Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant: pareiškėjo VšĮ „Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ atstovui A. M.

S. J. , kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, jo gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo S. J. pakeitimo griežtesne priverčiamąją medicinos priemone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas VĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ komisijos aktas, kuriame prašoma pakeisti S. J. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos sąlygomis griežtesne priverčiamąja medicinos priemone - gydymu stacionare.

Pareiškėjo, VŠĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“, atstovas gydytojas psichiatras A. M. teismo posėdyje teikimą palaikė, bei paaiškino, kad pacientas pradėjo išgėrinėti, ypač nuo Kalėdinių švenčių, agresyviai elgėsi ir taip pažeidė priverstinės ambulatorinės priežiūros taisykles, todėl gydytojų komisijos buvo pasiūlyta keisti į sustiprintą stacionarią priverstinę priežiūrą. Tokia komisijos nuomonė, jis palaikantis ją. Stebimas pas juos 6 mėn., gydomas geriamomis tabletėmis, ir stebėjimu, kontrole. Tabletes išrašantys ir geria pats. Sunku pasakyti ar tabletes gėrė, tuo metu kai elgėsi agresyviai, sunkiai tikėtina, kad gėrė tabletes. Vaistai nesuderinami su alkoholiu, tiesiog netinka, nebepadeda. Nemanantis, kad esmė yra vaistų vartojimas su alkoholiu, esmė jo diagnozė, kad lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Kai būna su elgesio sutrikimais, tai asmuo linkęs į destruktyvų elgesį. Vaistai padeda, bet jei išgeria alkoholio, tai elgesio sutrikimas labai išryškėja. Jie neturintys galimybių kontroliuoti alkoholio išgėrimą gydant ambulatoriškai. Atskirai priklausomybės alkoholiui nėra nustatyta, bet dabar būtų galima galvoti apie šitą diagnozę. Stebėjimas vyksta, kai kas mėnesį jis atvyksta. Dabar buvo nuotoliniu būdu stebėjimas, bendraudavę telefonu. Kai jis nesusisiekė, tėtis buvo atėjęs, sakė, kad sumušė, iškviesta policija ir vėl ėmė išgerti pastoviai. Ir motinai buvo skambinta. Ji taip pat pasakojo, kad būdamas neblaivus jis ją smaugė. Tada paskambinta S., pasakyti, kad jis atvyktų. Tėvai gyvena ne kartu, jie išsiskyrę. S. gyvena su tėvu. S. buvo atvykęs sausio 6 d., daugiau nebuvo atvykęs. Pagal jų taisykles, kadangi stiprūs pažeidimai ambulatorinio gydymo, turintys siūlyti teismui keisti į stacionarų gydymą. Jis pažeidė savo elgesiu tą duotą struktūrą, kurios turėjo laikytis. Buvo įpareigotas nevartoti alkoholio. Jis kai atėjo sausio 6 d. sakė, kad dabar nevartojantis ir nevartosiąs, kai buvo atėjęs. Kaip supratę iš tėvo, tai jis laikas nuo laiko pavartoja alkoholio. Išgėręs jis elgiasi agresyviai, alkoholis turi tiesioginės įtakos. Kai negėręs toks polinkis irgi yra, bet gal blaivus gali susilaikyti. Yra tik vienas stacionaras Rokiškyje, jie patys nustato rėžimą, manantis užtektų bendro stebėjimo. Manantis, jei yra sutrikimas dėl alkoholio, tai jį ir gydo, įeina į gydytojo pareigą gydymas, visa informacija Rokiškiui būna pateikta. Kol blaivus nebuvo akcentuojama iš artimųjų smurtas. Kai būna blaivus ambulatorinio gydymo metu jo būklė panaši laikosi. Yra būdų gydyti ne tik stacionariai, bet manantis toks gydymas būtų efektyvesnis. Geriau būtų, jei jis būtų ilgesnį laiką uždaroj įstaigoj – stacionare ar reabilitacijos centre nuo priklausomybių. Jam padėtų kur stipresnė priežiūra ir stipresni gydymo metodai. Jis ir artimieji nori gydyti priklausomybę nuo alkoholio. Jie parašę teismui, kad siųsti į stacionarą. Jis galėtų pats gydytis priklausomybę alkoholiui, bet tas būtų sudėtingiau.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, S. J. teismo posėdyje parodė, kad norėtų užsikoduoti nuo alkoholio. Anksčiau nebuvo užsikodavęs, priklausomybės neturintis. Buvo, kad smurtavęs prieš tėvą, prieš motiną. Per Kalėdas tai buvo. Po Kalėdų gėręs. Dabar negeriantis visai, kokios 2 dienos. Į Rokiškį atgal nenorintis. Supratęs, kad jei gersiąs, vėl į Rokiškį važiuosiąs. Priklausomybę gydytųsi, kreiptis pats sugebėtų. Kai blaivas polinkio smurtauti nebūna. Kartais norintis alkoholio.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, tėvas S. J. sutiko paaiškinti dėl sūnaus būklės, bei teigė, kad sūnus gyvena su juo nuo 5 metų visą laiką. Dabar gyvenantis su dviem sūnumis. Antras sūnus namie mažai būna, jis turi draugę Vilkaviškyje. S. vartoja alkoholį, randa kaime draugų. Nuo rugpjūčio mėnesio gydomas ambulatoriškai. Iš pradžių nevartojo. Prieš Kalėdas pradėjo pavartoti. Vaistus iš pradžių gėrė, o po to ne visada išgerdavo. Sukontroliuodavęs kiek galėjęs, nes apgaudavo, kad išgeria, o neišgerdavo vaistų. Reikdavo šalia jo stovėti ir žiūrėti, kad išgertų vaistus, tą ir daręs paskui. Kai vartojo alkoholį, vaistų negėrė. Kol blaivas yra klauso, geras vaikas. Jei yra išgėręs alkoholio, vaistų negeria, per prievartą vaistų nesuduosiąs. Geriau būtų, jei nuo alkoholizmo gydytų. Nuo Kalėdų būna pageria, paskutinį kartą gėrė vasario 3 kažkur. Prieš tai gėrė periodiškai ir vaistų nevartojo. Smurtas prieš jį buvo po grįžimo iš Rokiškio vieną kartą. Išgėręs buvo, sulaužė jam šonkaulius. Tyrimas policijoje nebuvo pradėtas. Motina gyvena V., jis tik buvo nuėjęs pas ją. Nežinantis ką jis ten padarė. Motina paskambinus sakė, kad smaugė. Po Kalėdų jam atrodo, nežinantis, ar kreipėsi į policiją. Neužtikrinsiąs, kad negertų, iš paskos negalintis vaikščioti. Kai grižo iš Rokiškio kažkokio elgesio pasikeitimo nebuvo, įstaiga jo elgesio nepakeitė, tik negėrė kažkurį laiką. Nuo tada kai grižo iš Rokiškio iki Kalėdų negėrė. Pradėjo nuo Kalėdų išeidinėti ir gėrė. Namuose būdavo visko. Jis, jei paprašo pagalbos kas, neatsisako, eina padeda. Manantis, kad galima kažkaip kitaip gydyti, Rokiškis nemanantis, kad pakeis. Įmanoma savarankiškai priklausomybę gydyti, tik reikia, kad nukreiptų, į kokį priklausomybių centrą. Nuvežtų jei reiktų. Norėtų, kad gydytų nuo alkoholio priklausomybės. Manantis, kad pagydytų ir jis būtų kitoks. Kiekvieną dieną būnant matosi kaip elgiasi. Nepalaikantis vežimo į Rokiškį. Manantis, kad būtų geriau čia.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti, bei nurodė, kad girdėję mediko paaiškinimus, kad S. J. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, linkės į destruktyvų elgesį. Asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės. Iš pradžių buvo stacionarius stebėjimas, paskui pakeitus į ambulatorinį, jo elgesys pasikeitė į neigiamą pusę. Asmuo pradėjo išgėrinėti, o išgėręs pradėjo agresyviai elgtis. Kaip aiškino gydytojas, asmeniui su tokia diagnoze apskritai yra apsunkintas priklausomybės nuo alkoholio gydymas ir kaip gydytojas nurodė tą puikiausiai padarytų Rokiškio psichiatrijos ligoninė gydydama stacionare. Yra linkusi teikimą prašyti tenkinti, kad S. J. ambulatorinis gydymas būtų pakeistas į stacionarų Rokiškyje.

