Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-39-215/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-03Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-08Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
2-39-215/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01849-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-39-215/2013
Teismo proceso Nr.2-29-3-01849-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1., 77.4.2., 113.1., 113.8., 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D., I. B., G. N.,dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovui advokatui M. B.,ieškovo įgaliota atstovei A. G.,atsakovei R. G. (B), jos atstovei advokatei V. V.,Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. N., M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei R. G. (B) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra sūnaus J. G., gim. d. motina. Jų santuoka buvo registruota 2000 m. liepos 14 d. 2005 m. grįžęs iš darbo bute nerado kai kurių baldų, drabužių, taip pat nesutiko ir žmonos. Atsakovė nieko nesakiusi paliko šeimą kartu su vaikais. Tais pačiais metais jis išvyko dirbti į užsienį. Iš pradžių bendravo su vaikais, siuntė pinigus. Vėliau atsakovė pakeitė telefono numerį ir negalėjo bendrauti su vaikais. 2007 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas iš jo išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. G., gim. ir E. G., gim. išlaikymui po 200 litų kas mėnesį. 2010-11-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Prašė nustatyti sūnaus J. G., gim. gyvenamąją vietą su juo, priteisti sūnui išlaikymą iš atsakovės po 200,00 Lt kas mėnesį, paskirti jį uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą.

2013-03-18 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė nustatyti sūnaus J. G., gim. gyvenamąją vietą su juo, priteisti sūnui išlaikymą iš atsakovės po 450,00 Lt kas mėnesį mokomis išmokomis. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą po 450,00 litų kas mėnesį mokomomis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, priteisti iš atsakovės pinigines lėšas 12546 Lt, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 12546 Lt sumai, paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti sūnui priteistą išlaikymą. Nurodė, kad po jo išvykimo į užsienį jo sūnus J. G. pas senelius, t.y. jo tėvus. Po kurio laiko sūnus pradėjo skųstis savo seneliams, kad jį nuolat skriaudžia motina, naudoja fizinį smurtą, užgaulioja. Buvo atvejų, kai sūnus net bijojo grįžti į namus po mokyklos. Apie tai jam buvo žinoma iš paties sūnaus ir jo tėvų pasakojimo. 2010 m. kovo mėnesį jo tėvai buvo nuvykę pas atsakovę, kuri leido gera valia sūnui toliau gyventi pas senelius. Pradėjus sūnui gyventi pas senelius jis pradėjo skųstis, kad negirdi viena ausimi. Šeimos gydytojas davė siuntimą į Kauno klinikas, o ten nustatė ausies nervo uždegimą, kuris atsirado traumos pasėkoje. Sūnus tvirtino, kad jį mušė jo motina. Atsakovė specialiai sūnų yra vedusi pas psichiatrę, kuri išrašydavo neaiškių vaistų, nuo kurių vaiką net pykindavo. Iki dabar sūnui gyvenant pas senelius jam sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui, vystymuisi, tobulėjimui. Jis siųsdavo pinigus sūnaus išlaikymui, gyvendamas pas senelius sūnus jaučiasi gerai, tvarkingai auklėjamas ir prižiūrimas, sūnus buvo atvažiavęs ir pas į D. B., kur jam labai patiko. D. B. jis turi tinkamas gyvenimo sąlygas, sūnus čia galėtų lankyti mokyklą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas, jo tėvai įvairiais būdais bando nuteikti sūnų J. G. prieš ją, seserį, brolį. Ieškovo tėvai įvairiais būdais šmeižia ją, rašo skundus, kurių atžvilgiu ji nuolat tikrinama. Tai ją neigiamai veikia bei įtakoja bendravimo galimybių sumažėjimą su sūnumi Juozu. Ieškovas daugiau kaip 7 metus sūnaus neaugino, nesidomėjo jo elgesiu, nežino jo charakterių savybių. Ieškovo teigimas, kad sūnui bus geriau gyventi pas ieškovą, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas valdo ar nuomojosi gyvenamąjį būstą, taip pat nepateikė dokumentų, kad turi pastovų darbą, nepateikė jokių dokumentų, kokią mokyklą galės lankyti sūnus. Nurodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikams – E. G. ir J. G. nuo išvykimo gyventi į užsienį 2005 m. Išlaikymo skolą sudaro 27213,74 (tame tarpe sūnaus išlaikymo skola sudaro 12251,87 Lt). Nurodė, kad ji dirba UAB „Santego“, gauna minimalų atlyginimą, augina du nepilnamečius vaikus, ieškovo prašymas priteisti išlaikymą sūnui neatitinka teisingumo, sąžiningumo principams.

