- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- I2-998-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04004-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: išreikalauti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT skyriaus vedėjo D. P. neveikimo, perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P.“; priteisti neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 100 Eur už kiekvieną pakartotinį reikalavimą susipažinti su D. P. priimtu sprendimu – iš viso 500 Eur.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą Nr. 1GS-1102 NŽT direktoriui L. Č. dėl NŽT Anykščių skyriaus neveikimo. Skundo priėmimą išnagrinėjo NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas D. P. ir priėmė sprendimą pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P. 2020 m. spalio 30 d. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. išnagrinėjo pareiškėjos skundą Nr. 1GS-1102 ir priėmė sprendimą.
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. lapkričio 18-19 dienomis, nesutikdama su sprendimo argumentacija ir norėdama susipažinti su D. P. priimtu sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P., ji telefonu kreipėsi į NŽT specialistą, kuris nurodė kad D. P. priėmė sprendimą 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjos skundą Nr. 1GS-1102 perduoti nagrinėti NŽT Anykščių skyriui. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjos anūkas ir pareiškėja daugybę kartų elektroniniu paštu ir telefono skambučiais prašė D. P. leisti susipažinti su jo paties priimtu sprendimu, tačiau jis iki šios dienos neleidžia pareiškėjai susipažinti su jo priimtu sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriaus vedėjui D. P.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji skundžia D. P. neveikimą, nes jis neleidžia jai susipažinti su jo paties priimtu sprendimu: „A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT neveikimo perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“, todėl ir formuluoja reikalavimą išreikalauti pirmiau nurodytą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodė, kad NŽT, siekdama suklaidinti pareiškėją, nurodė, jog šį sprendimą jau įteikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėja šio sprendimo nėra gavusi iki šios dienos. Dėl tokio pareigūno piktybinio elgesio – neveikimo, pareiškėja jaučiasi D. P. nepagrįstai pažeminta, todėl patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja pateikė penkis reikalavimus susipažinti su D. P. sprendimu, todėl už kiekvieną iš jų prašo po 100 Eur (viso 500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsiliepimas
NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir netenkinti pareiškėjos skunde formuluojamo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, nes prašomas išreikalauti dokumentas byloje yra pateikiamas kartu su šiuo atsiliepimu, ir tokio prašymo patenkinimas būtų betikslis.
NŽT nurodė, kad NŽT direktorius perdavė pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundo nagrinėjimo klausimą direktoriaus pavaduotojui, kuris (DVS suformuluodamas rezoliuciją) nurodė skyriaus vedėjui D. P. įvertinti 2020 m. rugsėjo 25 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Direktoriaus pavaduotojas taip pat nurodė neperduoti nagrinėti skundo darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami. Pareiškėja gavo atsakymą į jos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą, jį nagrinėjo skyriaus vedėjas, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) įstatymo reikalavimai administracinei procedūrai nebuvo pažeisti. DVS suformuota rezoliucija pareiškėjai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukūrė, todėl ir žala kilti negalėjo. Skundo gavimo ir nagrinėjimo metu galiojusiose VAĮ redakcijoje nebuvo ir šiuo metu nėra nustatyta viešojo administravimo subjekto pareigos kartu su priimamu sprendimu skundą padavusiam asmeniui pateikti vidinių viešojo administravimo subjektų priimtų rezoliucijų, taip pat pavedimų, tarnybinių raštų, elektroninių pašto susirašinėjimo ir kitų dokumentų išrašų kopijų, kuriais buvo užtikrintas tinkamas viešojo administravimo subjektui įstatymų pavestų funkcijų vykdymas. Iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina DVS suformuotą rezoliuciją su viešojo administravimo subjekto sprendimu, kuriam, priešingai nei rezoliucijai, VAĮ nustatyti tam tikri formos ir turinio reikalavimai, taip pat ir priėmimo terminai, o rezoliucija yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmas, siekiant tinkamai organizuoti įstaigos darbą, yra viešai neskelbiama ir nesukelia jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
NŽT teigimu, pareiškėja ginčija NŽT direktoriaus, jo pavaduotojų įgaliojimus organizuoti įstaigos darbą, tačiau nenurodo jokių teisinių pagrindų, pagrindžiančių, jog NŽT vidaus administravimo tvarka galbūt pažeidžia jos teises bei sukėlė tariamą žalą. Teisės aktai nustato, kad NŽT direktorius organizuoja įstaigos darbą, direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų Nacionalinei žemės tarnybai iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, todėl NŽT vadovas turi teisę rezoliucijomis duoti užduotis visiems darbuotojams, o jo pavaduotojai – pavaldžių padalinių vadovams. Tokie įgaliojimai nėra savitiksliai – tokiu būdu užtikrinamas įstaigos funkcionavimas, jos uždavinių bei funkcijų, apibrėžtų įstatymuose, kituose teisės aktuose, vykdymas.
