Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-1086/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
1-147-1086/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41295-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Kaltinamasis
R. P.
Civilinis ieškovas
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-1086/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41295-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.;1.2.4.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Ž. K.,dalyvaujant prokurorui T. B.,kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui J. P.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 8 val., Biržų m. (duomenys neskelbtini), alaus bare, konflikto su J. D. metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu J. D. į veidą, J. D. parkritus spirdamas vieną kartą jam į veidą, jį sužalojo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį, tuo nukentėjusiajam - J. D. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka BK 135 str. 1 d.

Įrodymai

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d., šeštadienį, buvo turgaus diena, iš ryto nutarė nueiti į alaus barą, esantį prie autobusų stoties. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, todėl norėjo atsigerti alaus. Į alaus barą nuėjo su draugu R. V.. Išgėrė gal du bokalus alaus ir išėjo į lauką parūkyti. Rūkė, buvo nemažai žmonių. Nukentėjusiojo J. D. anksčiau nepažinojo, tą dieną matė pirmą kartą. Su J. D. susitiko tarpduryje. J. D. „naglai“, kaip „erelis“ ėjo, todėl pasakė: „Tu ramiau vaikščiok, vyriuk“. Po to, įėjo į vidų, sėdo prie savo stalo. J. D. įėjęs atsisėdo prie kito stalo. Tarp stalų buvo 4-5 metrų atstumas. Jis turėjo 50 eurų, buvo tik gavęs invalidumo pašalpą. Pripažino, kad galėjo prašyti J. D. duoti eurą. Konfliktas įvyko ne dėl to, kad jis jam nedavė euro. Kodėl prašė duoti eurą, nežino. Jie gėrė trečią bokalą, kai J. D., sėdėdamas prie savo stalo ir į jį rodydamas, garsiai jo atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius. Jį tie žodžiai labai įžeidė. Nieko nelaukęs atsistojo, priėjo prie J. D.. Jis irgi atsistojo. Priėjo ir, nieko nesakęs, kumščiu davė vieną kartą ar tai į nosį, ar tai į kaktą, tiksliau į galvos sritį iš priekio. Nuo smūgio J. D. nukrito, sukniubo ir bandė stotis ir griebė jam už kojos. Tada jis J. D. spyrė iš kojos į galvos sritį: į kaktą ar į nosį. Kur tiksliai pataikė, neprisimena. Po kojos smūgio nukentėjusysis sukniubo, ir liko gulėti. Ar po šio smūgio nukentėjusysis judėjo negali pasakyti. Viskas vyko gal pusės minutės laikotarpiu. Draugas ir barmenas pasakė, kad atvyks policija. Jis su draugu iš karto išėjo. Tiki, kad iš kumščio galėjo prakirsti nosį, lūpą. Už tokius žodžius vyrams toks elgesys įprastas dalykas. Po pusantros savaitės paskambino iš policijos. Tada tik sužinojo, kad J. D. ligoninėje. Vėliau pažįstami iš J. D. kaimo kalbėjo, kad jis, grįžęs iš Biržų poliklinikos, buvo išėjęs į kaimą, kur dar gėrė su draugais, kad kitą rytą jis nusipirko alaus, ėjo ir prie parduotuvės užkliuvo, krito, susitrenkė galvą. Jei nuo jo suduotų smūgių būtų išsiliejęs kraujas, jis iš karto būtų buvęs be sąmonės ir iš karto būtų gydomas reanimacijoje. Tai žino iš žmonių, kurie sportuoja. Apie tai, kad vėliau, po įvykio nukentėjusysis gėrė, mušėsi girdėjo iš K. R.. Nežino jo adreso, žino tik kur gyvena. Pagrinde šitas žmogus kalbėjo, kad girdėjęs kalbant žmones, kad J. D. šeštadienį, grįžęs iš Biržų, dar gėrė ir buvo sumuštas, sekmadienį nusipirkęs alaus ėjo iš parduotuvės ir griuvo. Šias aplinkybes iš R. K. sužinojo nuo įvykio praėjus pusantro mėnesio. Apie tokias aplinkybes sakė tyrėjai Odetai. Niekas nenori eiti liudyti, kiti gal bijo. Nežino ar tyrėja šias aplinkybes užfiksavo. Buvo nuvažiavęs ir pas J. D. ir siūlė jam 1000 Eur. Mano, kad 7000 Eur civilinis ieškinys yra per didelis. Mano, kad jeigu J. D. nebūtų pasakęs tų skaudžių žodžių prie žmonių, ir jeigu jie būtų buvę blaivūs, tai įvykio nebūtų buvę.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (t. 1, b. l. 143-146, 147-149).