I. J. G apklaustas teisme nurodė, kad prašo teismo leisti išsivežti sūnų gyventi į J. K., nes jis jau trys metai negyvena nei pas jį, nei pas motiną, gyvena pas senelius. Prašo priteisti jam išlaikymą po 450 litų. Nurodė, kad šiuo metu gyvena J. K., gyvenu 7 metai, dirba įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi ir komandos lyderiu pagal darbo sutartį, užsiima labdara, renka rūbus, viskas vyksta miesto ribose, darbo savaitės trukmė 5 dienos, alga 720 svarų per mėnesį, 180 svarų per savaitę ir tokios sumos pragyventi užtenka. Nuomoja namą gyvenimui 4 miegamųjų, su svečių kambariu, valgomuoju, virtuve, už namo nuomą moka 123 svarus per mėnesį. Kitus komunalinius mokesčius moka taip - už dujas 70 svarų, už elektrą 50-70 svarų, priklausomai nuo metų laiko, vandenį iki 24 svarų per mėnesį. Dar moka pajamų mokestį. D. M. gyvena trys žmonės – jis, dabartinė žmona ir dukra. Šiuo metu sūnus gyvena pas jo tėvus. Išlaiko sūnų tėvai, bet jis siunčiu pinigus į tėvo sąskaitą. Mama prie sūnaus išlaikymo neprisideda, anksčiau ji atsiųsdavo iš vaikų išlaikymo fondo gaunamus pinigus. Mama tėvams siųsdavo pašto perlaidas, bet tikslios sumos nežino, kiek jų atsiuntė. Jis vaikų išlaikymui pinigų nemoka, iš pradžių dar siuntė, bet vėliau nustojo tai daryti, kokia išlaikymo skola nežino, bet turi būti didelė. Sūnui sąlygas gyventi užtikrins, yra jam paruoštas kambarys vasaros atostogoms, kuriame yra lova, stalas, spinta, kompiuteris, kuriame gyvens ir toliau. Auklėti sūnų laiko užteks, nes dirba 8 val. Sudarys sąlygas sūnui adaptuotis. Kartu gyvena dukra 6 metų amžiaus, kuri kalba angliškai ir lietuviškai. Ji padės sūnui. Nuo jų gyvenamos vietos Anglijoje, netoliese yra 5 mokyklos, kurias lanko ir rusų, ir lietuvių vaikai. Ten reikės laikyti testus ir pagal turimas žinias nuspręs į kokią mokyklą sūnų skirti mokytis. Sūnus pradžioje lankys anglų kalbos kursus, kurie nieko nekainuoja, todėl jo kalbos mokėjimas tobulės ir nebus problemos adaptuotis. Kad pilnai patenkinti vaiko poreikius, priklauso nuo vaiko poreikių. Mano, kad vaiko poreikiams patenkinti užteks 200 svarų, bet jei bus pinigų, tai galima jį palepinti.

Atsiliepimas

Atsakovę teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimais sutiko dalinai, nurodė, kad ji sutinka, kad sūnus J. G. gyventu su tėvu ir sutinka mokėti po 200 litų jo išlaikymui. Nurodė, jog neturi finansinės galimybės mokėti išlaikymą po 450 Lt ir įsiskolinimą, nes augina dar du nepilnamečius vaikus, dirba tik 0,25 etato, Kiti du vaikai yra sūnus 15 metų ir dukra 13 metų. Jokios paramos negauna, nes, kol vyksta teismai, negali susitvarkyti dokumentų. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai, nes pirko pasiskolinusi 20000 litų, kas mėnesį reikia mokėti po 500 litų kredito dengimui. Gaudavo dar lėšas iš vaikų išlaikymo fondo, juos pervesdavo sūnaus seneliams, bet dabar juos reikės grąžinti fondui.

Nepilnametis J. G. apklaustas teismo posėdyje pasakė, kad jis nori gyventi tik tėčiu, su mama nenori gyventi. Dabar jis gyvena su seneliais, su mama nebendrauja, kartais bendrauja su broliu ir sese. Pas tėtį buvo nuvažiavęs, ten patiko, kalbą išmoks.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dalyvaujančio procese kaip valstybinio valdymo institucija, pateikė išvadą byloje, siekiant įvykdyti jam pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus (CPK 55 str. 2 d.). Pritarė ieškovo prašymui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad to nori ir pats sūnus, o tėvas sudarys tinkamas sąlygas vaiko auginimui ir auklėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą ir kita. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d.), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas, turi šiuo principu remtis.

Įstatymas, apibrėžiantis tėvų teises ir pareigas vaikų auklėjimo srityje, numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius, kitokius poreikius.

