- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-448-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01849-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- J. G., J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-448-267/2013 Teisėjas Kęstutis Stulginskas Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01849-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir 200 Lt išlaikymo priteisimo iš atsakovės R. G. (dabar – B.). Vėliau pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame prašė priteisti 450 Lt išlaikymą nepilnamečiui J. G., 12546 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pateiktame pareiškime ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti 450 Lt laikiną išlaikymą nepilnamečiui J. G. iš atsakovės R. G., bei ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo užtikrinimui taikyti atsakovės turto areštą 12546 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai priteisė materialinį išlaikymą iš atsakovės R. G. po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme gavimo dienos 2012-07-12 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nepilnamečiui sūnui J. G., J. G. naudai. Teismas nutartyje nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į išlaikymo nepilnamečiui vaikui būtinumą ir privalomumą, į tai, kad teismui nėra žinomos vaiko tėvų pajamos, bei į tai, kad atsakovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-03-18 nutarties visiškai nemotyvavo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones visai kita apimtimi, nei kad buvo prašoma ieškovo J. G.. Be to, teismas taikė tik dalį prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ir taikomą dalį interpretavo visiškai kitaip, nei kad buvo ieškovo J. G. prašoma. Dėl netaikomų laikinųjų apsaugos priemonių teismas nieko nepasisakė ir nenurodė jokių teisinių argumentų kodėl jos netaikomos.
2. Ieškovui J. G. neaišku, kodėl teismas priteisė laikiną išlaikymą pagal pirminį ieškinį, taip jį sumažindamas, nors prašomas laikino išlaikymo dydis yra 450 Lt. Be to, atsakovė R. G. teismui nebuvo pateikusi jokių įrodymų, jog prašomą laikiną išlaikymo dydį teismas turi mažinti. Taip pat neaišku kodėl teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones nuo ieškinio teisme gavimo dienos, kai ieškovas prašė jas taikyti nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo dienos.
3. Ieškovas mano, kad teismas pažeidė LAT praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl vaiko išlaikymo dydžio ir laikinai priteisė daugiau nei per pus mažesnį laikiną išlaikymą iš atsakovės R. G..
4. Nurodo, kad teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl prašymo paskirti ieškovą J. G. uzufrukto teise tvarkyti laikiną išlaikymą, priteistą iš atsakovės R. G. nepilnamečiui sūnui J. G..
5. Ieškovas J. G. teismui taip pat buvo nurodęs, kad bendra prašoma priteisti suma iš atsakovės R. G., kaip iš fizinio asmens, yra didelė. Didelė ieškinio suma pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką. Mano, kad yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovės R. G., nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei apriboti į jį nuomos teises, o jo nepakakus areštuoti ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę R. G. ar trečiuosius asmenis, 12546 Lt sumai, leidžiant iš jų atlikti atsiskaitymus tik ieškovui J. G..
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė R. B. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pats ieškovas išlaikymo vaikams – E. G. ir J. G., neteikia nuo tada, kai išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, t. y. nuo 2005 metų. Nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšas atsakovei skiria Vaikų išlaikymo fondas, todėl sūnaus J. išlaikymui valstybės skiriamas lėšas atsakovė perduodavo ieškovo tėvams. Nurodo, kad atsakovės gaunamos pajamos yra minimalios, atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus A. B. tėčio neturi, atsakovė viena augina ir išlaiko sūnų. Dukros E. G. išlaikymui ieškovas lėšų neskiria, atsakovė gauna po 200 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo.
Taip pat nurodo, kad ieškovas bando areštuoti ne tik atsakovei priklausantį butą, kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau ieškovas siekia areštuoti atsakovės lėšas 12546 Lt sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus tik su ieškovu. Mano, kad toks ieškovo elgesys prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, taip pat įrodo tai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192−3.203 straipsnius.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, su kuriuo atsakovė iš esmės sutinka, tačiau ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai sumažino jo prašytą laikino išlaikymo dydį nuo 450 Lt iki 200 Lt.
Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau šis kriterijus privalo būti taikomas tik tuomet, jei tai leidžia nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ir to reikia vaiko poreikiams užtikrinti.
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad gauna minimalias pajamas, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, su kuriais gyvena bute, 2011 metais pirktame už paskolą, kuri iki šiol nėra išmokėta. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia, to neneigia ir pats ieškovas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų nei apie šalių turtinę padėtį, nei apie konkrečius šalių sūnaus poreikius, tačiau preliminariai įvertinus visas bylos aplinkybes, tikėtina, kad atsakovė šiuo metu neturi realių galimybių mokėti ieškovo prašomo 450 Lt dydžio laikino išlaikymo. Atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma su tėvo teikiamu išlaikymu laikytina pakankama laikinai patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismas pažymi, kad priteisiamas išlaikymas yra laikinas ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus galės būti priteisiama nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma, proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai.
Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad teismas neišsprendė jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovės turto arešto pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitime nurodytai išlaikymo įsiskolinimo sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 147 str. 1 d., kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Kadangi, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (dėl išlaikymo įsiskonimo priteisimo) nebuvo priimtas, nes 2013-03-18 nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, susijusio su reikalavimo dėl išlaikymo įsiskonimo užtikrinimu.
Vis dėlto, nors pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieškovas pašalino 2013-03-18 nutartyje nurodytus trūkumus ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2013-03-20, laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turo arešto 12546 Lt sumai – taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme iki šiol nėra išspręstas. Todėl atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad ieškovo prašymas ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovės R. G. turtą 12546 Lt sumai privalo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti mokamas 100 Lt žyminis mokestis, į tai, kad apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaikymo įsiskolinimui užtikrinti žyminio mokesčio nesumokėjo, atmetus ieškovo atskirąjį skundą iš jo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 2 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Lt žyminį mokestį valstybei.