Gynėja teikimui prieštaravo, bei nurodė, kad išklausius proceso dalyvius norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad problemos visos kyla dėl alkoholio vartojimo. Gydytojas tai pripažįsta. Pašalinus šią priklausomybę, jo elgesys nebūtų agresyvus ir būtų tinkamas, ir kaip girdėję iš gydytojo nors ir apsunkintas, bet įmanomas ambulatorinis gydymas, jei būtų pagalba nuo šio sutrikimo. Pats gydytojas paaiškino, kad yra kitų stacionarių įstaigų padėsiančių įveikti šią priklausomybe. Su kreipimusi į medikus ir pagalbos į stacionarius centrus sutinka tiek pats S. J., tiek jo tėvas. Tėvas pasižada nuvežti sūnų savo transportu ir savo lėšomis. Tokį pageidavimą asmuo išreiškęs ir medikams, tik nežinia dėl kokių aplinkybių nepasiūlė šios priklausomybės gydyti, o iš karto kreipėsi dėl nukreipimo į stacionarią gydymo įstaigą. Girdėję iš tėvo, kad elgesys grįžus iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės elgesys iš esmės nepasikeitė, kai nevartoja alkoholio. Gynyba prašo teikimo netenkinti. Jie žinantys, kad S. J. padaręs nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra nepakaltinamas. Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės institutas numato įpareigojimų taikymą, o vienas iš įpareigojimų yra gydytis nuo priklausomybės ligų. Manantys tikslinga palikti ambulatorinį gydymą ir įpareigoti S. J. gydytis priklausomybę nuo alkoholio stacionariose įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę griežtesne tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė (BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Šioje byloje S. J. jau buvo taikyta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau vėliau ji pakeista švelnesne - ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymas pratęstas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Taigi, pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, o ne asmens padarytos veikos sunkumas, pavojingumas, pobūdis, sukeltų padarinių sunkumas. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. keisti priverčiamąją medicinos priemonę griežtesne siūlo ne tik posėdyje dalyvavęs gydytojas psichiatras, bet ir visa sudaryta komisija iš penkių asmenų.

Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi S. J., jį pripažinus padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė buvo skirta remiantis teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais teismo posėdžio metu. S. J. diagnozuota įgimta silpnaprotystė - protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Teismo posėdyje gydytojas psichiatras patvirtino komisijos išvadą, bei teigė, kad ambulatorinis gydymas nėra efektyvus, kadangi pacientas vartoja alkoholinius gėrimus, bei iš jo tėvų gauti nusiskundimai, kad jis prieš juos naudojo fizinį smurtą. K. S. J. po 2021 m. Kalėdų yra vartojęs būdamas neblaivus fizinį smurtą prieš tėvus, taip pat patvirtino jis pats, bei posėdyje apklaustas jo tėvas S. J.. Nors tėvo teigimu ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, tačiau tai nėra pagrindas jais netikėti, kad toks smurtas buvo. S. J. tėvas teismo posėdyje teigė, kad jis nėra pajėgus užtikrinti, kad sūnus nuolat vartotų vaistus, jis tai vengia daryti, tenka prižiūrėti kad juos išgertų, neblaivus jų negeria, jis pats negali sugirdyti jų jam, negali vaikščioti visą laiką paskui jį. Gydytojas taip teigė, kad jei jis būtų nuolat vartojęs vaistus, būtų smurto prieš kitus asmenis nenaudojęs. N. S. J. teigė, kad nevartosiąs alkoholio, tačiau jam yra nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl ko tai yra mažai tikėtina. Pritartina gydytojo psichiatro nuomonei, kad esant jo protiniam atsilikimui, jo savarankiškas gydymasis nuo alkoholio yra mažai tikėtinas, dėl ko jam būtų geriausia gydyti stacionare. Gydytojas psichiatras teismo posėdyje teigė, kad S. J., kai atėjo sausio 6 d., sakė, kad dabar nevartojantis ir nevartosiąs, tačiau pats S. J. teismo posėdyje patvirtino, kad gėrė prieš kelias dienas, jo tėvas teigė, kad jis gėrė kažkur vasario 3 d., kas rodo, jog jis nesugeba pats savarankiškai nevartoti alkoholio, ir jam reikalingas gydymas. Todėl akivaizdu, kad jam paskirtas ambulatorinis gydymas nebuvo efektyvus, jo neefektyvumą neabejotinai lėmė paties asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, elgesys – nereguliarus paskirtų medikamentų vartojimas, bei alkoholio vartojimas, dėl ko jo būklė pablogėjo. Tai, kad S. J. turi teorinę galimybę gydytis nuo alkoholio priklausomybės, nereiškia, kad jis suvokia jam nustatyto psichikos sutrikimo gydymo svarbą ir nuo šiol paskirto gydymo rėžimo laikysis visiškai. G. S. J. nesilaikant gydymo režimo, jis tampa pavojingas ne tik aplinkiniams šeimos nariams, bet ir visuomenei, todėl prioritetas šioje situacijoje turi būti teikiamas žmonių apsaugai nuo smurto ir pačio S. J. sveikatos būklei. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, teikimas tenkintinas ir S. J. šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą, keistinas griežtesne - stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VĮ ,,Rokiškio psichiatrinė ligoninė“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 2 punktu, ir 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ teikimą tenkinti visiškai.

S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą - (duomenys neskelbtini), pakeisti griežtesne priverčiamąja medicinos priemone - stacionariniu stebėjimu VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ bendro stebėjimo sąlygomis, ir gydymą pratęsti.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui VšĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ bei teisę apskųsti nutartį turintiems asmenims.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartį per septynias dienas nuo jos gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus gali apskųsti asmenys išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404 str.- asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.