Nukentėjusysis J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, jis vienas, būdamas neblaivus, nes visą naktį prieš tai gėrė, nuėjo į alaus barą (kibininę). Prie durų sutiko kaltinamąjį. Prie durų nevyko joks konfliktas. Neatsimena ar praėjo pro duris ramiai. Prie stalo sėdėjo vienas ir išgėrė bokalą alaus. Mano, kad kaltinamasis pamatęs, kad jis sėdi girtas, norėjo prisikabinti. Pats išvis nieko nepamena. Tik atsimena, kad išėjo iš ligoninės. Grįžęs iš reabilitacijos, iš Likėnų, užėjo į alaus barą pasikalbėti kaip ten buvo. Baro savininkas V. sakė, kad kaltinamasis jo prašė duoti eurą. Jis davęs vieną eurą, o kai paprašė duoti dar vieną eurą, jį duoti atsisakęs. Valdas sakė, kad P. jį spardė ir jis jį nuo jo nutraukė, ir iškvietė greitąją. Atsimena, kad jam buvo sutrenkta galva, kairė akis. Ligoninėje buvo apžiūrėtas. Tik žino, kad išėjo iš ligoninės ir atsisėdo ant šaligatvio. Po to, paskambino pusseserės vyrui O. A. ir paprašė, kad parvežtų namo. Nebuvo garantuotas, kad tokį kelią pareis pėsčias. Kai sekmadienį ėjo pirkti alaus, jautėsi blogai. Parduotuvėje bendravo su pardavėja D.. Eidamas atgal sukniubo. Ėjo pirkti alaus, kad naktį nebūtų bloga. Jautė skausmus, sužalojimus, skaudėjo galvą. Nusipirkto alaus nebevartojo. Dabar dar kartais užeina skausmai. Į namus parvežė I. A.. Sekmadienio naktį išvežė į Panevėžio ligoninę. Panevėžyje gal po trijų parų atgavo sąmonę. Prašo atlyginti 7000 eurų dydžio neturtinę žalą. Tai kelionė, vaistai, kas savaitę reikėdavo tris kartus važiuoti į Panevėžį pas daktarus. Nesutinka su 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimu.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) Biržų m., savininkė. Įmonėje dirba virėja. Tai buvo rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, buvo šeštadienis, prieš pietus, turbūt prieš 12 val. Būdama virtuvėje išgirdo trenksmą, sujudėjo stalai. Šeštadieniais ji prie baro nedirba. Nematė kas buvo iki to laiko, kol išgirdo trenksmą. Išgirdusi trenksmą, ėjo žiūrėti kas atsitiko. Matė kaip susistumdė. Viskas vyko staigiai. Jie susistumdė, nukentėjusysis nukrito, o kaltinamasis dar spyrė gulinčiam nukentėjusiajam koja. Juos buvo apstoję žmonės. Smūgių nematė. Laikas senas, todėl neatsimena kaip stumdėsi. Parodymus davė po to įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni.

Liudytojos I. P. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-14 dirbo savo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kibininėje buvo keli vyrai, kurie gėrė alų. Būdama virtuvėje išgirdo konfliktą ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Matė kaip P., kurio vardo nežino, stumdo J.. J. yra iš (duomenys neskelbtini). P. stumdydamas, nuvertė J. ant grindų. Ji liepė viduje nesimušti, buvo daugiau lankytojų, visi stovėjo aplinkui. Viskas taip greitai įvyko, kad nematė ar kas gynė J. Matė kaip P., gulinčiam ant grindų, J. spyrė iš kojos į galvą. J. pradėjo gargaliuoti, nesiorientavo aplinkoje, visas veidas buvo kruvinas ir sutinęs, kaktoje buvo kirstinė žaizda. Ar J. buvo praradęs sąmonę pasakyti negali, nes buvo toliau nuo muštynių. Ji iškvietė medikus. Atvažiavę medikai J. apžiūrėjo ir išsivežė. Kiek matė J. pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio (t. 1, b. l. 74-76).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bare, adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m. Buvo šeštadienis. Alaus bare buvo daug žmonių. Išgirdęs salėje triukšmą, pamatė, kad nukentėjusysis J. guli ant žemės ir bando keltis. Sakė, kad baigtų rėkauti, pagriebė kaltinamąjį R. P. už rankos ir bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. Bet nespėjo atitraukti, jis koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į veidą, į galvos sritį. Nukentėjusysis nugriuvo, trenkėsi galva į plyteles, kraujas bėgo ir trumpam prarado sąmonę. Buvo nubrozdinimai ant kaktos. Kaltinamasis po spyrio išėjo. Po kojos spyrio nukentėjusysis buvo truputį praradęs sąmonę, iš gerklės lyg tai pradėjo eiti burbulai. Galvojo, kad nebeatsikels, bet pats atsikėlė. Liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. I. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pasodino nukentėjusįjį ant suoliuko, apibintavo jam galvą ir greitoji jį išvežė. Iki tol jie ginčijosi, dėl ko tiksliai negirdėjo. Paskui žmonės aplink kalbėjo, kad prašė duoti eurą ar cigarečių. Pats to negirdėjo.

Liudytojo V. B. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-14, apie 8 val. „(duomenys neskelbtini)“, buvo keli lankytojai, kurie sėdėjo viduje ir gėrė alų, bei valgė. Būnant virtuvėje išgirdo bildesį. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad ant žemės guli J., kurio pavardės nežino, o prie jo stovėjo P., kurį pažįsta kaip kibininės lankytoją. Greitai priėjo prie gulinčio J., suėmė P. už rankos ir paklausė ką jis čia daro. T. P. koja spyrė J. į galvą ir J. pradėjo kriokti, trumpam buvo praradęs sąmonę, iš nosies bėgo kraujas, kakta buvo praskelta. Po šio spyrio P. išėjo. Baro savininkė I. P. iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji pagalba, apžiūrėjo J. ir jį išsivežė. Kiek matė P. ir J. buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 69-71).

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šeštadienį, apie 9-10 val. užėjo į kibininę nusipirkti čeburekų ir reikėjo palaukti. Įėjo J. D. ir atsisėdo prie staliuko. Matėsi, kad jis buvo pagėręs. Priėjo prie jo ir paklausė kaip sekasi. Jis atsistojo ir sakė, kad kažkas prie jo prisikabino. Neprisimena ką tiksliai atsistojęs jis pasakė. Tada kaltinamasis pro jo petį sudavė J. D. į galvą smūgį ar du. Ar vieną, ar du smūgius sudavė tiksliai nežino. J. D. pataikė į veidą. J. D. nugriuvo ir, kai kėlėsi, dar gavo iš kojos vieną kartą. Tada jau matėsi, kad jis pradėjo kitaip galvą laikyti, buvo toks kaip ir be sąmonės. Po smūgio koja, jis nebesikėlė. Kažkas jam pakėlė galvą, kad neužsirytų. Jis pradėjo įdomiai šnopšti. Atrodo iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija, jau nebebuvo. Teisingesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojo E. K. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, nuvažiavo į Biržų m., į alaus barą, esantį prie stoties, nusipirkti čeburekų. Laukė kol pašildys čebureką. Kai įėjo į barą pamatė J. D.. Belaukdamas čebureko matė kaip J. išėjo į lauką. J. grįžo ir atsisėdo prie stalo. J. buvo labai girtas. Jis nuėjo paklausti ar viskas gerai. J. tuo metu atsistojo, o prie jo priėjęs aukštas, stambus vyras, kurio nepažįsta ir trenkė du smūgius J. D. į galvą. Tie smūgiai jam praėjo pro pat petį. J. nukrito ant žemės, tada J. šiek tiek pakėlė galvą ir jam tas vyras spyrė vieną kartą į galvą. J. nukrito be sąmonės. Nieko iš buvusių asmenų bare nepažino. Pasiėmęs čebureką išėjo. Tai vyras priėjęs trenkė J., o po to spyrė be jokios priežasties, be jokio konflikto (t. 1, b. l. 79-81).

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gal rugsėjo 14 d. iš ryto su R. P. atėjo į barą. Įeidami į barą, prie durų su niekuo nekalbėjo. Bare buvo daug žmonių. R. turėjo 50 eurų ir nupirko jam alaus. Jis atsisėdo prie stalo, o R. P. nuėjo pas draugą pasišnekėti prie kito staliuko. Užgirdo necenzūrinius žodžius sakomus R. P. atžvilgiu. Net nematė jokių muštynių, nieko ten nematė, tik pamatė, kad žmogus guli. Pakvietė R. eiti namo ir abu išėjo. Buvo išgėręs 2-3 bokalus alaus. Iš vakaro irgi buvo gėręs alkoholio. Gal kažkas ir gulėjo ant grindų, kai jie išėjo. Gal žmogus girtas nugriuvo ir guli. Jau daug laiko praėjo, nelabai prisimena, buvo išgėręs. Geriau prisiminė iškart po įvykio duodamas parodymus, tie parodymai teisingesni.