Įvertinus byloje surinktų teisinių faktų visumą dėl ieškovo galimybės auklėti sūnų J. G., teismas daro išvadą, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, tai atitiks jo interesus, nes su tuo sutinka ir atsakovė, to nori ir pats vaikas, su tuo sutinka ir išvadą teikianti institucija. Ieškovas yra sudaręs tam reikiamas minimalias sąlygas, vaikas turės savo atskirą kambarį, bus sudarytos sąlygos lankyti mokyklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.). Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 str. nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio J. G. mama.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos A. T. laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt. Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia argumentais, kad sūnaus išlaikymui numato skirti apie 1174 Lt per mėnesį. Tam pateikė išlaidų paskaičiavimą. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 720 Svarų sterlingų (109 b.l., 2 t), o pagal Lietuvos banko ir D. B. svaro kursą tai sudarytų 2985 Lt. Prašo, kad atsakovė vaiko išlaikymui skirtų po 450 litų, ir tai būtų mažesnė išlaikymo dalis. Tačiau nesutikdama su ieškovo reikalavimu, atsakovė nurodė, kad jos galimybės teikti tokį išlaikymą neturi, nes jos gaunamos pajamos yra apie 760 Lt (79 b.l., 2 t), ji dar turi išlaikyti du vaikus 1998-02-23 gimusį sūnų A. B. (76 b.l., 2 t) ir 1999-07-17 gimusią E. G. (77 b.l., 2 t). Todėl atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas laikytina, kad ieškovo yra jos didesnės, nei atsakovės, todėl laikytina, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Kad atsakovė turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, kurį pirko iš paskolintų pinigų, negalima laikyti, kad jos turtinė padėtis gali būti geresnė.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, nes šios bylos nėra dispozityvios, o teisingas jų sprendimas yra susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso apsauga. Ieškovas teismo posėdžio metu savo reikalavimą dėl išlaikymo po 450 litų palaikė. Atsakovė sutiko mokėti po 200 litų sūnaus išlaikymui. CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas neleidžia nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas žymiau geriau už išlaikymą teikiantį tėvą, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, ieškovui prašant priteisti iš atsakovės po 450 Lt kas mėnesį sūnaus J. G. išlaikymui, prašymas netenkintinas, nes pateiktas yra tik preliminarus paskaičiavimas vaiko poreikių, nes vaikas dar nėra gyvenęs su tėvu kartu ir nėra tiksliai aišku, kiek bus patirta išlaidų, nes vaikas šiuo metu gyvena pas senelius, o atsakovės pajamos yra mažesnės, nei paties ieškovo, ji dar turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovė yra darbinga, todėl turi imtis visų priemonių, kad gautų tokią darbo vietą, kad galėtų teikti išlaikymą savo sūnui tenkinat jo poreikius, todėl priteistinas išlaikymas iš atsakovės po 250 litų kas mėnesį mokomis išmokomis, kas atitiks minimalius vaiko poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo 2012 m. liepos 12 d., t.y. nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės (CK 3.196 str.). Įsiskolinimas nepriteistinas, nes pagal byloje esančius duomenis atsakovė gautus pinigus iš vaikų išlaikymo fondo, nes ieškovas gera valia nemokėjo išlaikymo, pervesdavo sūnaus seneliams (81-83 b.l., 2 t), o pervesta suma sudaro 5853 Lt, kuri atitinka iš esmės priteisiamą išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Teismas laiko, kad šioje byloje tokia situacija ir yra.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo įsiskolinimas vaikų išlaikymui nuo 2005-03-14 iki 2012-09-01 sudaro net 27213,74 Lt, t.t. sūnaus J. G. išlaikymui skola yra 12251,87 Lt, nes ieškovas yra mokėjęs keletą tik kartų, ką patvirtino ir pats, nors dabar iš atsakovė reikalauja sūnaus išlaikymui priteisti skolą už trejus metus.

J. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirtinas jos tėvas J. G.. Tėvas priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Vai­kams skir­tas iš­lai­ky­mas pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (CK 3.203 straips­nio 1 da­lis). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti. Iš­lai­ky­mą tei­kian­tis tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tei­sę kon­tro­liuo­ti iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas, paduodant ieškinį dėl išlaikymo išieškojimo, įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (49 b.l., 2 t) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.), o patenkinus ieškinį dalinai, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovės į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (250 Lt x 12 mėn. = 3000 Lt x 3 %), viso 90,00 Lt.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pateikdama ieškinį dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo yra sumokėjęs 142,00 litus, patenkinus ieškinį šioje dalyje pilnai, iš atsakovės priteistina 142,00 Lt ieškovo turėtoms išlaidoms atlyginti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šias išlaidas sudaro 1210,00 Lt. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinami 73 proc., todėl iš atsakovės priteistina 883,00 Lt išlaidų ieškovo naudai už advokato pagalbą.

Iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro 104,81 Lt (CPK 92 str.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Netenkintinas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant atsakovės turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. G. (B), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., sūnaus J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2012-07-12 iki sūnaus pilnametystės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Paskirti J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo administratoriumi.

Priteisti iš R. G. (B), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 90,00 litų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš R. G. (B), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 142,00 litus žyminio mokesčio J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. G. B., naudai.

Priteisti iš R. G. (B), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 833,00 litus už advokato pagalbą J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , M94DU, G. B., naudai.

G. J. G, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , M94DU, G. B., 2013-03-18 sumokėtą žyminį mokestį 376,00 Lt paduodant pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Priteisti iš R. G. (B), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 76,51 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , M94DU, G. B., 28,29 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovės R. G. po 200 litų kas mėnesį sūnaus J. G. išlaikymui.

Netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės turtą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas