- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- A-370-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04004-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, (toliau – atsakovas) 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą NŽT Vilniaus skyriaus direktoriui L. Č. dėl NŽT Anykščių skyriaus neveikimo (toliau – ir Skundas). NŽT Vilniaus skyriaus Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas D. P. priėmė sprendimą minėtą pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti NŽT Anykščių skyriui. 2020 m. lapkričio 19 d. bei 2020 m. lapkričio 23 d. T. P. (A. P. anūkas) bei A. P. elektroniniu paštu bei telefonu prašė D. P. leisti susipažinti su jo paties priimtu sprendimu, tačiau iki šiol jis neleido susipažinti su jo priimtu sprendimu „dėl Anykščių NŽT neveikimo perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“. NŽT Anykščių skyrius išnagrinėjo pareiškėjos skundą, skirtą NŽT Vilniaus skyriaus direktoriui, ir pateikė 2020 m. spalio 30 d. atsakymą Nr. 38SD-4940-(14.38.105.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
3. Pareiškėja teigė, kad jai yra nesuprantamos priežastys perduoti jos skundą nagrinėti Anykščių NŽT skyriui, pareiškėja tik nori su šiuo sprendimu susipažinti, tačiau sprendimą priėmęs valstybės tarnautojas – D. P., savo paties priimto sprendimo jai nesiunčia. Pareiškėja pažymėjo, kad D. P. nei kiek nebendradarbiavo – valstybės tarnautojas neatsiuntė savo paties priimto sprendimo, nurodė, jog dėl jo priimto sprendimo reikia kreiptis papildomai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus skyrių, į daugkartinius ir taikius prašymus žodžiu ir raštu atsiųsti sprendimą nereagavo. Dėl tokio pareigūno elgesio – neveikimo, ji jaučiasi nepagrįstai pažeminta, todėl patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Vilniaus skyrius (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT direktoriaus, jo pavaduotojo įgaliojimai yra aiškiai nustatyti teisės aktuose, tačiau iš pareiškėjos pateikto skundo nėra aišku, kokie konkrečiai NŽT veiksmai jai sukėlė tariamą neturtinę žalą. Šiuo atveju jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, o tinkamas pareiškėjos skundo išnagrinėjimas negalėjo sukelti jokios žalos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisės aktai, be kita ko, NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, nustato, kad NŽT direktorius organizuoja įstaigos darbą, direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų NŽT iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, todėl NŽT vadovas turi teisę rezoliucijomis duoti užduotis visiems darbuotojams, o jo pavaduotojai – pavaldžių padalinių vadovams. Šie įgaliojimai nėra savitiksliai – tokiu būdu užtikrinamas įstaigos funkcionavimas, jos uždavinių bei funkcijų, apibrėžtų įstatymuose, kituose teisės aktuose, vykdymas.