Liudytojo R. V. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, su R. P. nuėjo į barą, esantį Biržų m., (duomenys neskelbtini) g. Su R. P. buvo iš vakaro gėrę, šiek tiek apsvaigę. Nuėję prie baro, tiesiai ėjo į vidų. Įėję prisėdo prie staliuko, nusipirko alaus. Išgėrė alaus ir R. P. nuėjo su kažkuo baro viduje pasikalbėti. Tik išgirdo, kad kažkas sako necenzūrinius žodžius. Nematė kas ir kam tai sakė. Pamatė vieną gulintį vyrą. R. matė netoliese. Pasakė R. einam iš čia, nes atvažiuos policija. Nematė ar R. primušė tą vyrą, tiesiog nenorėjo turėti reikalų su policija, todėl ir pasiūlė išeiti (t. 1, b. l. 84-86).

Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi J. D.. Gal rugsėjo mėnesį, atrodo buvo šeštadienis, tiksliai neprisimena, kai sumuštą sūnų parvežė iš poliklinikos, tuo momentu ji nebuvo namuose. Kad sūnus yra sumuštas jai pranešė telefonu G. K. tėtis J. K.. Buvo kokia 7 val. vakaro. J. K. klausė ar sūnus namie. Po to skambučio ėjo į sūnaus kambarį pasižiūrėti. Sūnus gulėjo lovoje. Jo nežadino, nieko neklausė. Vėliau sūnaus kambaryje išgirdo bumbtelėjimą ir nuėjo pasižiūrėti. Sūnus stovėjo. Matė, kad jam buvo mėlyna akis ir užklijuota kakta. Kai nuėjo po bumbtelėjimo, sūnus jau stovėjo, buvo kruvina pagalvė. Iki pirmadienio ryto, t. y. iki sūnus buvo išvežtas į ligoninę, buvo namuose, nepastebėjo ar sūnus buvo kažkur išėjęs. Nežino ar jis galėjo kažkur išeiti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingesnius parodymus, nes viską geriau prisiminė.

Liudytojos D. D. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-14, po pietų, apie 14 val., grįžo į namus. Į sūnaus kambarį nėjo. Vakare paskambino G. K. tėvas ir paklausė ar sūnus J. D. neguli ligoninėje, nes jį sumušė alaus bare. Ji nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė sūnų J. D. gulintį lovoje. Jo veidas buvo sumuštas, lūpa ištinusi, akis visa mėlyna. Sūnus atrodė baisiai. Pradėjo kalbinti sūnų J., tačiau jis nekalbėjo. Kaip sūnus grįžo į namus pasakyti negali. Kitą dieną kiek prisimena sūnus niekur išėjęs nebuvo. Sekmadienio vakare dar buvo įėjusi į sūnaus kambarį ir jį užklojo su užklotu, kad nebūtų šalta. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį girdėjo savo sūnaus kambaryje kriokimą, dejavimą. Nuėjo į sūnaus kambarį ir jis buvo atsistojęs, nesiorientavo aplinkoje, bandė eiti pro kitas duris. Sūnus iš vis nebendravo, buvo neorientuotas. Vienu metu girdėjo sūnaus kambaryje bumbtelėjimą, nuėjus į jo kambarį rado J. stovintį. Paryčiais iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir sūnus buvo išvežtas į ligoninę. Per tas dienas, kol sūnus buvo namuose, jis normaliai nekalbėjo (t. 1, b. l. 53-54, 57-60).

Liudytojas I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, sekmadienį, apie pietus, važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą ir pamatė J. D.. Buvo 200 metrų nuo jo namų. Jis buvo sumuštu, kruvinu veidu, buvo kruvinas smilkinys. Sumušimai buvo nešvieži, kaip iš po vakarykščio būna. Žaizdos buvo truputį apsitraukę, nekraujavo. Apibintuotas nebuvo. Pamatė jį gulintį. Jis kėlėsi sunkiai, drebėdamas. Jo klausė kas jam yra, kas buvo, bet jis nieko nesakė. J. D. pasakė, kad pareis, tačiau nepajėgė atsikelti. Tada jis jį įkėlė į mašiną ir parvežė namo. Įvedė jį į kambarį ir pasodino ant sofos.

