- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- AN2-26-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00409-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1887-371/2019, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jai skirta 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams. Transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas D. K., grąžinta savininkui ar teisėtam valdytojui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1887-371/2019 D. K. buvo pripažinta kalta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 17 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas 0,61 (+–0,01 prom.) girtumo laipsnis), vairavo automobilį pagrindiniame kelyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl ko nesuvaldė automobilio ir užkabino priešpriešais stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 punktus. D. K. paskirta administracinė nuobauda – 1 200,00 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams (b. l. 16–17).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1887-371/2019 sumažinant administracinę nuobaudą – 1 200,00 Eur baudą.
2.1. Apeliantės D. K. teigimu, dėl kojos susižalojimo ji negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą. Dėl teisinių žinių stokos ji nepaprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Manė, kad užtenka teismui pranešti apie susirgimą. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas parinkdamas baudos dydį neturėjo duomenų apie jos turtinę padėtį.
Šalies argumentai
2.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog D. K. turi vieną butą, seną automobilį, gauna minimalaus dydžio pensiją. Taigi, nors skirta 1 200,00 Eur bauda yra minimali ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė nuobauda, tačiau, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ši bauda yra neproporcingai didelė. Atsižvelgiant į D. K. turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, ši suma mažintina.
Atsiliepimas
2. Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1887-371/2019 nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Institucijos teigimu, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos nesuvaldė ir kliudė stovintį automobilį, tai yra sukėlė eismo įvykį. Tokiu savo elgesiu ji sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu šalia automobilio nebuvo vairuotojo, keleivių ar tiesiog pašalinių asmenų) ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad D. K. apeliaciniame skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. neginčija savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, tačiau mano, kad teismas netinkamai individualizavo D. K. nuobaudą. Taigi ginčo byloje dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. K. – kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Pažeidėjos apeliaciniu skundu yra keliamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusios ANK 34 straipsnio 5 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nuostatų taikymo, o būtent už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. K. mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimo klausimas. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka reglamentuojančios ANK 630 straipsnio 2 dalies taikymo šiuo konkrečiu atveju pagrįstumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (ANK 652 straipsnis).
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
4. Įstatyme numatyta, kad įprastai apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Tačiau ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
5. Administracinio nusižengimo protokole pirminė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas buvo nurodyti 2019 m. rugsėjo 9 d., 09 val. 00 min. (b. l. 1), šaukimas šia data ir laiku buvo įteiktas D. K. (b. l. 6). D. K. telefonu pranešė, kad dėl kojos susižalojimo ji negalės dalyvauti 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, ji gyvena pas dukrą Vilniuje, bei pati paprašė perskirti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką į 2019 m. spalio 7 d., 13 val. 30 min. (b. l. 14). D. K. buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 10 d. šaukimas į 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdį (b. l. 13). Į 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdį ji neatvyko (b. l. 16). Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad D. K. nežinojo apie šį posėdį, taip pat, kad ji pranešė apie negalėjimą dalyvauti 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdyje ir (ar) pateikė prašymą šį teismo posėdį atidėti.
6. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka D. K. nedalyvaujant atsižvelgęs į tai, kad D. K. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką praneštą tinkamai, ji nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, procesinių teisės normų nepažeidė, tokios išvados nepaneigia ir pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodomos priežastys. Apylinkės teismas nepažeisdamas ANK 630 straipsnio 2 dalies reikalavimų nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė priežastis, kodėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Pažeidėjos dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nebuvo objektyviai būtinas, kadangi jos paaiškinimas apie bylai reikšmingas aplinkybes buvo byloje, bylos aplinkybės buvo aiškios, prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų nebuvo ir byloje esančių įrodymų visumos pakako pažeidėjos kaltei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį konstatuoti. Be to, apskųsdama pirmosios instancijos teismo nutarimą pažeidėja iš esmės nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių duomenų.
7. Taip pat pažymima, kad D. K. tvirtinimas, jog jai nebuvo suteikta teisė pateikti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingus dokumentus, nėra pagrįstas. D. K. dokumentus, kurie, apeliantės nuomone, yra reikšmingi parenkant administracinės nuobaudos dydį, pateikė apygardos teismui kartu su apeliaciniu skundu (b. l. 26–32). Taigi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka nepažeidė D. K. procesinių teisių ir nebuvo padarytas esminis proceso įstatymo normų pažeidimas. ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi sprendimų instancinė kontrolė yra užtikrinama visiems proceso dalyviams. Nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu D. K. galėjo jį skųsti apeliacine tvarka, kaip šiuo atveju ir pasielgė. Taip pat kartu su skundu buvo pateikti ir papildomi dokumentai. Taigi į visas, D. K. nuomone, reikšmingas aplinkybes bus atsižvelgta ir jos bus įvertintos. Net jei tam tikros aplinkybės pirmosios instancijos teismo ir nebuvo įvertintos, šią klaidą galima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas esminis administracinių nusižengimų teisenos pažeidimas, o D. K. užkirstas kelias teikti papildomus dokumentus.
Dėl administracinės nuobaudos – baudos dydžio sumažinimo
8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
9. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. K. paskirta minimali nuobauda, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 1 200,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
10. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
12. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
13. Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija). Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
14. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda (1 200,00 Eur dydžio bauda) yra adekvati D. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
15. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad šiuo atveju jis buvo padarytas dienos metu, keliuose paprastai esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. D. K. savo neatsargiu vairavimu dėl neblaivumo apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad D. K., būdama neblaivi ir sėsdama už vairo, elgėsi neatsakingai, taip elgdamasi privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jos patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra jos pačios elgesio pasekmė.
16. Pastebima, kad D. K. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sušvelninti paskirtos ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie D. K. turtinę padėtį bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai – turi vieną butą, kuris areštuotas antstolio (b. l. 28), turi vieną automobilį (b. l. 29), nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ji gauna 242,73 Eur dydžio išmokas (b. l. 30), jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ją 100 proc. atleidžiant nuo su bylos nagrinėjamu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (b. l. 26). Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste nesudaro pagrindo sumažinti jai paskirtą minimalią baudą.
17. Pabrėžiama, kad aplinkybės, jog D. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (+– 0,61 prom.), artimas minimaliam jos dydžiui (b. l. 10), alkoholinius gėrimus ji prisipažino vartojusi iš vakaro, o ne pažeidimo padarymo dieną, kitą automobilį savo neatsargiu vairavimu ji apgadino norėdama apvažiuoti kėdę (b. l. 4), negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.
18. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai vertino, kad minimali sankcijoje numatyta bauda skiriama atsižvelgiant į tai, kad D. K. su nusižengimu sutinka, ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 16–17). Pažymima, kad apylinkės teismas D. K. netaikė ir automobilio konfiskavimo.
19. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. D. K. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, jog sprendžiant pažeidėjos administracinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-466-1017/2019 palikti galioti nepakeistą.