Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
1A-148-334/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41295-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
R. P.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-334/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41295-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nuteistajam R. P. ir jo gynėjui advokatui J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. P. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeisti ir panaikintini pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo J. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. P. nukentėjusiojo J. D. naudai 7000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš R. P. 45,50 Eur (keturiasdešimt penki eurai penkiasdešimt euro centų) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini) alaus bare, konflikto su J. D. metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu J. D. į veidą, J. D. parkritus spirdamas vieną kartą jam į veidą, jį sužalojo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį, tuo nukentėjusiajam - J. D. sunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti, jo veiksmus iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, prašo pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsniu. Taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia pripažįstantis nukentėjusiajam J. D. sudavęs vieną smūgį ranka ir vieną spyrį koja į galvos sritį, tačiau mano, kad tokiais veiksmais jis nukentėjusiajam J. D. negalėjo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis nuo įvykio dienos, t. y. šeštadienio, iki pirmadienio, kuomet jis buvo išvežtas į Panevėžio Respublikinę ligoninę, galėjo susižaloti kur nors kitur ir, anot nuteistojo, bylos duomenys tai patvirtina. Nurodo, kad po nagrinėjamo įvykio, nukentėjusysis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau medikams jo neapžiūrėjus, jis pats pasišalino iš gydymo įstaigos. Taip pat nurodo, kad vietinių gyventojų pasakojimais, nukentėjusysis J. D. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini), visą savaitgalį siautė po kaimą, girtavo, griuvinėjo. Liudytoja D. K. parodė, kad sekmadienį, rugsėjo mėnesį, į parduotuvę tarp 14-15 val. buvo atėjęs J. D., matėsi, kad buvo sužalotas veidas, jis nieko nesakė, nusipirko 2 butelius alaus ir išėjo. Liudytojas I. A. parodė, kad tą pačią dieną, jis rado nukentėjusįjį J. D. gulintį ant kelio, tačiau alaus jis su savimi jau nebeturėjo. Nepajėgiantį atsikelti nukentėjusįjį J. D., liudytojas I. A. įkėlė į mašiną ir parvežė namo, kur įvedė į kambarį ir su jo motina pasodino jį ant sofos. Šie liudytojų parodymai, anot nuteistojo, paneigia liudytojos D. D. parodymus, jog jos sūnus J. D. savaitgalį nebuvo niekur išėjęs. Nuteistojo manymu, kad nukentėjusysis po įvykio galėjo patirti kitų sužalojimų, sąlygojusių tokį sveikatos sutrikdymo laipsnį, patvirtina faktas, jog pirmadienio rytą (2019-09-16), į gydymo įstaigą nukentėjusysis buvo pristatytas dalinai neblaivus, kraujuojančiomis žaizdomis, nes pasak jį atlydėjusios sesers, motinos namuose jis krito ir susižeidė. Nuteistasis pažymi, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, jog sužalojimai J. D. buvo padaryti neilgame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2019-09-16, tačiau tikslaus sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės nurodyti, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas sužalojimų pobūdis. Nei specialisto išvadoje, nei ekspertės paaiškinimuose nėra patvirtinta, jog nukentėjusiajam J. D. sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado būtent nuo nuteistojo veiksmų. Nuteistasis pripažįsta, kad jo veiksmais nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau esant jo nurodytoms aplinkybėms, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4. Skunde nuteistasis nurodo, kad praeityje jis buvo teistas, tačiau išvadas dėl savo elgesio padarė ir iki minimo įvykio, nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos ar kito teisės akto pažeidimo. Jis yra dalinai darbingas, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir savarankiškai ieškosi darbo. Priešingai skundžiamo nuosprendžio teiginiams, jis buvo nuvykęs į ligoninę ir atsiprašė nukentėjusiojo J. D., jie kalbėjosi apie galimybę susitaikyti. Mano, kad 7000 eurų neturtinė žala yra per didelė ir turėtų būti sumažinta.

5. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nors teismas nurodė, kad jo atžvilgiu taikyti švelnesnę bausmę nėra galimybės, tačiau visiškai nepasisakė dėl jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis pažymi, kad įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai asmuo yra pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. P. apeliacinis skundas atmetamas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, t. y. pripažįsta, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, kad jo atžvilgiu naudojo smurtą, tačiau nesutinka su minėtų aplinkybių vertinimu ir jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi jo suduoti smūgiai negalėjo sukelti tokių pasekmių. Taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

8. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.

