Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui G. U., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, E. M. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (31 b. l.). Ieškovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-04-06 tarp atsakovo G. U. ir ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 8301768, kuria nuo 2012-04-17 iki 2013-04-16 apdrausta transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (3-4 b. l.). Šios sutarties 1.6. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę vairuoja ne jaunesni nei 25 metų vairuotojai. Sutartyje nustatyta, kad draudimo rizikai padidėjus dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, o nevykdant šios pareigos, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Eismo įvykio deklaracija ir pranešimas apie įvykį (5, 6 b. l.) patvirtina, kad 2012-08-19 21.00 val. Tilžės - Gardino gatvių sankryžoje, Šiauliuose įvyko eismo įvykis, kurio metu E. M. vairuojama transporto priemonė Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido tiesiai važiuojančios transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos G. E., dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs E. M. eismo įvykio metu buvo 22 metų amžiaus (7 b. l.). Ieškovas apžiūrėjo eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens transporto priemonę (8 b. l.), įvertino dėl eismo įvykio padarytą žalą (9-13 b. l.) ir pervedė 633,43 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui (14-15 b. l.). Iš 2012-09-10 pretenzijos Nr. 23/10-3912 matyti, kad ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 62.2. punktu, paskaičiavo ir prašė atsakovą regreso tvarka sumokėti 316,71 Eur draudimo išmokos dalį (16 b. l.), tačiau duomenų apie tai, kad pretenzija buvo įteikta atsakovui, byloje nėra. Atsakovo ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, paaiškinimai patvirtina byloje pateiktą rašytinę medžiagą, kad atsakovas G. U. perdavė trečiajam asmeniui E. M., neturinčiam 25 metų amžiaus, valdyti transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie šią aplinkybę ieškovo neinformavo.

Atsakovas ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, neginčija eismo įvykio aplinkybių, kad dėl eismo įvykio kaltu pripažintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kad jis eismo įvykio metu buvo jaunesnis nei 25 metų amžiaus, taip pat neginčija žalos įvertinimo ir draudimo išmokos paskaičiavimo, draudimo išmokos dydžio, o nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad ieškovas ilgai nereiškė jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo, tačiau taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo neprašė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškimas dėl ieškinio senaties taikymo turi būti aiškus ir suprantamas, iš jo būtina nustatyti šalies valią, kad teismas taikytų ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl ieškinio senaties termino taikymo nepareikštas, todėl taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo (CK 1.126 str. 2 d.).

Šalių ginčas kildinamas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ). Pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas (Žin. 2007, Nr. 63-2268), prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, numatytus šiose sąlygose (Sąlygų 14 p.). Pažymėtina, kad draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl jis turi žinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes – draudėjo vairavimo stažą, amžių, išskirtinius draudėjo poreikius ar netipiškas aplinkybes, galinčias sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę bei rizikos laipsnį. Kaip matyti iš draudimo sutarties 1.6. p., atsakovas, kaip draudėjas, įsipareigojo užtikrinti, kad transporto priemonę vairuos asmenys, ne jaunesni nei 25 metų amžiaus, o pažeidus šią sutarties sąlygą, draudikas taip pat įgijo teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Teismas neabejoja, jog asmens, neturinčio 25 metų amžiaus, vairavimas laikytinas žymiu įprastos rizikos padidėjimu, o transporto priemonės valdytojo amžius, jo patirtis laikytini objektyviais kriterijais, reikalingais galimai nuostolių atsiradimo tikimybei bei rizikos laipsniui įvertinti. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. numatoma draudiko teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Taisyklių 62.2 p. numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo bei trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas buvo apdraudęs transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, Draudimo sutartyje nustatant sąlygą, kad transporto priemonės nevairuos vairuotojas, jaunesnis nei 25 metų. 2012-08-19 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, kuris tuo metu buvo jaunesnis nei 25 metų amžiaus. Konstatuotina, kad sudaryta Draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugą ir užtikrino per eismo įvykį nukentėjusių asmenų teisę į patirtos žalos atlyginimą. Ieškovas taikė draudimo apsaugą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims ir išmokėjo draudimo išmoką, o iš atsakovo reikalauja ½ dalies žalos atlyginimo, kadangi atsakovas neinformavo ieškovo apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo sumos apskaičiavimui ar padidinimui, t.y., kad perdavė vairuoti transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jaunesniam nei 25 metų amžiaus vairuotojui. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas, kaip draudėjas, netinkamai vykdė Draudimo sutarties 1.6. punkte nustatytas savo pareigas, Draudimo sutartyje nustatyta tvarka neinformavo draudiko apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovas nesutinka dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodydamas, kad ieškovas jam nereiškė pretenzijų dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas negavo ieškovo siųstos pretenzijos dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo, nereiškia, kad ieškovas pareiškė ieškinį teisme nepagrįstai. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti draudimo išmokos dalį yra pagrįstas ir tenkintas. Atitinkamai tenkintini ir su pagrindiniu reikalavimu susiję išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Tai yra procesinės palūkanos ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos), po bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, atsakovo ieškovui mokėtinos palūkanos sudaro 5 procentus nuo visos nesumokėtos sumos (CK 6.210 str. 1 d.). Tokio dydžio procesines palūkanas ieškovas ir prašo priteisti, todėl ir šis ieškinio reikalavimas tenkinamas, ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 316,71 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (20 b. l.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 10057869, 316,71 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų, 71 cento) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 316,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.