Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 buvo Projekto įgyvendinimo bendrovė ir jos pagrindinė veikla pagal 2008 m. liepos 29 d. steigimo aktą yra naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę (nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini)) bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, generaliniu direktoriumi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) – vardu, pagal (duomenys neskelbtini) įstatų, 2011 m. vasario 11 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnį privalėdamas veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėdamas teisę organizuoti (duomenys neskelbtini) veiklą, jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėdamas teisę leisti įsakymus, reguliuojančius (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą, vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėdamas teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis (duomenys neskelbtini) lėšomis, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) valdybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, būdamas vienasmenis (duomenys neskelbtini) valdymo organas, vadovaujantis šių nuostatų 4.1.1 punktu, turėdamas teisę duoti (duomenys neskelbtini) darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. sausio 28 d. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą, dėl to apmokant šias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala, o būtent:

jis (duomenys neskelbtini) vardu, pagal jo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kaip generalinis direktorius pasirašęs 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 (toliau – Sutartis) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur), jis, R. V., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir (duomenys neskelbtini) tebeteikiant paslaugas, žinodamas, kad papildomoms paslaugoms pirkti nebus organizuojamas viešasis pirkimas, 2012 m. rugsėjo 14 d., gavo (duomenys neskelbtini) valdybos pritarimą komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą, kurį pagal iš anksto žinomą rezervo lėšų sumą buvo parengusi (duomenys neskelbtini). Privalėdamas papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti sudaryti viešojo pirkimo komisiją bei paskelbti viešąjį pirkimą papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausią paslaugų teikėją, jis, R. V., pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28 962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, po to, kai (duomenys neskelbtini) išnaudojo Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 Eur) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur) sumą komunikacijos paslaugoms įsigyti, neatliko savo funkcijų, t. y. nenurodė sau pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams parengti viešojo pirkimo sąlygas, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta, kokios konkrečiai reikalingos paslaugos, koks paslaugų kiekis yra reikalingas, bei kaip bendrovės generalinis direktorius viešojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti nesudarė, neorganizavo jokio pobūdžio viešojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu, supaprastinto atviro konkurso būdu ar atviro konkurso būdu, ar kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu, t. y. atliekant bent minimalius veiksmus, siekiant nustatyti kitų galimų tiekėjų siūlytinas pigesnes viešųjų ryšių paslaugų kainas), tam, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas tinkamiausias papildomų paslaugų teikėjas. Pasinaudodamas jam, kaip bendrovės generaliniam direktoriui, suteiktais įgalinimais, neteisėtai, nesant sudarytos sutarties su (duomenys neskelbtini) papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, išnaudojus Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 Eur) sumą, neorganizuojant konkurso toliau pirko paslaugas iš vienintelio, ne norminių aktų nustatytu būdu pasirinkto, tiekėjo – (duomenys neskelbtini) bei nurodė sau pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams toliau priimti ir apmokėti (duomenys neskelbtini) papildomai teikiamas viešųjų ryšių paslaugas. Taip neįvertino galimybių viešųjų ryšių paslaugas įsigyti pigiau, ir, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių norminių aktų, neteisėtai suteikė pirmenybę teikti viešųjų ryšių paslaugas vienam, savo nuožiūra parinktam, paslaugos tiekėjui – (duomenys neskelbtini), o bendrovės darbuotojams atsisakius pasirašyti papildomų darbų, viršijančių 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nurodytą 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur) sumą, tik pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas faktūras ir vienvaldiškai davė nurodymą apskaitos vadovei E. S. apmokėti (duomenys neskelbtini) už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) už papildomai, nesant šių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) vertės viešųjų ryšių paslaugas, taip R. V., tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai nurodė apmokėti už suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip (duomenys neskelbtini) akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) turtinės žalos.

Aukščiau nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdamas valstybinės reikšmės strateginio objekto – (duomenys neskelbtini) vadovas, t. y. užimdamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryšių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o šiems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniškai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstą išmokėjimą, R. V. ne tik veikė priešingais (duomenys neskelbtini) interesais, neracionaliai naudojo jo žinioje esančias lėšas, bet ir savo elgesiu viešai demonstravo kaltinime nurodomų tesiės aktų reikalavimų ignoravimą sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino (duomenys neskelbtini)generalinio direktoriaus vardą, šios valstybinės reikšmės juridinio asmens autoritetą, sudarydamas sąlygas abejoti tokias pareigas užimančio asmens sugebėjimu įmonei vadovauti teisingai bei tinkamai, dirbti valstybės labui skaidriai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, pakirto pasitikėjimą tokias pareigas užimančiu asmeniu ir vadovaujamo valstybinės reikšmės juridinio asmens galimybėmis tinkamai realizuoti savo paskirtį – laikantis tesiės aktų reikalavimų įgyvendinti projektą, tikslingą valstybės energetiniam saugumui užtikrinti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467-885/2019 nuteistojo R. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-19/908/2019 atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad esant paslaugų teikimo faktui, atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas negali būti nustatomas pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sutarties sąlygas, tokių paslaugų vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų ar kitus teisingo atlyginimo metodus, kad dėl turtinės žalos dydžio BK 228 straipsnio prasme gali būti sprendžiama tik prieš tai nustačius ir įvertinus realią suteiktų viešųjų ryšių paslaugų vertę.

Šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1A-362-851/2021 nagrinėjama apeliacine tvarka.

2021 m. birželio 17 d. vykusio posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas įpareigojo valstybinį kaltinimą byloje palaikančią prokurorę pateikti teismui duomenis apie tai, kokia būtų (duomenys neskelbtini) teikiamų viešųjų ryšių paslaugų vertė tuo atveju, jei išnaudojus 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatytą sumą (1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 Eur) teisėtų viešųjų- pirkimų pagrindu būtų buvusi sudalyta nauja (papildoma) viešųjų ryšių paslaugų teikimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštuose atsakymas pagal 2021 m. birželio 17 d. apeliacinės instancijos teismo nurodymą nebuvo pateiktas, 2021 m. rugsėjo 30 d. vykusio posėdžio metu, siekiant nustatyti realiai padarytą žalą, gautas valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės prašymas baudžiamojoje byloje skirti ekonominę ekspertizę.

Teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Teismo ekspertizė skiriama tuo atveju, kai teismas ar teisėjas neturi specialių žinių, reikalingų nagrinėjant bylą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 286 straipsnyje yra numatyta ekspertizės skyrimo ir darymo bylos nagrinėjimo teisme metu tvarka.

Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Metodines rekomendacijas ekonominių ekspertinių tyrimų užsakovams ekonominė ekspertizė pagal sprendžiamus uždavinius skirstoma į apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizes.

Apskaitos ir finansų ekspertizė nustato turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apskaitos, materialinių vertybių ir piniginių lėšų pajamavimo ir nurašymo, pelno (nuostolio) apskaičiavimo ir paskirstymo, biudžeto lėšų naudojimo, fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą, materialinių vertybių ir piniginių lėšų trūkumą, perteklių, jų atsiradimo laikotarpį, slėpimo naudojant apskaitos dokumentus būdus, mokesčių ir mokėjimų į biudžetus ir fondus ar finansinės atskaitomybės teisingumą, įmonės finansinę būklę ir veiklos ekonominius rodiklius, negautą naudą dėl sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių bei finansinių operacijų nevykdymo, apskaitos ir kontrolės trūkumus.

Atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje ekspertizei keliamus uždavinius, t. y. į siekį nustatyti (duomenys neskelbtini)E po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatytos sumos išnaudojimo teiktų viešųjų ryšių paslaugų vertę ir jos ekonominį pagrįstumą, atsižvelgiant į minėtose rekomendacijose nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju tikslinga skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, konkrečiai — atlikti fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumo nustatymo ir (ar) negautos naudos dėl sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių bei finansinių operacijų nevykdymo nustatymo tyrimą.

R. M. rekomendacijomis ekonominių ekspertinių tyrimų užsakovams, Fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumo nustatymo tyrimo metu ekspertas nustato, kaip atsiskaitymas įformintas, kada atliktas, už kokias prekes ar paslaugas, pagal kokią sutartį, kokia neapmokėta ar permokėta dalis pasiliko po atlikto mokėjimo; ar mokėjimas atliktas sutartyje ar teisės aktuose nurodytais terminais, kokia galima delspinigių suma, kokias ekonomines sankcijas už ne laiku atliktą ar neatliktą mokėjimą numato susitarimai).