9. Aukštesnės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados, jog R. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma, yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė išvadą, kad teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė J. D. į veidą, o šiam parkritus, spyrė vieną kartą jam į veidą, tokiu būdu padarydamas jam sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą. Faktines įvykio aplinkybes pirmos instancijos teismas nustatė remdamasis teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo J. D. parodymais, liudytojų I. P., G. K., V. B., R. V., D. D., I. A., O. A., D. K., L. Č., J. K. parodymais, iš dalies – paties nuteistojo R. P. parodymais, taip pat specialisto išvadomis, medicinos ekspertės S. M. paaiškinimais bei kitais rašytiniais teismo posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

10. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto intensyvumą nukentėjusiojo atžvilgiu, jo suduoti smūgiai negalėjo sukelti sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau, tokie apelianto teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais - nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis J. D. parodė, kad tądien neblaivus nuėjo į alaus barą ir išgėrė alaus bokalą, daugiau nieko nepamena, tik atsimena, kad išėjo iš ligoninės. Dar parodė, kad grįžęs iš reabilitacijos užėjo į alaus barą pasikalbėti, kaip ten buvo ir iš baro savininko V. B. sužinojo, kad R. P. paprašius duoti vieną eurą, jis jį davė, o antrą kartą nesutikus jam duoti euro, R. P. jį spardė. Liudytoja I. P. parodė, kad paties konflikto ir smūgių nematė, tačiau matė, kaip R. P. parvertė J. D. ant grindų, o jam gulinčiam, R. P. spyrė iš kojos į galvą, po ko J. D. pradėjo gargaliuoti, nesiorientavo aplinkoje, visas veidas buvo kruvinas ir sutinęs, kaktoje buvo kirstinė žaizda (1 t., b. l. 74-76). Liudytojas V. B. parodė, kad alaus bare išgirdus triukšmą nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kaip J. D. guli ant grindų, bando keltis. Jis priėjo prie gulinčio J. D., suėmė R. P. už rankos ir paklausė, ką jis čia daro. Tada R. P. koja spyrė J. D. į galvą ir pastarasis nugriuvęs pradėjo kriokti, trumpam buvo praradęs sąmonę, iš nosies bėgo kraujas, iš gerklės lygtai pradėjo eiti burbulai, kakta buvo praskelta (1 t., b. l. 69-71). Liudytojas E. K. parodė, kad R. P. sudavė J. D. vieną ar du smūgius į galvą ir J. D. nugriuvo ant grindų. J. D. bandant keltis nuo grindų, R. P. spyrė vieną kartą J. D. į galvą ir šis nukrito be sąmonės. Po smūgio koja, jis nebeatsikėlė. Kažkas jam pakėlė galvą, kad neužspringtų, nes J. D. pradėjo įdomiai šnopšti (1 t., b. l. 79-81).

11. Tai, kad nukentėjusiajam J. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas įrodo, ne tik aukščiau aptartų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, bet ir objektyvūs bylos medžiagoje esantys duomenys. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu vidutine forma, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimo, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kietu, buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, nugriuvus ar į tokį paviršių atsitrenkus ar panašiai neilgame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2019-09-16. Konstatuota, kad J. D. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas) (t.1, b. l. 49-50). Apygardos teismas pažymi, jog teismo medicinos ekspertė S. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino specialisto išvadą. Teismo medicinos ekspertė taip pat paaiškino, kad muštinės žaizdos, poodinė kraujosruva ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu spaudžiant smegenis įtakojo sunkų sveikatos sutrikdymą. Kraujo išsiliejimas gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių parų, todėl asmuo patyręs tokius sužalojimus gali gerai jaustis iki 3 parų. Specialistė taip pat pažymėjo, kad duomenų, jog sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu, nėra. Medicininėje dokumentacijoje nurodytas išorinių sužalojimų pobūdis, gijimo požymiai, krešulio savybės, kraujosruvų spalva ir duomenų, kas leistų pasisakyti apie vienų šviežesnį, kitų senesnį sužalojimą, nėra. Jie visi vertinami kaip vienodi, tai tikėtina, kad jie padaryti vienu metu. 2019-09-16 atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje yra matoma ūmi, t. y. iki 72 val., subdurinė kraujosruva. Taigi, apibendrinus visa tai, kas aptarta, akivaizdu, jog tiek nukentėjusysis (buvo sutrenkta galva, kairė akis), tiek ir aukščiau minėti liudytojai parodė, kad nukentėjusysis nuo suduoto smūgio į veidą nugriuvo ant grindų, o jam bandant atsikelti, nuteistasis R. P. spyrė koja nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ir neteko sąmonės. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus patvirtina specialisto išvada bei ekspertės S. M. parodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis J. D. sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent dėl muštinių žaizdų, poodinių kraujosruvų, sąlygojusių kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu spaudžiant smegenis. Netikėti specialistų išvadomis ir parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Dar daugiau, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtina ir netiesioginiai įrodymai, t. y. liudytojų L. Č., O. A., J. K., I. A., D. K., D. D. parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent būdamas sumuštas 2019 m. rugsėjo 14 d., jam būnant alaus bare.

12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nors R. P. kėlė versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti kitur, galimai grįžęs į (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyvena, tačiau šią nuteistojo keliamą versiją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi šių nuteistojo R. P. nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Tai, kad nukentėjusysis J. D. buvo sužalotas alaus bare ir jo klinikinė būsena pradėjo blogėti iškart po įvykio, matyti iš liudytojo O. A. parodymų, kuriuose jis parodė, kad paskambinęs J. D. paprašė jį parvežti iš Biržų ligoninės priėmimo skyriaus. Kai privažiavo, matė, kad J. D. buvo sumuštas (sumušta akis, buvo užsidengęs su vata ar marle). Be to, kad nukentėjusysis J. D. po įvykio (šeštadienio) iki patekimo į ligoninę (pirmadienio) jautėsi prastai, buvo neorientuotas, nekalbėjo, patvirtina ir liudytojų D. D., I. A. ir D. K. parodymai. Liudytoja D. D. parodė, kad 2019-09-14 po pietų, apie 14 val. grįžo į namus, tačiau į sūnaus kambarį nėjo. Vakare paskambinus G. K. tėvui ir paklausus ar jos sūnus J. D. neguli ligoninėje, nes jį sumušė alaus bare, ji nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė sūnų J. D. gulintį lovoje. Jo veidas buvo sumuštas, lūpa ištinusi, akis visa mėlyna, pagalvė kruvina. Jis nieko nekalbėjo. Kitą dieną, kiek pamena sūnus niekur nebuvo išėjęs. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį girdėjo sūnaus kambaryje kriokimą, dejavimą. Vienu metu girdėjo bumbtelėjimą, tačiau nuėjus į kambarį rado sūnų stovintį, jis nesiorientavo aplinkoje, bandė eiti pro kitas duris. Liudytoja D. K. parodė, kad sekmadienį (2019-09-16) ji dirbo parduotuvėje ir apie 14 ar 15 val. atėjo J. D. nusipirkti du butelius alaus. Pastebėjo, kad jo veidas buvo sužalotas, buvo ištinusi lūpa. Paklausus, kas atsitiko, jis neatsakė, nekalbėjo, tarytum kaip nesuprasdamas, kad jo klausia, apsisuko ir išėjo. Liudytojas I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sekmadienį, apie pietus važiuodamas per (duomenys neskelbtini) pamatė gulintį J. D., vos 200 metrų nuo namų atstumu. Jis buvo sumuštu, kruvinu veidu, buvo kruvinas smilkinys. Sumušimai buvo nešvieži, kaip po vakarykščio būna. Žaizdos buvo truputį apsitraukę, nekraujavo. Jis bandė keltis nuo žemės, bet nepajėgė atsistoti, drebėjo. Paklausus, kas jam yra, jis nieko nesakė. Kiek vėliau pasakė, kad jam praeis. Liudytojas J. K. parodė, kad 2019-09-16 apie 09.35 val. į Respublikinę Panevėžio ligoninę J. D. atvyko su trimis muštinėmis žaizdomis galvos srityje – vienas sumušimas buvo kaktos srityje, kitas virš nosies ir dar vienas dešinio antakio srityje. Atlikus tyrimus nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Paciento patirtos traumos galėjo būti patirtos kelių dienų laikotarpyje, tačiau tiksliai pasakyti negali. Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai, sugretinus juos su kitais byloje esančiais duomenis patvirtina, kad J. D. sužalojimus patyrė 2019-09-14, o jo vėlesnė klininė būsena buvo sąlygota sukeltos galvos traumos, t. y. po įvykio nukentėjusysis nesugebėjo pats grįžti namo, skaudėjo galvą, jis nesiorientavo aplinkoje, nekalbėjo, nereagavo į pašalinius asmenis. Aptartų duomenų kontekste, apygardos teismas sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai pilnai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytą įvykių seka, jie sutampa laiko atžvilgiu ir leidžia įvertinti įvykio dienos bei vėliau sekusių įvykių eigą, todėl abejoti jais nėra pagrindo, juolab, kad šie parodymai neprieštarauja ir specialisto išvadoms, medicinos ekspertės S. M. paaiškinimams bei paneigia nuteistojo prielaidas, jog nukentėjusysis J. D. siautėjo po kaimą, girtavo, griuvinėjo. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog J. D. susižalojo ar buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis, nei nustatyta teismo, byloje nėra pateikta.

13. Vien tai, kad nukentėjusysis J. D., sekmadienį buvo išėjęs iki parduotuvės nusipirkti alaus, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, norėdamas išgerti, kad nebeskaudėtų galvos, nepaneigia liudytojos D. D. parodymų patikimumo. Šiuo atveju įvertinus liudytojos D. D. ir nukentėjusiojo J. D. gyvenimo būdą – gyvena kaime, skirtinguose kambariuose, taip pat liudytojos D. D. amžių ((duomenys neskelbtini).) bei suvokimo ypatumus, sutiktina, kad kaimo žmogui „išvykimas iš namų“ suprantamas plačiąją prasme, kaip išvykimas iš kaimo, o ne tiesiog išėjimas į parduotuvę, todėl tokie netikslumai vertinant aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, nėra pagrindas netikėti liudytojos D. D. parodymais.

14. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo, aukščiau aptartų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, tiek ir netiesioginiai liudytojų, parodymai, specialisto išvada, ekspertės paaiškinimai vieni kitus papildo ir sujungti į vientisą loginę grandinę neabejotinai patvirtina, kad būtent nuteistojo T. P. veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. nuteistasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini) alaus bare, tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. D.. Pagal nustatytas aplinkybes tarp R. P. veiksmų – smūgio sudavimo kumščiu J. D. į veidą, vieno spyrio į veidą, patyrė galvos traumą – ir J. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra būtinasis priežastinis ryšys, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai R. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Vien tik tai, kad R. P. pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir byloje surinktus įrodymus bei nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės individualizavimas ir kiti klausimai

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

16. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, pripažindamas dalį savo atliktų veiksmų, neatskleisdamas tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių, taip pat stengėsi savo smurtinius veiksmus sumenkinti, keldamas įvairias versijas dėl nukentėjusiojo sužalojimo ne įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis. Taigi toks formalus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nelaikytinas nuoširdžiu gailėjimusi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

17. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam R. P., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (R. P. praeityje teistas du kartus už nusikaltimų vaikui ir šeimai bei viešajai tvarkai padarymą, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 125-127), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 124), nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 137-138); įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė sunkų nusikaltimą); į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui) ir pagrįstai R. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę ir nėra per griežta.

18. Kaip matyti, apeliaciniu skundu taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017-09-28 įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojęs nuo 2017-10-06 iki 2020-07-01), buvo nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, akivaizdu, kad įstatymo leidėjai tuo metu už sunkaus nusikaltimo padarymą nenumatė bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Tuo tarpu, nuo 2020 m. liepos 1 d., pasikeitus BK redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Visgi, šiuo atveju R. P. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas šio kodekso XVIII skyriui, padarymą, todėl esant BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytoms išimtims, apeliacinio skundo prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti tenkinamas.

Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo

19. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, motyvuojant tuo, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nusikalstama veika nukentėjusiajam J. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

20. Byloje nukentėjusysis J. D. pareiškė 7 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytą veiką ir jos pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma bus priteisiama visa prašoma 7 000 Eur suma. Toks teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytu argumentu.

21. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pažymėtina, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

22. Aplinkybės, tiek susijusios su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, lokalizacija, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias nuteistojo tyčiniai veiksmai J. D. sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo motyvuotai įvertintos. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio ir nosies srityse, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu vidutine forma, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje - kaktinėje - momeninėje srityse ir dešinėje kaktinėje srityse, lydimu galvos smegenų suspaudimo, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir į priekinį tarppusrutulinį plyšį. Taigi, patirtas sunkus kūno sužalojimas jam sukėlė sunkias ir tuo pačiu ilgalaikes pasekmes, dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas. Nukentėjusysis du kartus operuotas, gyd. J. K. teigimu, po operacijų J. D. pavieniui išlieka truputi silpnesnė dešinė ranka ir koja (1 t., b. l. 63-66), nuo 2019-09-16 iki 2019-09-25 buvo gydomas neurochirurginiame skyriuje, ilgą laiką gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje (nuo 2019-09-25) (1 t., b. l. 179). Nėra abejonės, kad dėl tokių nuteistojo smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių J. D. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu bei reabilitacija, taip pat skausmą, išgyvenimus. Paties nukentėjusiojo J. D. parodymais, jo patirtas sunkus kūno sužalojimas jam sukėlė sunkias, ilgalaikes pasekmes (dar ir dabar būna galvos skausmai). Tai rodo, kad patirta žala išties sukėlė daugiau nei vidutinius neigiamus padarinius. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius buvo padarytas veikiant tyčia, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Taigi, J. D. neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

23. Įvertinus visų šių išdėstytų aplinkybių visumą, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją dėl patirtų skriaudų, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam J. D. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius traumos reiškinius bei kitas pasekmes taip pat įvertino ir kaltininko turtinę padėtį. Skundžiamu nuosprendžiu išlaikyta teisinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (neturtinės žalos dydis svyruoja tarp 8000-12000 Eur). Todėl pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį, nėra.

24. Remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai visiškai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Atsižvelgus į tai, jog naikinti skundžiamo nuosprendžio dalyje, dėl nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamu nuosprendžiu teisingai priteistą neturinės žalos atlyginimo dydį bei tinkamai individualizuotą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasJolanta RaščiuvienėDanutė Švitinienė