Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017-07-24 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-110121215-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-03-01 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau ir - Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. L. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30ANP-88337811-17 (b. l. 7) už tai, kad jis 2016-10-09, 16.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, apie tai policijai nepranešė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pat sužalota nepilnametė „Mitsubishi Pajero“ keleivė, jai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, jog tuo V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 219.3 ir 219.4 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (patvirtinto 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869) (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio nusižengimo bylos medžiaga gauta – 2017-03-03.

2017-04-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu (Nr. A15.-536-158/2017) administracinio nusižengimo byla V. G. atžvilgiu perduota įgaliotai nagrinėti institucijai, t. y. administracinio nusižengimo protokolą priėmusiai institucijai (b. l. 39-40).

V. G. teismui pateikė skundą (b. l. 3-5), kuriuo nesutinka su nutarimu, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotame įvykyje nedalyvavo. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje jam adresuotos 2017-02-07 šaukimo šaknelės į elektroninį paštą negavo. 2017-02-23 tiesiogiai turėjusi būti įteikta šaukimo šaknelė - paimta jam nežinomo asmens - dizainerės, kuri su juo neturi jokių darbinių ryšių ar įgaliojimų, kurie būtų suteikę teisę paimti bei perduoti jam siunčiamus dokumentus. Jam neįteikta ir vėliausioji byloje pateikta šaukimo šaknelė, pagal kurią turėjo atvykti į Instituciją 2017-07-24, 11.00 val. Pažymima ir tai, kad byloje esantis Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas 2016-10-09, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato senaties terminų ir teisenos taikymą, kai šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu turėjo būti priimtas anksčiau nei 2017-07-24. Dėl to, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyto eismo įvykio dieną automobilio nevairavo, protokole paminėtą transporto priemonę buvo paskolinęs būsimam verslo partneriui M. (M.) iš Latvijos. Su šiuo asmeniu iki šiol nepavyko susisiekti. Liudytoją R. Š., esantį teismo posėdžių salėje, mato pirmą kartą. Apie nutarimą sužinojo iš el. Valstybinės mokesčių inspekcijos laiško, kuriuo buvo informuotas apie Institucijos paskirtą nuobaudą – baudą. Iš Institucijos nei vieno šaukimo negavo, dizainerės I. pagal pavardę – J., nepažįsta.

Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, jog eismo įvykio dieną, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), prieš įvykstant eismo įvykiui, matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris artėjo link jo automobilio. Jam bevažiuojant, priešpriešais judanti transporto priemonė vis artėjo link jo transporto priemonės. Todėl, jis, valdydamas automobilį ir besitraukdamas, lietė šaligatvio bortelį, o priešpriešais atvažiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilį bei pravažiavo braukdamas šoninę dalį. Šio automobilio vairuotojas po susidūrimo sustabdė transporto priemonę, išlipo, dėl to akivaizdžiai matėsi, jog buvo neblaivus. Pasakius, kad bus kviečiama policija, pastarasis vairuotojas patraukė automobilį toliau ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Matė pastatą, į kurį minėtas automobilio vairuotojas nuėjo. Tvirtina, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo posėdžio metu yra teismo posėdžių salėje. Taip pat, paaiškino, jog eismo įvykio metu su juo apgadintame automobilyje ,,Mitsubishi” šalia jo sėdėjo žmona bei dukra B., kuri užsisegusi saugos diržą sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Žmona po eismo įvykio jautė fizinį skausmą, bet į medikus nesikreipė. Dukrai dėl eismo įvykio suteikta medicininė pagalba, ji, be kaklo raisčių patempimo, patyrė psichologinius išgyvenimus.

Liudytoja B. Š., neturinti amžiaus, kuriam esant gali liudyti teisme, dalyvaujant jos įstatyminiam atstovui, tėvui R. Š., ir pastarajam sutinkant dėl dukros parodymų teismo posėdyje parodė, jog prisimena, kad eismo įvykio metu kitas automobilis atsitrenkė į jos tėvo automobilį. Tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo prisisegusi saugos diržą, pajuto smūgį ir pasislinko į priekį. Po to, ir toliau buvo automobilyje. Neprisimena asmens, kuris išlipo iš kito automobilio. Gali pasakyti tik tai, jog tėvas bendravo su kitu asmeniu. Po įvykio iš karto fizinio skausmo nejautė, tai pajuto tik dienos vakare, o kitos dienos ryte vyko į ligoninę.