Liudytojas O. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, atrodo buvo praeitais metais, vasarą, buvo šilta. Paskambino J. D. ir paprašė parvežti. Pasakė, kad jis Biržuose prie ligoninės priėmimo. Kai privažiavo, pamatė, kad jis sumuštas. Jis laukė gatvėje. Buvo sumušta akis. Jis buvo užsidengęs ar su vata, ar su marle. Galva nebuvo subintuota, jis pats su ranka laikė vatą. Nebeprisimena kas dar buvo sumušta, atrodo tik akis. Jis pats pasakė, kad susimušė. Parvežė jį į namų kiemą ir išvažiavo. Namuose pas jį nieko nebuvo.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji rudenį, rugsėjo mėnesį, sekmadienį dirbo parduotuvėje. Tarp 14 val. ir 15 val. į parduotuvę atėjo vienas J. D.. Jis nusipirko du butelius alaus ir išėjo. Pastebėjo, kad jo veidas buvo sužalotas. Buvo ištinusi lūpa. Gal buvo mėlynė po akimi, bet jis buvo su kepure, todėl tiksliai pasakyti negali. Alkoholio kvapo nuo jo neužuodė, bet jis svirduliavo. Paklausė kas atsitiko, bet jis nekalbėjo. Jis, kaip nesuprasdamas, kad jo klausia, apsisuko ir išėjo.

Liudytojas L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo pernai. Jis dirbo kartu su pareigūne S. D.. Buvo gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK budėtojo, kad priėmimo skyriuje yra nukentėjęs asmuo. Atvykus, nukentėjusysis J. D. buvo su akivaizdžiais sužalojimais. Jam buvo veido sužalojimai, gal būt buvo kraujas, gal pamušta akis. Kiek matėsi buvo bendri veido sužalojimai. Tiksliai nepamena, bet jis tikrai buvo sužalotas. Jis nenorėjo nurodyti, kur patyrė sužalojimus, niekam pretenzijų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni.

Liudytojo L. Č. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ryte dirbo pagal patvirtintą grafiką. Buvo gautas pranešimas iš Biržų priimamojo skyriaus, jog pristatytas sumuštas asmuo. Nuvykus išsiaiškinta, jog tai J. D., gyv. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. Asmens buvo paklausta ar turi pretenzijų, jis pretenzijų neturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė. Prie J. D. medikų nebuvo. Ant J. D. veido matėsi sumušimo žymės. Kiek prisimena buvo sumušta, ištinusi akis. Prisimena, kad ant J. D. veido gerai matėsi sumušimo žymės, tačiau šiuo metu tiksliai kokios sumušimo žymės buvo nurodyti negali. Tikrai pamena, kad buvo sumušta akis, buvo ir kitų sumušimo žymių ant veido, tačiau tiksliai nurodyti kurioje vietoje negali. Buvo sumušta ne tik akis. Ant veido kiek pamena buvo kraujo. Kadangi asmuo pretenzijų neturėjo, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo (t. 2, b. l. 21-23).

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Tą dieną ji dirbo, kai greitoji medicinos pagalba atvežė nukentėjusįjį. Ji nukentėjusiojo nematė, nes buvo užsiėmusi. Atsilaisvino po penkių minučių, tačiau nukentėjusiojo nebebuvo.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo nukentėjusiojo gydytojas. Šiuo metu nieko nebeprisimena, galėtų kažką pakomentuoti iš medicininių dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Nukentėjusiajam buvo matomos trys žaizdos ir kraujo išsiliejimas.

Liudytojo J. K. parodymai, duoti pirmiau ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Neurochirurgijos skyriaus gydytoju. 2019-09-16 apie 9.35 val. iš Biržų ligoninės su siuntimu atvyko J. D.. Šį asmenį apžiūrėjo priėmimo skyriuje. Pacientas atvyko su trimis muštinėmis žaizdomis galvos srityje. Vienas sumušimas buvo kaktos srityje, kitas virš nosies ir dar vienas dešinio antakio srityje. Atlikus tyrimus buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Po apžiūros pacientas buvo paguldytas gydyti į neurochirurginį skyrių, jis buvo du sykius operuotas, dar tą pačią dieną. Paciento patirtos traumos galėjo būti patirtos kelių dienų laikotarpyje, tačiau tiksliai pasakyti negali (t. 1, b. l. 63-66).

Liudytojas N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos vairuotoju. Įvykio nelabai prisimena, nes seniai buvo. Atsimena, kad pagal gautą iškvietimą nuvažiavo į alaus barą. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, jis pats ėjo. Pats įlipo į mašiną ir pats išlipo. Kokie jam buvo sužalojimai nežino. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių.