6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad NŽT direktorius perdavė pareiškėjos skundo nagrinėjimo klausimą direktoriaus pavaduotojui, kuris nurodė skyriaus vedėjui Dainiui Petrauskui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Direktoriaus pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad neperduoti nagrinėti skundo darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami. Skyriaus vedėjas išnagrinėjo skundą ir Raštu informavo pareiškėją apie jo rezultatus. Todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai administracinei procedūrai buvo įvykdyti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija NŽT direktoriaus, jo pavaduotojų įgaliojimus organizuoti įstaigos darbą, tačiau nenurodo jokių teisinių pagrindų, pagrindžiančių, jog NŽT vidaus administravimo tvarka galbūt pažeidžia jos teises bei sukėlė tariamą žalą. Atsakovo atstovo teigimu, NŽT darbuotojai veikė taip kaip pagal įstatymus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti, jokie pažeidimai nebuvo atlikti ir žala dėl to negalėjo kilti, todėl pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
7. Atsakovo atstovas 2021 m. balandžio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad NŽT Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) buvo suformuluota rezoliucija, kurią pareiškėja skunde įvardina kaip spendimą, kurio nėra gavusi ir kurį NŽT turėjo pareiškėjai pateikti kartu su Raštu. DVS suformuota rezoliucija pareiškėjai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukūrė, todėl ir žala negalėjo kilti. VAĮ nenumatė viešojo administravimo subjekto pareigos kartu su priimamu sprendimu – Raštu, skundą padavusiam asmeniui pateikti vidinių viešojo administravimo subjektų priimtų rezoliucijų, pavedimų, tarnybinių raštų, elektroninių pašto susirašinėjimo ir kitų dokumentų išrašų kopijų, kuriais buvo užtikrintas tinkamas viešojo administravimo subjektui įstatymų pavestų funkcijų vykdymas. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7, 19, 20, 21 ir 22 punktais, pažymėjo, kad elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjos kreipimasis neatitiko šių Taisyklių nuostatų, nes buvo nepasirašytas. Todėl pareiškėjai buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija ir paaiškinta, kad pateikiamas prašymas turi būti pasirašytas ir kokiais būdais gali būti pateikiamas. Pareiškėja Tarnybai Taisyklių nuostatas atitinkančio prašymo nepateikė. Taigi, pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, todėl skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos A. P. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama: 1) panaikinti Tarnybos Anykščių skyriaus aktą Nr. 38ŽN-83-(14.38.78) ir sprendimą Nr. 38SD-4118-(14.38.105), 2) skirti Anykščių skyriaus vyriausiajai specialistei L. T. nuobaudą už neetišką ir neprofesionalų elgesį proceso dalyvių atžvilgiu bei už neteisėtą sklypo matavimą neturint tam reikalingos kvalifikacijos; 3) apie tyrimo eigą pranešti pareiškėjai ir I. P.; 4) tyrimą dėl pareiškėjos sklypo (duomenys neskelbtini) riboženklių sunaikinimo paskirti kitam Tarnybos skyriui.
9.2. Tarnybos direktoriaus rezoliucija Skundo nagrinėjimas perduotas Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, kuris jį nukreipė Anykščių skyriaus vedėjui Dainiui Petrauskui, nurodydamas įvertinti Skunde nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų ir neperduoti nagrinėti Skundo darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami.
9.3. Pareiškėjos Skundas išnagrinėtas NŽT Anykščių skyriaus Raštu.
9.4. Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-1809-283/2021pagal pareiškėjos skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Anykščių skyriaus, ir Anykščių skyriui dėl Anykščių skyriaus Rašto bei neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Teismas nurodė, kad šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
11. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja atsakovo atstovu nurodo Vilniaus skyrių, iš kurio ir prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja Skundą pateikė ne Vilniaus skyriui, bet NŽT. Vilniaus skyrius jokių veiksmų dėl pareiškėjos Skundo neatliko, tai yra, neperdavė pareiškėjos Skundo nagrinėti Anykščių skyriui. Todėl, nustatęs, kad šiuo atveju iš viso jokie veiksmai nebuvo atlikti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumo.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos Skundą Anykščių skyriui perdavė nagrinėti NŽT ir toks sprendimas laikytinas tarpiniu sprendimu, kurio teisėtumas, be kita ko turėtų būti vertinamas nagrinėjant bylą dėl galutinio sprendimo – Rašto, t. y. ar pagrįstai pareiškėjos Skundas buvo perduotas nagrinėti Anykščių skyriui, teismas turi pasisakyti minėtoje Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-1809-283/2021.
13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad, nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus skyriaus, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
14. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus neveikimo bei išreikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus skyriaus, Sprendimą bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus skyriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas nenurodė ir neišnagrinėjo, kodėl NŽT Vilniaus skyrius draudžia pareiškėjai susipažinti su NŽT Vilniaus skyriaus tarnautojo D. P. priimtu sprendimu. Teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti iš NŽT Vilniaus skyriaus D. P. priimtą Sprendimą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėja nurodo, kad teismas atmetė jos skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos kitas pateiktas skundas dėl NŽT Anykščių skyriaus darbuotojų netinkamų veiksmų jau buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose ir neva teismas jau turėjo būti pasisakęs ir dėl NŽT Vilniaus skyriaus D. P. sprendimo teisėtumo. Pareiškėja pažymi, kad byla Nr. I3-1809-283/2021 jau buvo išnagrinėta, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nagrinėjo tik NŽT Anykščių skyriaus veiksmus, ir priešingai nei nurodo Vilniaus apygardos administracinis teismas, dėl NŽT Vilniaus skyriaus veiksmų nieko nepasisakė.