Liudytojas policijos pareigūnas, M. B., teismo posėdžio metu parodė, jog prisimena dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykio dieną, po iškvietimo, atvyko į eismo įvykio vietą. Matė asmens, nukentėjusio nuo įvykio automobilį, kuris stovėjo susidūrimo vietoje, ir asmens, kuris pasišalino iš įvykio vietos, automobilį, patrauktą toliau nuo susidūrimo vietos. Vietoje buvęs nukentėjusysis asmuo parodė, kad važiuojant gatve priešpriešais atvažiuojantis automobilis trenkėsi į jo transporto priemonę. Vengdamas susidūrimo nukentėjusysis suko į dešinę, trenkėsi į kelkraščio bortelį. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas, pavažiavęs toliau, sustojo prie šaligatvio ir nuėjo iš įvykio vietos. Dar nukentėjusiojo automobilio vairuotojas minėjo, kad atsitrenkusio automobilio vairuojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Šių aplinkybių pats nematė, kadangi atvyko į įvykio vietą vėliau, po iškvietimo. Nukentėjęs vairuotojas, taip pat, parodė namą ir butą, į kurį nuėjo pasišalinęs vairuotojas. Tada, jis kartu su liudytoju nuėjo prie minėto buto durų. Moteris, atidariusi duris, pripažino, kad pasišalinęs vairuotojas gyvena bute, leido apžiūrėti patalpas. Nors koridoriuje matėsi vyriški batai, tačiau vairuotojo nesurado, bute buvusios moters duomenų nefiksavo. Grižus į eismo įvykio vietą, nustatė transporto priemonės, kurios vairuotas pasišalino, priklausomybę. Pagal duomenų bazių informaciją, išsiaiškino, kad automobilis priklauso įmonei, kurios vadovas pagal turimą informaciją buvo asmuo, kurį pagal parodytą nuotrauką kompiuteryje atpažino nukentėjęs asmuo. Tuo metu asmens apžinimo iš nuotraukos protokolo nepildė.

Liudytojas policijos pareigūnas, V. L., teismo posėdžio metu parodė, jog prisimena dėl ko yra pakviestas liudyti. Paaiškino, jog surašė V. G. 2017-03-01 administracinio nusižengimo protokolą. Šaukimus V. G. atvykti į Instituciją siuntė pagal deklaruotos gyvenamosios vietos, darbovietės, el. pašto adresus. Tai patvirtina šaukimo šaknelės. Mano, jog šaukimai įteikti tinkamai, nes buvo siųsti registruotais laiškais. Taip pat, vieną iš šaukimų 2017-02-23, 15:00 val., atvykti į Instituciją, pristatė į V. G. darbovietę, (duomenys neskelbtini). Ten įteikė šaukimą darbovietės dizainerei I. J.. Pastaroji pasirašė šaukimo šaknelėje ir įsipareigojo dokumentą perduoti. Įmonės darbuotojos minėjo, kad V. G. būna darbovietėje kiekvieną dieną, tačiau tą kartą buvo išvykęs. Administracinio nusižengimo protokolą surašė V. G. nedalyvaujant, nes šaukimai buvo įteikti tinkamai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko, piktybiškai nereagavo, nors apie įvykį žinojo, buvo nurodęs, kad apie aplinkybes paaiškins vėliau. Mano, kad nuobaudos paskyrimo terminas nusitęsė dėl to, jog bylos medžiaga iš teismo buvo grąžinta Institucijai tyrimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, V. G., pateikto skundo (b. l. 3-5), išnagrinėti pateikti rašytiniai įrodymai – nutarimo Nr. 30ANN-110121215-17 (b. l. 6), administracinio nusižengimo protokolo Nr. 30ANP-88337811-17 (b. l. 7) kopijos; Institucijos 2016-10-09 transporto priemonės „Ford Focus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo akto (b. l. 8), 2016-10-16 leidimo atsiimti šią transporto priemonę (b. l. 22), tyrėjo M. B. 2016-10-09, 2016-10-11, 2016-10-17 tarnybinių pranešimų (b. l. 9, 20, 26), 2016-10-09 eismo įvykio vietos schemos (b. l. 10), 2016-10-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-14), užduoties atlikti objektų tyrimą (b. l. 15), 2016-10-17 rašto UAB „S.“ vadovui V. G. atvykti apklausai (b. l. 26), 2016-10-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 27) kopijos; automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. Š. paaiškinimo (b. l. 16-17) kopija; V. G. asmens duomenų, UAB „S.“ ir direktoriaus V. G. duomenų, administracinių nusižengimų išrašų kopijos (b. l. 18-19, 37, 38, 46-47, 48-53); B. Š. asmens duomenų išrašo kopija (b. l. 21); UAB „S.“ direktoriaus V. G. prašymo Institucijai grąžinti automobilį „Ford Focus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 28); specialisto išvados Nr. G 2016/2016(03) (b. l. 29) kopija; R. Š. el. laiško išrašo Institucijai kopija (b. l. 30-31); Institucijos 2017-02-07 šaukimo (b. l. 32), šaukimų šaknelių V. G. (b. l. 33, 34, 43) kopijos; Institucijos 2017-03-01 šaukimo (b. l. 35), šaukimų šaknelės R. Š. (b. l. 36) kopijos; kompaktinė plokštelė (1 vnt. CD) su vaizdo įrašu iš eismo įvykio vietos (b. l. 54).