Liudytoja O. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, kaip tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu vykdė abi R. P. apklausas. Ką įtariamasis sakė, tą ir užrašė į protokolą. Po apklausomis jis pasirašė. Buvo atspausdinusi apklausos protokolą ir davė perskaityti. Klausė ar neturi papildymų. Papildymų jis neturėjo. Įtariamasis nesakė, kad kažkas kitas galėjo sužaloti J. D.. Šios aplinkybės nesakė, todėl ji ir neužfiksuota.

Teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. D. sveikatos sutrikdymo mastą vertino ir į klausimus atsakinėjo tik turėdama medicininius duomenis. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta. Buvo pateikta Biržų ligoninės asmens ambulatorinė gydymo apskaitos kortelė ir Panevėžio ligoninės ligos istorija. Liudytojų parodymai dėl sužalojimų padarymo ir medicinos dokumentuose nustatyti sužalojimai neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti būtent tų nurodytų trauminių poveikių pasekoje. Ar suduotas vienas ar du smūgiai į galvos sritį, ar paskui buvo spirta vienareikšmiškai kategoriškai pasisakyti negali, bet tai neprieštarauja galimybei. Visiems šiems sužalojimams atsirasti užtektų ir vieno trauminio poveikio, bet jie galėjo būti padaryti tiek dviejų, tiek trijų poveikių pasekoje. Iš medicininių dokumentų vertinimo, kuris pirmą kartą buvo atliktas 2019-09-16, sužalojimų skirtingo padarymo laiko nematyti. Vienareikšmiškai pasakyti, kad nėra irgi negali, nes nenurodytas sužalojimų pobūdis. Tačiau, kad jie visi būtų skirtingi taip irgi nėra. Muštinės žaizdos, poodinė kraujosruva ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įtakojo sunkų sveikatos sutrikdymą ir būtent dėl šio kraujo išsiliejimo spaudžiančio smegenis sveikatos sutrikdymo mastas yra sunkus. Visi jie galėjo būti padaryti vienu laiku, t. y. iki kreipiantis į gydymo įstaigą. Tiksliai pasakyti kada, kuris, po ko, kuris pirmesnis nėra galimybės pasisakyti. Kitų sužalojimų, kurie būtų padaryti ne sudavus 1-2 kartus kumščiais į galvą ir spiriant, nėra. Kraujo išsiliejimas gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių parų. Asmuo patyręs tokius sužalojimus gali gerai jaustis iki trijų parų. Tai labai individualu ir priklauso nuo pažeistos kraujagyslės, kraujavimo aktyvumo. Negali paneigti, kad šis nustatytas galvos sumušimas negalėjo būti padarytas kažkokių paviršių pasekoje. Kaip nurodė išvadoje – kietų bukų paviršių pasekoje. Duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu, nėra. Medicininėje dokumentacijoje nurodytas išorinių sužalojimų pobūdis, gijimo požymiai, krešulio savybės, kraujosruvų spalva ir duomenų, kas leistų pasisakyti apie vienų šviežesnį, kitų senesnį sužalojimą, nėra. Jie visi vertinami kaip vienodi, tai tikėtina, kad jie visi padaryti vienu metu. Asmens sveikata po suduotų smūgių gali pablogėti ne iš karto. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad rugsėjo 16 d. atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje yra matoma ūmi subdurinė kraujosruva. Yra ūmi, poūmė ir lėtinė. Ūmi yra iki 72 val. Klinika, bloga savijauta išryškėti gali tiek greitai, tiek per ilgesnį laiką – iki trijų parų. Taip būna, kad ne visada klinika būna labai bloga: žmogus dar gali vaikščioti, eiti, daryti ir tik vėliau tai paaiškėja. Dėl šio įvykio metu suduotų smūgių, neprieštarauja galimybei, kad galėjo būti sunkiai sutrikdyta sveikata.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-11-21 atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti Biržų m., (duomenys neskelbtini), pėdsakų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui negauta. Įvykio vietoje fotografuota (t. 1, b. l. 17-23).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu vidutine forma, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimo, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį. Sužalojimai padaryti neilgame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2019-09-16. Sužalojimai padaryti kietu, buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, nugriuvus ar į tokį paviršių atsitrenkus ar panašiai. Sužalojimai padaryti 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų J. D. sveikata sutrikdyta sunkiai (t.1, b. l. 49-50).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo kreiptasi dėl J. D. mobiliojo telefono abonento numerio išklotinės gavimo (1 t., b. l. 102-104).

Iš prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo matyti, kad gauti reikalingi duomenys ir įrašyti į CD laikmeną (t. 1., b. l. 109-110, 111).

