Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-04 · Byla Nr. Ik-577-554/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
Ik-577-554/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00073-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
L. Ž.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. Ik-577-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00073-2012-9.Procesinio sprendimo kategorija: 24, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jolantos Medvedevienės, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai – L. Ž. ,

nedalyvaujant atsakovo - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2012-01-02 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3484-2;

2) įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimas.

Pareiškėja skunde (b.l. 5-17) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė teikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo parengimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pareiškėjos pareiškimą 2010-06-07 sprendimu atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-28 nutartimi jos apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010. Atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą tarnyba rėmėsi tik advokatės J.Brinevičienės pateikta pažyma. Ši advokatė pareiškėjai buvo paskirta Tarnybos ir surašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, taip pat atstovavo teisme. Pareiškėja mano, kad advokatė ją atstovavo neprofesionaliai, todėl Vilniaus apygardos teismas priėmė jos naudai nepalankų sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l. 62-65) atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2011-12-12 Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo LAT. Pareiškėja norėjo pateikti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tarnyba kreipėsi į advokatę J.Brinevičienę ir prašė pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. 6 d., 7 d. numatytų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Buvo gauta advokatės išvada, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Tarnyba, įvertinusi Įstatymo reikalavimus bei advokatės išvadą, padarė išvadą, kad yra pagrindai, numatyti Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., ir ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas taip pat nurodė, kad CPK 346 str. numato kasacijos pagrindus. Tarnyba, įvertinusi teismų skundžiamų procesinių dokumentų turinį (taip pat ir Vilniaus apygardos teismo nutartį), išanalizavusi teismų praktiką analogiškais klausimais, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nepadarė jokių materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Tarnyba taip pat konstatavo, kad teismai nenukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, todėl CPK 346 str. numatytų pagrindų kasacijai nėra. To pasėkoje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai 2011-10-20 Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 (b.l. 13) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir paskirta advokatė J.Brinevičienė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pareiškėją atstovavo minėta advokatė ir šioje byloje 2010-06-07 sprendimas buvo paskelbtas pareiškėjos nenaudai (b.l. 79-88, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Pareiškėja dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2011-11-28 nutartimi, dalyvaujant tiek pareiškėjai, tiek advokatei J.Brinevičienei, Vilniaus apygardos teismas atmetė pareiškėjos skundą (b.l. 71-77, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2011-12-12 pareiškėja Tarnybai pateikė prašymą Nr. TP-1-(2.1)-3705 (b.l. 66-70), kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą (paskirti advokatą) dėl kasacinio skundo surašymo, siekiant panaikinti tiek apylinkės, tiek apygardos teismų procesinius sprendimus. Tarnyba, remdamasi Įstatymo 11 str. 9 d., iš advokatės J.Brinevičienės gavo išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, nes nėra CPK numatytų kasacijos pagrindų (b.l. 89-91). Tarnyba 2012-01-02 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-3484-2 (b.l. 92- 93) nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba ginčijamą sprendimą grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p. (iš esmės tuo, kad nei advokatė, nei Tarnyba nenustatė CPK nustatytų kasacijos pagrindų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti tik esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytiems fiziniams asmenims sieja su LR Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį Įstatymą, išskyrus šio Įstatymo 12 str. numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodyta, kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti (ABTĮ 57 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus tikslus, tiksliai laikantis šio Įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Procesinių dokumentų sąvokos Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, ABTĮ nepateikia, todėl ši definicija turi būti aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais ir remiantis teisės aiškinimo būdais. CPK XI skyriaus pirmasis skirsnis yra skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 str. pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. CPK XI skyriaus 116 str. taip pat pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 str., tiek ir iš CPK 116 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog kasacinis skundas atitinka antrinės teisinės pagalbos dokumentams keliamus reikalavimus.

Nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimus taip pat būtina nustatyti, ar Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kasacinio skundo surašymas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Tarnybos paskirto advokato (CPK 347 str. 3 d.) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes ir to pasėkoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 str. 6 d. nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui - t. y. Tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir LAT teiktiną kasacinį skundą (ABTĮ 57 str.).

Be to, ir LVAT savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą (spęsdamas ginčą) iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio skundo (ieškinio ir t.t.) parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT bylos Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008 ir kt.). Taigi, šio ginčo atveju atsakovas turėjo vertinti tik tai, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų teisiškai pagrįstam kasaciniam skundui parengti, kurį gali pasirašyti tik advokatas (CPK 347 str. 3 d.). Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jokių pagrindų, nereikalaujančių teisės normų aiškinimo ar įrodymų vertinimo, dėl kurių kasacija iš viso negalima (pvz. CPK 341 str.).

Pažymėtina ir tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 str.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį (b.l. 66-70), daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui surašyti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjos prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėja prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jos teisių gynimas galimas tik LAT. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formaliai pareiškėja Tarnybai pateikė faktinius bei teisinius duomenis (prašymą, duomenis apie turtinę padėtį, apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), kurių pakako prašymui Tarnybai dėl kasacinio skundo LAT parengimo paduoti (Įstatymo 12 str., 13 str.). Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), iš esmės vertino pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis kasaciniu skundu Į LAT pagrįstumą (teismų sprendimus vertino kasacinio proceso normų kontekste), ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paruošti ir toks Tarnybos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., todėl reikalavimas įpareigoti suteikti antrinę teisinę pagalbą (išvestinis skundo reikalavimas) tenkintinas ir Tarnyba įpareigotina pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 d. ).

Kitus pareiškėjos skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentus teismas laiko pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu bei dalyku ir neturinčiais įtakos skundo reikalavimų patenkinimui arba atmetimui (ABTĮ 10 str., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Ž. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2012-01-02 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3484-2.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėNatalja Zelionkienė