Įvertinus ankščiau aptartą bylos medžiagą, su ja susijusias procesines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų parodymus teisme, remiantis šia surinkta įrodymų visuma, darytina išvada, kad V. G. 2016-10-09 padarė administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas veikas. T. y. pažeidė KET 9, 119, 219.3 ir 219.4 punktų reikalavimus ir, nors tai neigia, įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, teismas pažymi, jog Institucija, kvalifikuodama vieną iš V. G. veikų pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį (Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur; Už šio straipsnio 2 d. numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų (ANK 423 str. 4 d.)), turėjo taikyti veikos padarymo metų galiojusio ATPK 127 straipsnio 1 dalį (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų), nustatančią švelnesnę administracinę atsakomybę. Todėl, šiuo atveju V. G. veika, už kurią jis nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Kadangi, V. G. nutarimu paskirtos nuobaudos, taikant ANK 38 straispnį, buvo subendrintos ir paskirta subendrinta nuobauda - 725 Eur, galutinė nuobauda nekeistina.

Nors skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtus nusižengimus (ANK 572 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas, 615 straipsnio 1 dalis), tačiau, vis dėl to, V. G. atžvilgiu nutarimas priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25, Nr. XII-1869) (toliau ir – PĮĮTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnyje nustatyti terminai.

PĮĮTĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėtas vienas iš atvejų, kai šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama - administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu. Taigi, akivaizdu, kad V. G. inkriminuoti teisės pažeidimai buvo padaryti 2016-10-09, o Institucijos pareigūnas, surašydamas 2017-03-01 administracinio nusižengimo protokolą bei taikydamas V. G. veikoms teisės akto atitiktį, rėmėsi ne veikų padarymo metu galiojusiu ATPK, o nuo 2017-01-01 švelnesnę atsakomybę nustatančiu ANK. T. y. remiantis PĮĮTĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, V. G. 2016-10-09 veikos buvo perkvalifikuotos pagal ANK atitiktį.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Nagrinėjamu atveju, V. G. veikos buvo padarytos 2016-10-09. Iš to darytina išvada, kad procesinis sprendimas šioje byloje turėjo būti priimtas iki 2017-04-09, tačiau Institucijos nutarimas, kuriuo V. G. paskirta administracinė nuobauda, priimtas tik 2017-07-24, t. y. po 2017-04-09, praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo šio termino.

Todėl, esant situacijai, kai nagrinėjamoje byloje Institucija, atlikusi V. G. veikų tyrimą, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kai byla dėl V. G. veikų buvo perduota nagrinėti teismui, nepratęsė administracinės nuobaudos skyrimo termino pagal ATPK 35 straipsnį, bylos teisena dėl minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pažeidimų nėra galima.

Tokiu būdu, V. G. skundas tenkintinas iš dalies ir 2017-07-24 Institucijos nutarimas Nr. 30ANN-110121215-17 naikintinas bei bylos teisena nutraukiama, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 7 punktu, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. (V. G.) skundą patenkinti iš dalies.

2017-07-24 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-110121215-17, kuriuo V. G. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 725 Eur bauda, panaikinti ir bylos teiseną nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Kompaktinę plokštelę (CD, 1 vnt.), nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.