš atvykstant policijos pareigūnams A. B. bei jo duktė miegojo).

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi administracinė atsakomybė yra siejama būtent su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina atsižvelgiant į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vadinasi, ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų - objektyvioji pusė, kuri susideda iš teisei priešingos veikos (veikimas/neveikimas), žalingų padarinių, priežastinio veikos ir padarinių ryšio, veikos padarymo būdo. A. B. kaltinamas jog vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl A. B. veikos – alkoholio vartojimo, jo nepilnametei dukrai kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaiko teisėmis ir interesais. Byloje nenustatyta, kad vaikas būtų pasijutęs nesaugus, išsigandęs ar patyręs kitų neigiamų emocijų.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai į A. B. butą atvyko dėl S. L. ir jos 2 metų vaiko. Atvyko tada, kai visi bute buvę asmenys miegojo, t. y. A. B., jo dukra, S. L. ir jos dukra. Tai, jog A. B. atsisakė tikrintis alkotesteriu nerodo tai, jog A. B. nesudarė nepilnamečiam vaikui saugios aplinkos ir netinkamai atliko tėvo pareigas. Byloje nėra nustatyta, kad suaugę žmonės smurtavo ar girtuokliavo esant A. B. nepilnametei dukrai. A. B. dukra kartu su juo negyvena, buvo atvykusi į svečius ir išėjusi su draugėmis gėrė bei, kadangi yra atsakinga pati už savo elgesį, buvo nubausta administracine tvarka. Byloje taip pat nenustatyta, kad A. B. gėrė kartu su nepilnamete dukra ar jai liepė vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. nėra nustatytas joks netinkamas A. B. elgesio poveikis jo dukrai. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas konstatuoja, kad A. B. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl yra pagrindas nutraukti A. B. pradėtą pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį,73 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teiseną, kai padarytos veikos neturi šių administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsniai įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Kaip nustatyta, policijos pareigūnai buvo iškvieti dėl S. L. bei jos mažametės (2 metų dukters), nes ji buvo pastebėta gerianti alkoholinius gėrimus. Dėl A. B. jokio iškvietimo nebuvo. Taip pat teismas nustatė, kad A. B. nepadarė administracinių nusižengimu, numatytų ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje, todėl policijos pareigūnai neturėjo pagrindo liepti A. B. tikrintis girtumą. Taip pat byloje nenustatyta, kad A. B. kėsinosi pažeisti ANK XXV skyriuje nustatytą valdymo tvarką. Pats veiksmas- atsisakymas tikrintis girtumą- nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad jį vertinti kaip administracinį nusižengimą.

Tokiu būdu yra pagrindas nutraukti A. B. pradėtą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 637 straipsnis,

nutaria:

A. B. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo teiseną, kai padarytos veikos neturi šių administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.