Iš tarnybinio pranešimo, dėl išklotinės analizės, matyti, kad buvo nustatytas J. D. bendravimo su asmenimis ratas. Nustatyta su kuo bendravo J. D. 2019-09-14, po įvykio Biržų m. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118-120).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš J. D. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ apžiūrai (t. 1, b. l. 112-113).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, paimtas iš J. D.. Apžiūrėta adresu knyga (t. 1, b. l. 114-115).

Iš pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ gražintas J. D. (t. 1, b. l. 116-117).

Įrodymų vertinimas ir kvalifikacija

BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 ir 3 d.). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu bei ištyręs surinktus įrodymus, kurie yra vienas kitą papildantys, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir smurtaudamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. D.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis, liudytojai, teismo medicinos ekspertė S. M., taip pat, byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo J. D., liudytojų V. B., I. P., G. K., R. V., I. A., O. A., D. K., D. D. parodymai, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Ištyrus byloje esančius įrodymus buvo nustatyta, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis R. P. būtų sudavęs du kartus kumščiu nukentėjusiajam J. D. į veidą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiajam į veidą kumščiu sudavė vieną kartą ir vieną kartą spyrė J. D. į galvos sritį. Liudytojas G. K., kurio akivaizdoje buvo padarytas nusikaltimas, teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti ar kumščiu buvo smūgiuota du ar vieną kartą nukentėjusiajam J. D. į veidą. Teismo medicinos ekspertė S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiems sužalojimams atsirasti užtektų ir vieno trauminio poveikio, bet jie galėjo būti padaryti tiek dviejų, tiek trijų trauminių poveikių pasekoje. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Esant abejonėms ar kaltinamasis nukentėjusiajam J. D. kumščiu sudavė vieną ar du smūgius į veidą, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamajam R. P. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis sudavė du kartus kumščiu J. D. į veidą, nurodant, kad kaltinamasis, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu J. D. į veidą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir teigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavęs nukentėjusiajam J. D. vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną kartą spyręs parkritusiam J. D. į galvos sritį. Teisme duodamas parodymus nurodė, kad nuo jo suduotų smūgių negalėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad girdėjęs, kad nukentėjusysis po įvykio kaime girtavo ir mušėsi. Nors kaltinamasis buvo nurodęs, kad pateiks teismui duomenis apie galinčius tai paliudyti asmenis, tačiau tokių duomenų nepateikė. Kaltinamasis teismui aiškino, kad apie šias aplinkybes sakęs tyrėjai O. D., tačiau tyrėja O. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paneigė šią aplinkybę, nurodydama, kad vykdė dvi R. P. apklausas ir kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodė. Kaltinamojo parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių ir kitokių įrodymų visumos. Todėl, teismas kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo iškeltą versiją apie tai, kad galimai nukentėjusįjį sužalojo svetimi, nežinomi asmenys. Tokie duomenys baudžiamojoje byloje nėra patvirtinti, kaltinamasis tokią įvykių versiją iškėlė tik teismo posėdyje, nors posėdžio metu duodamas parodymus daugelio įvykio aplinkybių neprisiminė, jas painiojo. Teismo medicinos ekspertė S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiems sužalojimams atsirasti užtektų ir vieno trauminio poveikio, bet jie galėjo būti padaryti tiek dviejų, tiek trijų trauminių poveikių pasekoje. Ekspertė paaiškino, kad visi sužalojimai padaryti vienu laiku, kitų sužalojimų nebuvo. Kraujo išsiliejimas gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių parų. Asmuo patyręs tokius sužalojimus gali nejausti kažkokios klinikos iki trijų parų. Asmens sveikata po suduotų smūgių gali pablogėti ne iš karto. Klinika, bloga savijauta išryškėti gali tiek greitai, tiek per ilgesnį laiką – iki trijų parų. Po tokių sužalojimų žmogus dar gali vaikščioti, eiti, dirbti. Liudytojas I. A. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai rado J. D. (kitą dieną po įvykio), jo sužalojimai veide nebuvo švieži, nekraujavo, buvo truputį apsitraukę. Taip pat, teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją, kad J. D. galėjo susižaloti griūdamas savo namuose ar eidamas iš parduotuvės, t. y. jau po įvykio alaus bare. Tokie duomenys, taip pat, byloje nėra patvirtinti. Liudytoja D. D. parodė, kad išgirdusi bumbtelėjimą sūnaus kambaryje, nuėjo pasižiūrėti ir rado sūnų stovintį. matė, kad jo pagalvė buvo kruvina. taigi tai, kad J. D. galėjo susižaloti griūdamas namuose, yra paneigta liudytojos D. D. parodymais. Liudytojas I. A. parodė, kad sekmadienį, kai parvežė J. D. namo, matė, kad jo sužalojimai yra nešvieži, žaizdos apsitraukę. Teismo medicinos ekspertė S. M. parodė, kad negali paneigti, kad galvos sumušimas negalėjo būti padarytas atsitrenkiant į kažkokius tai paviršius. Specialisto išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti kietu, buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, nugriuvus ar į tokį paviršių atsitrenkus ar panašiai. Liudytojas V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis nugriuvo, trenkėsi galva į plyteles ir trumpam prarado sąmonę. Liudytojas G. K., taip pat, parodė, kad J. D. po smūgio koja nugriuvo ir nebesikėlė. Teismo vertinimu, šie aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis griuvo alaus bare ir susitrenkė galvą. Todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su J. D. metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu J. D. į veidą, J. D. parkritus spirdamas vieną kartą jam į veidą, jį sužalojo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį, tuo nukentėjusiajam - J. D. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. P. padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Tokiu būdu, visi šie virš aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kadangi asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo R. P. padarytas tyčinis nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.) yra sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamojo gynėjas prašė teismo pripažinti R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir vieną kartą jam į veidą spyrė, tačiau nepripažino, kad būtent nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, visą teismo proceso laiką teigė, kad nukentėjusį galimai sužalojo kiti asmenys ar nukentėjusysis susižalojo griūdamas kitą dieną, t. y. nepripažino esminių jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iš karto po nusikaltimo padarymo pasišalino iš įvykio vietos, nesidomėjo nukentėjusiojo būkle ir savijauta, nesiėmė aktyvių veiksmų nukentėjusiajam padėti, nekvietė medicinos pagalbos. Kaltinamasis bent iš dalies neatlygino civilinio ieškinio. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis R. P. praeityje teistas du kartus už nusikaltimų vaikui ir šeimai bei viešajai tvarkai padarymą, teistumas išnykęs (t.1, b. l. 125-127), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebaustas (t. 1, b. l. 124), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra, nusikalstamos veikos metu jokių psichikos sutrikimų, kurie jam trukdytų suprasti nusikalstamos veikos faktą ir juridines pasekmes neturėjo (t.1, b. l. 137-138). Duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų byloje nėra. Taip pat, būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad viskas atsitiko dėl girtumo, kad nesidomėjo ir nesidomi nukentėjusiojo sveikata bei būkle, neatsiprašė nukentėjusiojo, nors, kaip pats nurodė, ir buvo nuvažiavęs į kaimą pas nukentėjusįjį ir siūlė 1000 Eur. Atsižvelgdamas į visas kaltinamojo R. P. atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. arba BK 62 str. nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Todėl kaltinamajam R. P. skiriama vienintelė BK 135 str. 1 d. numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę ir tarpusavio santykį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę, kuri savo trukme yra švelnesnė už minėtos teisės normos sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis J. D. pareiškė 7000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 41, 42-43 ). Kaltinamasis R. P. civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų pakankamas, nes tokią sumą galėtų atlyginti nukentėjusiajam.

Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam J. D. dėl kaltinamojo R. P. smurtinių veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra išlikę liekamieji reiškiniai po patirtos traumos, t. y., kad dar ir dabar būna galvos skausmai. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo R. P. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad gali atlyginti tik 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 str. 3 d.). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 str. 2 d., ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis byloje pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, t. y. pateikė pažymą apie pajamas ir duomenis, įrodančius, kad yra neįgalus (nustatytas darbingumo lygis 55 proc.) (t. 2, b. l. 79, 80). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajam J. D. kaltinamojo R. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno vietoje – galvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 7000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taipogi teismų praktiką, todėl priteistina nukentėjusiojo J. D. naudai (CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamajam ikiteisminiame tyrime 2019-09-26 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 162-163), ir kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 165-167, 168) iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 str. 3 d.).

Kompaktinio disko laikmena su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine yra byloje (t. 1, b. l. 111) ir paliktina joje saugoti.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo R. P. išieškotinos 45,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

R. P. 2019-09-26 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kompaktinio disko laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. nukentėjusiojo J. D. naudai 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. P. 45,50 Eur (keturiasdešimt penkių eurų penkiasdešimties euro centų) proceso išlaidas (teismo procesiniams dokumentams įteikti) valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidas Steckys