NŽT nurodė, kad ji nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog ji draudžia pareiškėjai susipažinti su direktoriaus pavaduotojo pareigas vykdžiusio D. P. priimtu sprendimu. Pareiškėja taip ir nepateikė NŽT taisykles atitinkančio prašymo, todėl į jos elektroninį paklausimą, buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija, ši aplinkybė įrodo, kad NŽT turėjo teisę pateikti tik bendro pobūdžio informaciją, todėl jokia žala pareiškėjai negalėjo kilti. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą žalą, t. y. apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jaučiasi pažeminta. NŽT nuomone, skunde nurodyti argumentai dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), grįsti tik pareiškėjos prielaidomis ir jos asmeniniu vertinimu ir negali būti vertinami kaip žalą sukėlę veiksmai. Pareiškėjos skundo argumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp jos nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl tariamo NŽT darbuotojo neveikimo ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NŽT 2020 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjos ir I. P. skundas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos, Anykščių skyriaus aktų Nr.: 38ŽN-83-(14.38.78), 38SD-4118-(14.38.105) bei vyriausios specialistės – L. T. agresyvaus elgesio“.
NŽT direktorių pavaduojantis D. P. 2020 m. spalio 30 d. pirmiau nurodytą skundą perdavė nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus vedėjui D. P., suformuluodamas rezoliuciją: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“.
S. P. 2020 m. lapkričio 19 d. atsiuntė el. laišką (el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini)) D. P., kuriame nurodyta, kad laišku kreipiasi T. P. ir A. P.. Laiške teigiama, kad jo autoriai buvo informuoti, jog pareiškėjos ir kitų asmenų 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas perduotas Anykščių skyriui, todėl buvo prašoma pateikti informaciją apie priimtą sprendimą Nr. 1GS-1102 ir jį atsiųsti.
NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. atsakė į 2020 m. lapkričio 19 d. el. laišką ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas NŽT užregistruotas 2020 m. spalio 2 d., jam suteiktas registracijos Nr. 1GS-1102 ir į jį atsakyta 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 38SD-4940-(14.38.105). Laiške taip pat buvo pateikta bendra informacija dėl apskundimo tvarkos ir paaiškinta, kad dėl papildomo kreipimosi siūloma pateikti raštą paštu arba siųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau pasirašytą elektroniniu parašu.
Pareiškėja, manydama, kad NŽT nepagrįstai neleidžia susipažinti su priimtu sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P., kreipėsi į teismą dėl atsakovės neveikimo ir žalos atlyginimo.
Dėl atsakovų byloje
Pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, nurodė, kad institucija, kurios sprendimas skundžiamas (atsakovas): Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Teritorinių korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas D. P.
Pareiškėja byloje pateikė du savarankiškus reikalavimus: išreikalauti sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimus, atsakove byloje dėl neveikimo laikytina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Nuo 2023 m. sausio 4 d. keitėsi Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija), nes konkretūs valstybės tarnautojai nėra traukiami atsakovais tokio pobūdžio bylose, o dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakove laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. NŽT pasisakė tiek dėl neveikimo, tiek dėl žalos atlyginimo, ji veikė procese tiek kaip atsakovė, tiek kaip atsakovės Lietuvos valstybės atstovė, todėl kliūčių nagrinėti bylą teismas nenustatė.
Dėl NŽT neveikimo ir sprendimo išreikalavimo
Iš pareiškėjos patikslinto skundo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja skundžia NŽT neveikimą ir prašo išreikalauti D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT skyriaus vedėjo D. P. neveikimo, perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P.“.
Atsakovė NŽT su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėja nepateikė tinkamai suformuluoto prašymo, o pareiškėjos nurodomas sprendimas yra rezoliucija – tarpinis viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmas, siekiant tinkamai organizuoti įstaigos darbą, kuris nėra viešai skelbiamas ir nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atsakovė pažymėjo, kad NŽT DVS sistemos išrašą, kuriame ir yra užfiksuota rezoliucija, pateikė dar pirmosios instancijos teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-1420-811/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04004-2020-5) kartu su atsiliepimu, todėl pareiškėja klaidina teismą, kad nėra susipažinusi su pirmiau nurodyta rezoliucija.
Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.), jos reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo 5 punkte nustatyta, kad prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad į NŽT dėl prašomo išreikalauti sprendimo buvo kreiptasi elektroniniu paštu.
Pagal Taisyklių 19 punktą, prašymas atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, prašymai raštu, neatitinkantys Taisyklių 19 punkto reikalavimų, tačiau į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, institucijoje neregistruojami, o atsakymams į tokius prašymus mutatis mutandis taikoma Taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 20 punktas). Asmuo, prašymą ar skundą teikiantis institucijai elektroniniu paštu, turi jį išsiųsti oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos interneto svetainės pradžios tinklalapyje. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, institucijos valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs prašymą ar skundą, turi tą pačią darbo dieną persiųsti jį oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu arba vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti tą pačią darbo dieną jį perskaitęs.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas buvo suformuluotas el. laiške, jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, iš elektroninio laiško turinio nebuvo galimybės nustatyti asmens tapatybės, užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, todėl laikytina, kad NŽT pagrįstai atsakė į el. laišką pateikdama tik bendro pobūdžio informaciją ir nurodydama būdus, kaip pareiškėja galėtų kreiptis į atsakovę, kad jos prašymas būtų priimtas nagrinėti.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 13.1 papunktyje (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami Nacionalinei žemės tarnybai iškelti uždaviniai ir deleguotos funkcijos.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento“ (toliau – Darbo reglamentas) (2020 m. kovo 10 d. aktuali redakcija) 15 punktą, direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų Nacionalinei žemės tarnybai iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose, organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, prižiūri, kuruoja jiems priskirtų struktūrinių padalinių veiklą, atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai visų lygių institucijose, darbo grupėse ir tarptautinėse organizacijose, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse.
Pagal Darbo reglamento 50 punktą, pavedimai gali būti duodami direktoriaus įsakymais, direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų rašytiniais pavedimais, direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir struktūrinių padalinių vadovų rezoliucijomis, struktūrinių padalinių vadovų pasitarimų protokoliniais sprendimais, elektroniniu būdu DVS, elektroniniu paštu, kitokia rašytine ar žodine forma. Direktorius savo teisę duoti pavedimus rezoliucijomis įsakymu gali perduoti direktoriaus pavaduotojui ar struktūrinio padalinio vadovui. Pagal Darbo reglamento 51 punktą, pavedimus turi teisę duoti: 51.1. direktorius – visiems darbuotojams; 51.2. direktoriaus pavaduotojai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose nurodytų koordinuojamų ir kontroliuojamų savarankiškų struktūrinių padalinių vadovams ir šiuose padaliniuose esančių nesavarankiškų struktūrinių padalinių vadovams.
Pagal Darbo reglamento 167 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos vidaus naudojimo dokumentai (direktoriaus įsakymai veiklos klausimais, struktūrinių padalinių raštai, tarnybiniai pranešimai, direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų pavedimai, komisijų ir darbo grupių protokolai ir kt.) yra viešai neskelbiami, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Šie dokumentai ar jų kopijos gali būti teikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui ir jo patarėjams, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams ir pakomitečių pirmininkams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui, Vyriausybės kanceliarijai, ministrams ir ministerijoms, Lietuvos Respublikos teismams ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui ir prokurorams, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms (jų prašymu) teisės aktuose numatytais atvejais. Kitiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos vidaus naudojimo dokumentai ar jų kopijos, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, gali būti teikiami susipažinti prašomų susipažinti dokumentų buvimo vietoje arba gali būti teikiamos dokumentų kopijos raštu, gavus iš asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti tiksliai nurodytas dokumentų naudojimo tikslas, dokumentų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti dokumentų pavadinimas (data ir numeris, jeigu yra žinoma) ir apimtis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos ir I. P. skundas buvo gautas ir užregistruotas NŽT sistemoje 2020 m. spalio 2 d., jam suteikiant registracijos numerį 1GS-1102.
