- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1807-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00723-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “Mokilizingas”
- Skolininkas
- L. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atstovo advokato M. R. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Mokilizingas” pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei M. L., L. K., skolininkei L. D. (K.) dėl skolininko turto dalies nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkei L. D. priklauso ½ jos sutuoktinio L. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų. Nurodė, jog antstolė M. L. vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-886-925 dėl 6757,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D.. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis L. K., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė daugiau jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi, prašo nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio iš darbo santykių gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkės L. D. (K.) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. K., darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad skolininkės L. D. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 L. K. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad L. K. darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną L. K. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens L. K. atstovas advokatas M. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ pareiškimą atmesti. Apelianto nuomone, apie sutuoktinės prievolę pareiškėjui nieko nežinojo iki teismo procesinių dokumentų gavimo šioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad skolininkės prievolė pareiškėjui turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Mokilizingas“ prašo apelianto skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą su pareiškimu prašė nustatyti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, o turto dalies nustatymui neturi įtakos, ar prievolė yra solidari, ar ne. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. „preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“, todėl remiantis šia nuostata pareiškėjas ir grindė savo pareiškimą. 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo patenkintas, nutartis pagrįsta teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Nagrinėjamos bylos atveju, antstolė M. L., vykdydama vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-886-925 dėl 6757,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. (K.) išieškotojo UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB SNORO lizingas) naudai, nustatė, kad skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2014-03-21 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ( b. l.4). Pareiškėja UAB „Mokilizingas“ (buv. UAB SNORO lizingas) pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkei L. D. (K.) priklauso ½ jos sutuoktinio L. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų (b.l. 3). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkės L. D. (K.) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. K., darbo užmokesčio (b.l.41-43).
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad skolininkės prievolė pareiškėjui turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai remiasi CK 3.109 straipsniu, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas, susijęs ne su sutuoktinių bendros prievolės vykdymu, o su išieškojimo vykdymu iš skolininko – fizinio asmens, kai išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai)
( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. K. yra sudaręs santuoką su L. D. (K.), santuoka sudaryta 2012-04-21 (b.l. 17). Suinteresuotas asmuo L. K. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl teismas konstatavo, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-886-925 dėl 6757,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. (K.) išieškotojo UAB „Mokilizingas“ ( buv. UAB SNORO lizingas) naudai buvo išduotas 2012-06-19 ir įsiteisėjo 2012-07-18. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo L. K. yra sudaręs santuoką su L. D. (K.), santuoka sudaryta 2012-04-21. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi apelianto sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pripažinti ½ šių pajamų skolininko nuosavybe ir leisti nukreipti išieškojimą į šias pajamas.
Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas ir įvertinus apelianto atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliantas, pateikę atskirąjį skundą, jame nenurodė nei vieno teisiškai reikšmingo argumento, kuriuos įvertinus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirasis skundas atmestinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria: