Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-313-949/2016 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui G. U., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, E. M. dėl žalos regreso tvarka priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. U. 316,71 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 316,71 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo 15 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 15 Eur žyminį mokestį.

Ieškovė nurodė, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas sąlygas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko nustatyta tvarka.

A. R. L. valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta su sąlyga, kad ją vairuos ne jaunesni kaip 25 metų vairuotojai. Apie jaunesnius šio automobilio vairuotojus atsakovas turėjo informuoti ieškovą, o pastarasis turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Atsakovas to nepadarė, nors autoįvykio metu automobilį naudojo jaunesnis nei numatyta vairuotojas.

Atsakovui buvo pateikta pretenzija, bet jis žalos neatlygino. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka atlyginti žalą, tačiau nesutinka su reikalavimu priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad ieškovės pretenzijos jis negavo, nes neteisingai nurodytas jo adresas. Ieškinyje neteisingai nurodytas kaltininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo G. U. 316,71 Eur žalos atlyginimo, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškove buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pagal jos 1.6 punktą draudimo rizika įvertinta atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę vairuoja ne jaunesni nei 25 metų vairuotojai. Draudimo rizikai padidėjus dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas raštu apie tai turėjo būti pateiktas draudikui. Neįvykdžius šios pareigos, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Atsakovas perdavė jam priklausančią transporto priemonę vairuoti 22 metų amžiaus vairuotojui, dėl kurio kaltės įvyko avarija. Atsakovas ir trečiasis asmuo neginčija eismo įvykio aplinkybių, kad dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo, kad jis buvo jaunesnis nei 25 metai. Jie neginčija žalos įvertinimo, draudimo išmokos paskaičiavimo, jos dydžio. Nesutikimą su ieškiniu jie motyvavo tuo, kad ieškovė ilgai nereiškė pretenzijų dėl žalos atlyginimo, tačiau neprašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį tuo pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo apdraudęs jam priklausančią transporto priemonę R. L., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe. Draudimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, jaunesnis nei 25 metų. Autoįvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo, kuris tuo metu buvo jaunesnis nei 25 metai. Ieškovė taikė draudimo apsaugą autoįvykio metu nukentėjusiems asmenims ir išmokėjo draudimo išmoką, o iš atsakovo reikalauja ½ dalies žalos atlyginimo, kadangi atsakovas neinformavo ieškovės apie pasikeitusias aplinkybes. Jos turi įtakos draudimo sumos apskaičiavimui ar padidinimui, t.y. transporto priemonės perdavimui vairuoti automobilį jaunesniam nei 25 metų amžiaus vairuotojui.Atsakovas nepagrįstai nesutinka su palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodydamas, kad jam nebuvo pareikšta pretenzija. Teismas sprendė, kad jos negavimas nereiškia, kad ieškovė ieškinį pateikė nepagrįstai. Reikalaujamų palūkanų paskirtis – kad skolininkas kaip įmanoma greičiau atsiskaitytų su kreditoriumi. Tenkinant ieškinį, teismas turi pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas.Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė. Toks reikalavimas yra privalomas, o tenkinant ieškinį, atsakovas privalo sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo ieškovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) G. U. prašo jį panaikinti, ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) G. U. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skunde kelia klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ginče.

Ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Tokiu pagrindu apeliantas, reikalaujantis taikyti ją, privalo aiškiai ir nedviprasmiškai šią aplinkybę nurodyti pirmosios instancijos teisme. Tai taip pat gali būti pažymėta jo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui. Teisme taikomas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio bylose, kokioje buvo išnagrinėtas šalių ginčas, negali būti aktyvus ir siūlyti atsakovui aiškiau išdėstyti savo reikalavimus dėl ieškinio senaties taikymo. Priešingu atveju teismas pažeistų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas susipažino su teismo posėdžio įrašu ir nustatė, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties. Tokio reikalavimo jis nereiškė ir savo atsiliepime į ieškinį (b.l.28). Apeliaciniame skunde pats apeliantas pripažįsta, kad pareiškimas dėl ieškinio senaties taikymo turi būti aiškus ir suprantamas (b.l.49). Tuo tarpu jis to nepadarė iki pat to laiko, kol teismas priėmė sprendimą.

CPK 312 straipsnyje yra numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nepareikštas pirmosios instancijos teisme, nebegali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodyto argumento pagrindu naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Kitokių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.