NŽT direktorių pavaduojantis D. P. 2020 m. spalio 30 d. pirmiau nurodytą skundą perdavė nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus vedėjui D. P., suformuluodamas rezoliuciją: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“.
Taigi, pareiškėjos įvardytas D. P. sprendimas, kurį ji prašo išreikalauti, yra DVS sistemoje suformuota direktoriaus pavaduotojo D. P. rezoliucija pareiškėjos skundą perduoti Anykščių skyriaus vedėjui.
Byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas kažkoks kitas D. P. sprendimas dėl pareiškėjos skundo, tą patvirtino ir NŽT, todėl teismas laiko, kad pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su pirmiau nurodytos rezoliucijos išreikalavimu.
Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad apie šios rezoliucijos egzistavimą pareiškėja žinojo dar iki kreipimosi į teismą, nes 2020 m. lapkričio 19 d. jos kartu su T. P. pasirašytame elektroniniame laiške, adresuotame D. P., buvo nurodyta, kad: „J. Č. mane informavo, kad 2020-09-25 A. P. ir kitų proceso dalyvių skundą dėl Anykščių NŽT skyriaus neveikimo perdavėte nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja atsakovei NŽT būtų pateikusi kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą, siekdama gauti NŽT vidinio administravimo dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti NŽT neveikimo.
Pažymėtina ir tai, kad vidinės NŽT dokumentų valdymo sistemos išrašas, kuriame matyti tiek pareiškėjos skundo registravimo data bei numeris (2020-10-02 Nr. 1GS-1102), tiek vidinio administravimo metu atlikti pavedimai, įskaitant D. P. 2020 m. spalio 30 d. rezoliucija: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“, buvo pateikta dar nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-1420-811/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04004-2020-5) kartu su atsakovės atsiliepimu 2022 m. rugpjūčio 30 d., ir pareiškėja su ja galėjo susipažinti nuo atsiliepimo gavimo dienos.
Be to, pakartotinai ši rezoliucija taip pat buvo pateikta su atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti prašymą dėl sprendimo (rezoliucijos) išreikalavimo, kadangi pareiškėja ją yra gavusi su kitais bylos procesiniais dokumentais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vidiniams viešojo administravimo subjekto pavedimams (rezoliucijoms) netaikomi pareiškėjos nurodomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai administraciniams sprendimams, todėl pareiškėjos argumentai, kad prašomo išreikalauti sprendimo forma ir turinys turėtų būti kitoks, atmetami kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-466/2007 yra pažymėjęs, kad teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, besikreipusio teisminės gynybos asmens teises ar įstatymų saugomus interesus gali apginti tik tuo atveju, kai viešojo administravimo sistemos subjektai nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai pagal teisės aktus priskirtas užduotis bei funkcijas. Viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai yra įteiktas jos prašomas sprendimas (rezoliucija) ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjos materialusis teisinis suinteresuotumas. Ginčo dalykas išnyko, todėl teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, kaip kad nurodyta LVAT 2009 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-1279-09. Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatyme saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti (LVAT administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, Nr. A17-466/2007, Nr. A822-3039/2012, Nr. A858-610/2013, Nr. A822-1279/2014).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas NŽT neveikimas, o pareiškėjos prašymas išreikalauti iš atsakovės D. P. priimtą sprendimą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 100 Eur už kiekvieną pakartotinį reikalavimą susipažinti su D. P. priimtu sprendimu – viso 500 Eur. Pareiškėja paaiškino, kad žala atsirado dėl NŽT darbuotojo piktybinio elgesio – neveikimo, pareiškėja jaučiasi nepagrįstai pažeminta.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-274-525/2023).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo nustatytas NŽT neveikimas, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo (rezoliucijos) nepateikimu. Be to, pareiškėja, be savo paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus – pažeminimą, atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo – nepateikė jos argumentus patvirtinančių įrodymų, nors ir turėjo tokią pareigą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjai neįrodžius neturtinės žalos atsiradimo fakto, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.