17. Pareiškėjos teigimu, NŽT Vilniaus skyriaus draudimas susipažinti su dokumentais yra ne tik nelogiškas, tačiau ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai (teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą). Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakomybę bando perleisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kurie bylą išnagrinėjo gerokai prieš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. priimtą sprendimą, taip užkertant bet kokį kelią pareiškėjai išsireikalauti reikalingus dokumentus iš atsakovo.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti apeliaciniame skunde formuluojamo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, kadangi prašomas išreikalauti dokumentas byloje jau yra pateiktas, o tokio prašymo patenkinimas būtų betikslis.
19. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėja ginčija NŽT direktoriaus, jo pavaduotojų įgaliojimus organizuoti įstaigos darbą, tačiau nenurodo jokių teisinių pagrindų, pagrindžiančių, jog NŽT vidaus administravimo tvarka galbūt pažeidžia jos teises bei sukėlė tariamą žalą. 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjos kreipimasis neatitiko Taisyklių nuostatų, nes buvo nepasirašytas, todėl pareiškėjai buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija ir paaiškinta, kad pateikiamas prašymas turi būti pasirašytas ir kokiais būdais gali būti pateikiamas. Pareiškėja NŽT nepateikė Taisyklių nuostatas atitinkančio prašymo.
20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NŽT kartu su atsiliepimui teismui pateikė visą susijusią medžiagą, tarp kurių DVS išrašą su NŽT direktoriaus pavaduotojo suformuota rezoliucija, todėl teismui nebuvo pagrindo išreikalauti šį dokumentą iš NŽT. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad skundą nagrinėti Ankščių skyriui perdavė NŽT ir toks sprendimas laikytinas trapiniu sprendimu, kurio teisėtumas, be kita ko, turėtų būti vertinamas, nagrinėjant bylą dėl galutinio sprendimo – Rašto, teisėtumo, t. y. ar pagrįstai pareiškėjos skundas buvo perduotas Anykščių skyriui, teismas turi pasisakyti kitoje Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-1809-283/2021. Atsakovas pažymi, kad pats NŽT direktoriaus pavaduotojo rezoliucijos įrašymas DVS sistemoje pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukuria. Taigi minėtoje byloje teismas ir įvertins, ar priimtas NŽT Anykščių skyriaus Raštas yra teisėtas, teisėtumas bus įvertintas ir Anykščių skyriaus šališkumo aspektu.
21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja neįrodė nei atsakovo darbuotojų veikos ar atsakymų neteisėtumo fakto, nei žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neva neteisėto veiksmo (rezoliucijos) bei žalos, todėl pareiškėjos keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja skunde taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“.
23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
24. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė NŽT Vilniaus skyrių, iš kurio prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl D. P. sprendimo perduoti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą Nr. 1GS-1102 nagrinėti NŽT Anykščių skyriui ir šio sprendimo pareiškėjai nepateikimo.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą pateikė ne Vilniaus skyriui, bet NŽT, t. y. Vilniaus skyrius jokių veiksmų dėl šio pareiškėjos skundo neatliko – neperdavė jo nagrinėti Anykščių skyriui. Nustatęs, kad iš viso jokie NŽT Vilniaus skyriaus veiksmai nebuvo atlikti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog pareiškėja skunde nurodė ne tą valstybės atstovą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėdamas bylą galėjo jį pakeisti tinkamu (ABTĮ 53 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė netinkamo valstybės atstovo pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.