Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims - V. Ž., D. T. ir S. S., dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. J. ir jos atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko. Jai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo pranešta buvo tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. (dabar - Ž.), D. T. ir S. S. buvo pripažintos kaltomis padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Minėtu nuosprendžiu taip pat buvo iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš V. T. (dabar - Ž.), D. T. ir S. S. nukentėjusiosios A. J. naudai - 65540,00 Lt suma (18981,70 Eur). Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 3 d.

Teismo posėdžio metu A. J. nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio pagrindu jai buvo išduoti trys vykdomieji raštai dėl 65540,00 Lt (18981,70 Eur) sumos išieškojimo iš skolininkių - V. T. (dabar - Ž.), D. T. ir S. S..

Pateikta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad antstolės Rimos Gražienės kontorai vykdyti 2012 m. gruodžio 4 d. buvo pateiktas tik vienas vykdomasis raštas, išduotas skolininkės S. S. atžvilgiu. Minėta vykdomoji byla nėra užbaigta, vykdymo procesas S. S. atžvilgiu yra tęsiamas iki šiol.

Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad kitų skolininkių - V. T. (dabar - Ž.) ir D. T. atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų ji tuo metu antstolei nepateikė vykdyti, nes šios skolininkės neturėjo jokio turto iš kurio būtų galima buvę skolą išieškoti. Ji tai žinojo, nes ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bendravo su V. T. (dabar - Ž.) ir D. T., žinojo jų turtinę padėtį, V. T. (dabar - Ž.) buvo jos brolio T. Ž. sutuoktinė. Be to, kad šios skolininkės neturi jokio turto ją informavo ir antstolė. Kadangi jos materialinė padėtis tuo metu buvo labai bloga, o vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu ji turėjo sumokėti antstolei nemažas pinigų sumas, nusprendė vykdomųjų raštų, išduotų skolininkių - V. T. (dabar - Ž.) ir D. T. atžvilgiu nepateikti vykdymui. Tuo metu buvo įsitikinusi, kad tai galės padaryti per 10 m. terminą.

Pareiškėja A. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui (2012 m. lapkričio 29 d. išduotam vykdomajam raštui) pateikti vykdyti atnaujinimo vienos iš skolininkių - V. Ž. - atžvilgiu. Nurodė, kad terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl jos menko teisinio išsilavinimo ir jos suklaidinimo, dėl įstatymų pasikeitimo, jos išvykimo gyventi į užsienį.

Teismo posėdžio metu A. J. papildomai paaiškino, kad esminis motyvas šiuo metu pateikti vykdyti dar 2012 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą V. Ž. atžvilgiu yra tai, kad po ištuokos su jos broliu, V. Ž. įgijo nekilnojamojo turto, iš kurio yra įmanomas jai padarytos žalos išieškojimas.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra laikomas vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Iš to seka, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio priėmimo metu, tiek ir vykdomųjų raštų pareiškėjai A. J. išdavimo metu (t.y. 2012 m. lapkričio 29 d.) jau galiojo naujoji CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatanti trumpesnį (5 metų) terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Todėl pareiškėja turėjo teisę pateikti antstoliui gautus vykdomuosius raštus per 5 m. nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2016 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai).

Pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su 2012 m. lapkričio 29 d. išduotais vykdomaisiais raštais kreipėsi į antstolės Rimos Gražienės kontorą. Tačiau antstolė jai paaiškino, kad išieškojimo veiksmus tikslinga pradėti tik nuteistosios S. S. atžvilgiu, kadangi kitos skolininkės tuo metu buvo nemokios. Patikrinus Antstolių informacinę sistemą (AIS) paaiškėjo, kad antstolės Rimos Gražinės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 65540,00 Lt (18205,41 Eur) sumos išieškojimo iš S. S., skolininkės A. J. naudai.

CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; kt.). Be to, vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; kt.). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.6 straipsnis numato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Todėl jaunas pareiškėjos amžius, teisinių žinių ir patirties stoka šiuo atveju negali būti vertinamos kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys, pateisinančios visišką pareiškėjos pasyvumą. Pažymėtina, kad nors pareiškėja ir nurodė, jog iš karto po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei vykdomųjų raštų išdavimo, ji išvyko gyventi į užsienį, tai taip pat nelaikytina svarbia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti priežastimi. Netgi ir gyvendama užsienyje pareiškėja, esant šiuolaikinėms komunikavimo galimybėms, galėjo išsiaiškinti konkrečią vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarką ir terminus, turėjo galimybę pati ar per atstovą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.

Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad pateikta kita vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, jog pareiškėja A. J. 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Rimos Gražienės kontorai vykdyti 2012 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą kitos skolininkės - D. T. - atžvilgiu. 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu antstolė Rima Gražienė vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai aiškiai nurodydama to priežastį - „kadangi praleistas terminas per kurį vykdomasis dokumentas turėjo būti pateiktas vykdyti“. Iš to seka, kad pareiškėjai A. J. jau 2017 m. rugpjūčio mėn. tapo žinoma, kad ji yra praleidusi terminą pateikti vykdymui vykdomuosius dokumentus išduotus kitų dviejų skolininkių - V. Ž. ir D. T. - atžvilgiu. Tai sužinojusi pareiškėja neiniciavo teisminių procesų CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino atnaujinimui, toliau elgėsi visiškai pasyviai ir nerūpestingai, vykdomojo dokumento išduoto V. Ž. atžvilgiu apskritai niekada nepateikė antstolei vykdyti.

Pati pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad po V. Ž. ištuokos su jos broliu T. Ž., sužinojo, kad skolininkei po santuokos nutraukimo atiteko nekilnojamasis turtas. Tai ir buvo esminė priežastis kreiptis dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Byloje pateiktas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad po santuokos su T. Ž. nutraukimo, V. Ž. atiteko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pradinis pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tačiau tas faktas, kad skolininkė tik 2019 m. liepos mėn. įgijo asmeninio turto negali būti laikoma svarbia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastimi. Pirma, minėta aplinkybė atsirado jau po to, kai A. J. buvo žymiai praleidusi terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (šis terminas jai baigėsi 2016 m. lapkričio 3 d., o skolininkė V. Ž. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik 2019 m. liepos 8 d.). Anksčiau jau buvo pažymėta, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (o ne atsirado tokiam terminui jau pasibaigus, kaip nagrinėjamu atveju) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Antra, pareiškėja labai ilgą laiką - beveik 8 m. - elgėsi pasyviai, savo teisės išsiieškoti priteistos sumos iš skolininkės V. Ž. niekada neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors tokią galimybę visada turėjo - ji dar 2012 m. gruodžio 4 d. pateikė vykdyti kitą vykdomąjį dokumentą skolininkės S. S. atžvilgiu, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. bandė tai padaryti ir dar vienos skolininkės - D. T. - atžvilgiu. Tai reiškia, jog turėdama apsisprendimo laisvę, pareiškėja A. J. sąmoningai nesikreipė į antstolį dėl skolininkės (tuometinės savo brolio sutuoktinės) V. Ž., o tai darydama veikė išimtinai savo rizika.

Pažymėtina ir tai, kad ribotas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti yra skirtas būtent skolininko (šiuo atveju - suinteresuotojo asmens V. Ž.) lūkesčių ir teisėtų interesų apsaugai. Žinodama, kad pareiškėjai išduotas vykdomasis dokumentas, kurio ši itin ilgą laiką neteikia vykdyti, nors tam nėra jokių kliūčių, suinteresuotasis asmuo įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad priverstinis išieškojimas jos atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Be to, terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo nesiejant su tuo, kokiu pagrindu atsirado prievolė. Suinteresuoto asmens V. Ž. neteisėti veiksmai ir šiais veiksmais pareiškėjai padaryta žala buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kurio pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Už nusikaltimą suinteresuotam asmeniui buvo paskirta bausmė, o priteistas žalos atlyginimas tapo įprasta civilinio pobūdžio pinigine prievole, kurios išieškojimui taikomos bendros vykdymo taisyklės. Vien faktas, kad žalos atlyginimas priteistas baudžiamojoje byloje už padarytą nusikaltimą, negali būti vertinamas kaip paneigiantis su vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir terminais susijusį teisinį reglamentavimą. Kita vertus, pareiškėja A. J. jokių teisėtų lūkesčių manyti, kad vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti bet kada, net ir praėjus itin ilgam laiko tarpui po vykdomojo dokumento išdavimo, negalėjo įgyti dėl teisės aktuose įtvirtintos konkrečios ir aiškios vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkos bei tokios tvarkos nesilaikymo pasekmių. Termino praleidimo pasekmių taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip apkaltinamojo teismo nuosprendžio paneigimas ar jo ignoravimas. Nėra ginčo dėl to, kad V. Ž. padarė pareiškėjai A. J. žalos įvykdytu nusikaltimu, tačiau dėl pasyvaus elgesio, aptarto anksčiau, pareiškėja pati prarado teisę reikalauti priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos A. J. nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Todėl pareiškėjos A. J. 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikslintas pareiškimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikslintą pareiškimą, iš A. J. priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 38,28 Eur, valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 578 straipsniu, 608 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 38,28 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 28 ct.). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Įmokos kodas: 5660).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Rimai Gražienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.