Negautos naudos dėl sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių bei finansinių operacijų nevykdymo nustatymo tyrimo metu, jei vykdant tam tikras ūkines operacijas/sutartinius įsipareigojimus pažeidžiami teisės aktai ar sutartinės nuostatos, kita šalis gali negauti turtinės naudos - ekspertas nustato negautos naudos (pajamų, papildomai patirtų sąnaudų) dydį). Tyrimas gali būti atliekamas, kai yra sudaryta sutartis, kuri anksčiau buvo vykdoma, ar nustatomas pažeidimas (pvz., konkurencijos pažeidimas) ir yra apskaitos duomenys apie sandorio pajamas ir sąnaudas. Atliekant negautos naudos (šiuo atveju - papildomai patirtų sąnaudų) skaičiavimus tiriami ūkio subjekto, kitų analogiška veikla užsiimančių ūkio subjektų apskaitos dokumentai, taip pat atsižvelgiama į rinkos konjunktūrų, kitus išorės veiksnius. Į ekonominius ekspertinius tyrimus atliekančių teismo ekspertų kompetenciją nepatenka kainų, turto ar paslaugų verčių nustatymas, todėl baudžiamojoje tikslinga skirti kompleksinę apskaitos ir finansų ir turto (verslo) vertinimo ekspertizę, kadangi teismas neturi specialių žinių, reikalingų nagrinėjant bylą.

1. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) suteiktų (duomenys neskelbtini) po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė) atitiko 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 įkainius (vertę)?

2. Kokie viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, vidutiniai įkainiai (vertė) rinkoje buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 14 d.- 2013 m. sausio 28 d. laikotarpiu?

3. Ar 2 punkte nurodyti įkainiai atitiko po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo (duomenys neskelbtini) teiktų paslaugų įkainius (vertę)?

4. Jeigu 3 punkte nurodyti įkainiai (vertė) tarpusavyje neatitiko, koks nurodytų įkainių (vertės) skirtumas?

5. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS- 2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų?

5.1. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS- 2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka mažiausios kainos kriterijų?

- vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d. 1 p. (įstatymo redakcija, galiojusi 2012-03-31-2013-01-30): Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos;

- laikyti, kad viešųjų ryšių paslaugos po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo buvo įgyjamos pagal tuos pačius kriterijus, kurie nustatyti pirkimo Nr. 124904 dokumentuose.

6. Ar po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo (duomenys neskelbtini) teikė papildomas, 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 nenumatytas paslaugas?

7. Ar 6 punkte nurodytų papildomų paslaugų įkainiai (vertė), juos lyginant su tiriamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis, buvo ekonomiškai pagrįsti?

Prokurorė siūlė ekspertinę įstaigą apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimui - Lietuvos teismo ekspertizės centrą. Kadangi turto (verslo) vertinimo ekspertizės Lietuvos teismo ekspertizės centre neatliekamos, todėl siūlė teismo ekspertą, įgaliotą atlikti turto (verslo) vertinimo ekspertizę, parinkti iš teismo ekspertų sąrašo teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija pritaria prokurorės siūlymui, ir paveda apskaitos ir finansų ekspertizę atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o turto (verslo) vertinimo ekspertizę paveda atlikti ekspertui M. K. ( UAB Marleksa”, Ukmergės g. 120, Vilnius, tel. 8 5 276 32 79, el.paštas vertintojas@vertintojas.lt )

Rezoliucinė dalis

nutaria:

paskirti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-851/2021 kompleksinę apskaitos ir finansų ir turto (verslo) vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams ir turto (verslo ) vertinimo ekspertui M. K..

1. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini)suteiktų (duomenys neskelbtini) po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė) atitiko 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 įkainius (vertę)?

2. Kokie viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, vidutiniai įkainiai (vertė) rinkoje buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 14 d.- 2013 m. sausio 28 d. laikotarpiu?

3. Ar 2 punkte nurodyti įkainiai atitiko po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo (duomenys neskelbtini) teiktų paslaugų įkainius (vertę)?

4. Jeigu 3 punkte nurodyti įkainiai (vertė) tarpusavyje neatitiko, koks nurodytų įkainių (vertės) skirtumas?

5. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS- 2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų?

5.1. Ar viešųjų ryšių paslaugų, (duomenys neskelbtini) teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS- 2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka mažiausios kainos kriterijų?

6. Ar po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo (duomenys neskelbtini) teikė papildomas, 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 nenumatytas paslaugas?

7. Ar 6 punkte nurodytų papildomų paslaugų įkainiai (vertė), juos lyginant su tiriamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis, buvo ekonomiškai pagrįsti?

Ekspertizę pavesti organizuoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui baudžiamąją bylą Nr. 1A-362-851/2021 bei paketą Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67.

Pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei ekspertui M. K. šios nutarties nuorašus.

Informuoti teismo ekspertus, kad, nustačius, jog trūksta duomenų ekspertizei atlikti, jie turi teisę kreiptis į šią nutartį priėmusį teismą ir prašyti papildomos medžiagos.

Baudžiamosios bylos nagrinėjime skelbti pertrauką iki bus atlikta teismo ekspertizė ir po ekspertizės akto teismui pateikimo bus paskirtas teismo posėdis.

Nutartis neskundžiama.