- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- P-438-89-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00073-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 5–11) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Kauno tarnyba) 2012 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3484-2 (toliau – ir sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimas.
Pareiškėja nurodė, kad Kauno tarnyba ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė teikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo parengimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pareiškėjos pareiškimą 2010 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi jos apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 paliko nepakeistą. Atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno tarnyba rėmėsi tik advokatės J. B. pateikta pažyma. Ši advokatė pareiškėjai buvo paskirta Kauno tarnybos, surašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, taip pat atstovavo pareiškėjai teisme. Pareiškėjos nuomone, advokatė jai atstovavo neprofesionaliai, todėl Vilniaus apygardos teismas priėmė jai nepalankią nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 62–65) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėja norėjo pateikti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kauno tarnyba kreipėsi į advokatę J. B., prašydama pateikti išvadą, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Advokatės išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Kauno tarnyba, įvertinusi Įstatymo reikalavimus bei advokatės išvadą, padarė išvadą, kad yra pagrindai, numatyti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose, ir ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje yra numatyti kasacijos pagrindai. Kauno tarnyba, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį (taip pat ir Vilniaus apygardos teismo nutartį), išanalizavusi teismų praktiką analogiškais klausimais, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nepadarė jokių materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kauno tarnyba taip pat konstatavo, kad teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl CPK 346 straipsnyje numatytų kasacijos pagrindų nėra. Dėl šių priežasčių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu (b. l. 116–119) pareiškėjos prašymą tenkino visiškai, t. y. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3484-2 panaikino ir įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑1367‑391/2010.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimus būtina nustatyti, ar Kauno tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kasacinio skundo surašymas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno tarnybos paskirto advokato (CPK 347 straipsnio 3 dalis) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes, todėl skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 punktas) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas). Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Kauno tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teiktiną kasacinį skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis). Taigi šio ginčo atveju atsakovas turėjo vertinti tik tai, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų teisiškai pagrįstam kasaciniam skundui parengti, kurį gali pasirašyti tik advokatas (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovas nenurodė jokių pagrindų, nereikalaujančių teisės normų aiškinimo ar įrodymų vertinimo, dėl kurių kasacija iš viso negalima (pavyzdžiui, CPK 341 straipsnis).
Teismas nurodė, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, padarė išvadą, kad Kauno tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui surašyti. Iš pareiškėjos prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėja prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jos teisių gynimas galimas tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formaliai pareiškėja Kauno tarnybai pateikė faktinius bei teisinius duomenis (prašymą, duomenis apie turtinę padėtį, apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), kurių pakako prašymui Kauno tarnybai dėl kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui parengimo paduoti (Įstatymo 12 ir 13 straipsniai). Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Kauno tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu bei atstovavimo byloje neperspektyvumu, iš esmės vertino pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pagrįstumą (teismų sprendimus vertino kasacinio proceso normų kontekste), ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paruošti ir toks atsakovo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktui, reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą (išvestinis skundo reikalavimas) tenkintinas ir Kauno tarnyba įpareigotina pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 2 dalis).
Kitus pareiškėjos skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentus teismas laikė pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu bei dalyku ir neturinčiais įtakos skundo reikalavimų patenkinimui arba atmetimui (ABTĮ 10 ir 57 straipsniai).
III.
Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Ik-577-554/2012 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; b. l. 134–135).
Pareiškėja nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir priėmė jai palankų teismo sprendimą, tačiau ją nuskriaudė, nes atidėjo teismo posėdį vienam mėnesiui, teismo sprendimas buvo paskelbtas 2012 m. birželio 4 d., todėl buvo praleistas naikinamasis kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties padavimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui terminas. Be to, dėl šio teismo sprendimo vykdymo pareiškėja turėjo apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepažymėta, jog Kauno tarnyba yra įpareigota teikti pareiškėjai 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai turėtų būti pakeista, įpareigojant Kauno tarnybą grąžinti pareiškėjai 260 Lt sumą, sumokėtą už kasacinio skundo surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių materialinės teisės normų, kurias taikydamas pažeidė Kauno apygardos administracinis teismas, kas savo ruožtu lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų įvertintos procesinės teisės normos, susijusios su teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimu, taip pat faktinės aplinkybės, nesusijusios su nagrinėtos administracinės bylos ginčo dalyku. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės vertinti nei galimo procesinės teisės normų pažeidimo, nei su nagrinėtos administracinės bylos ginčo dalyku nesusijusių faktinių aplinkybių, ir tokiu pagrindu atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus galima konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos L. Ž. prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Proceso administracinėje byloje Nr. Ik-577-554/2012, iškeltoje Kauno apygardos administraciniame teisme, pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.