Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai V. B., jos atstovei advokatei J. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2017 m. birželio 18 d., apie 00.28 val., Vilniuje, Savanorių pr.- Vaduvos g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,13 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais V. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji V. B. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su drauge vakarop po darbų, valandų tiksliai nežino, kavinėje, ten atvyko automobiliu. Pradžioje išgėrė šampano, paskui alaus, negali įvardinti kiek išgėrė, neskaičiavo. Namo reikėjo važiuoti, todėl vairavo. Suvokė, kad išgėrusi, bet neįvertino. Tikriausia atrodė, kad gali vairuoti. Labai blogai vertina savo tokį poelgį, bet dabar jau nieko negali pakeisti. Alkoholį nedažnai vartoja, tai išskirtinis atvejis, netikėtai, neapgalvotai gavosi. Tikrai toks atvejis nepasikartos ateityje, niekada netoleravo tokio dalyko ir niekada nesėsdavo už vairo. Ji užsiima individualia veikla, nekilnojamu turtu. Šiuo metu turi sveikatos problemų, prieš operaciją buvo stiprūs skausmo priepuoliai, kol kas dirbti negali, praeitą savaitę pablogėjo, teko pagulėti ligoninėje. Turi tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai, 7 ir 13 metų. Vyras iš pirmos santuokos prie jų vaiko (13 metų) išlaikymo prisideda minimaliai. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskiriant laiduotoju A. K.. A. K. jos sugyventinis, kartu gyvena, augina vaikus. Apie viską su juo šnekasi ir tariasi, jo, kaip vyro, žodis šeimoje didesnis, jis jai yra autoritetas. Ne jo nurodymu sėdo už vairo, čia buvo jos sprendimas sėsti ir važiuoti. Jam nesakė, kad vartojo alkoholį, jis to nežinojo. Po įvykio viską pasakė vyrui, papasakojo, prisipažino iš karto, labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. parodė, jog dirbo Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio pareigose. 2017 m. birželio 18 d., apie 00.28 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. S. iš Vilniaus apsk. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog ties Grigiškių miestu Vilniaus miesto link važiuoja automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai yra neblaivus. Automobilį „Škoda“ pastebėjo važiuojantį Savanorių pr. ties nusukimu į Vaduvos g., kur automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Sustabdžius minėtą „Škoda“ automobilį paaiškėjo, jog jį vairavo V. B.. Vairuotoja pateikė visus reikalingus automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su V. B. jai iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravus ar V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, jį prisipažino, jog vakare gėrė šampaną. Patikrinus V. B. alkotesteriu „Alvotest 7510 Nr. ARKB-0107“ (patikros sertifikato Nr. 0585320), jai buvo nustatytas 3,02 prom. girtumas (b. l. 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 18 d., 00.28 val. gautas pranešimas, kad į Vilniaus pusę važiuoja automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvasis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. DZP, nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 6590 Eur (b. l. 12).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. birželio 18 d. 00.40 val. V. B. nustatytas 3,02 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5950/2017(01) matyti, kad V. B. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 18 d. 01.10 val., mažiausia koncentracija 3,13 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 22).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1030 matyti, kad V. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, V. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. D. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. B. kraujyje nustatyta 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu A. K. pateikė prašymą atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad V. B. yra jo sugyventinė, jo vaiko mama. Jis pats charakterizuojamas teigiamai, reputacija nepriekaištinga, nuobaudų neturi. V. B. jis yra autoritetas, ji į jo nuomonę įsiklauso, santykiai labai geri. Mano, kad gali daryti jai teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. B. šią sąlygą atitinka. Ji dirba (vykdo individualią veiklą) (b. l. 71), dalyvauja visuomeninėje veikloje – nuo 2015 metų yra asociacijos „Kolekcionierių gildija“ narė, jos prezidento charakterizuojama teigiamai, kaip kūrybingas, entuziastingas, kupinas naujų idėjų žmogus. V. B. su sugyventiniu augina 2 nepilnamečius vaikus, kaip teigė tiek ji pati, tiek jos laiduotoju sutikęs tapti A. K., alkoholį vartoja itin retai, ypatingomis progomis, tad šis įvykis jos gyvenime yra atsitiktinumas, dėl kurio ji labai išgyvena ir padarė reikiamas išvadas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, V. B. administracine tvarka bausta 1 kartą, padarytas pažeidimas nėra susijęs su alkoholio vartojimu, paskirta bauda yra sumokėta, anksčiau neteista. Pažymėtina, kad teismo posėdyje V. B. nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino kaip neigiamą ir gėdingą, pasižadėjo gyvenime taip nebedaryti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju V. B. laiduotoju sutinka būti jos sugyventinis A. K.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad su V. B. augina bendrą vaiką, kartu gyvena gal kokius 9 metus kartu, veda bendrą ūkį. Jau po šio įvykio jie daug šnekėjosi, jam šokas dėl to, kas įvyko. Jeigu nepasitikėtų V. B., nebūtų davęs jai automobilio, tokių atvejų nėra buvę. Minėtą vakarą A. K. skambino jai, kad grįžtų namo, jokių ženklų nei balse, nei kažkur nesigirdėjo, kad būtų išgėrusi. Ji pati, jo teigimu, labai neigiamai vertina savo poelgį, pirmą mėnesį teko daug raminti. Jos darbas susijęs su vairavimu, ji buvo nerami dėl perspektyvų, nes tai ir šeimai padarys didelių finansinių nuostolių, šiai dienai pagrinde šeimą išlaiko jis. Mano, kad turi pakankamai didelę patirtį, gerai pažįsta Viliją, žino jos silpnąsias savybes, žino kaip ją paveikti. Jo vairavimo stažas 22 metai, per visą laiką administracine tvarka baustas tik vieną kartą - 2014 m. sausio 8 d. už greičio viršijimą. Su neblaivumu pažeidimas nebuvo susijęs. Posėdžio metu paaiškino, kad viršijo greitį, nes nepastebėjo ženklo. Neigiamai vertina vairavimą išgėrus, nes tai kelia didelį pavojų eisme, sulėtėja reakcija. Prašo leisti už V. B. laiduoti, nes yra jai autoritetas. Iš byloje esančios A. K. charakteristikos matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys nesklebtini)“, yra atsakingas už įmonės informacinių sistemų priežiūrą, naujų sistemų diegimą bei projektų, susijusių su gamyklos diegiamomis sistemomis, koordinavimą ir diegimą, darbovietės vadovybės charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pareigingas, punktualus, sąžiningas bei motyvuotas žmogus (b. l. 64), neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo artimas žmogus, jo asmenybė yra teigiama, jis labai kritiškas V. B. elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti V. B. teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, augina bendrą vaiką, t.y. palaiko artimus tarpusavio ryšius, jis jai yra autoritetas (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. B. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda (besiformuojančioje teismų praktikoje už šio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama 50 MGL dydžio bauda), taip pat į tai, kad, kaip nurodyta toliau, šioje byloje netaikytinas automobilio vertės konfiskavimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos maksimalų dydį (nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojusi įstatymo redakcija).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamoji V. B., t. y. automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Sprendžiant šį klausimą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nors konfiskavimas ir yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, V. B. nepriklauso, dėl to prašoma konfiskuoti šio automobilio vertę (6590 Eur). Tačiau konfiskavimas pinigų, o ne transporto priemonės, bausmės paskirties - sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iš esmės bauda. Teismas įvertina tai, kad V. B. nėra teista, pirmą kartą traukiama atsakomybėn už vairavimą neblaiviai, savo poelgį vertina blogai, charakterizuojama teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra pablogėjusi jos sveikata. Taip pat teismas įvertina siūlomos konfiskuoti sumos dydį (6590 Eur), ir tai, kad V. B. paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas mano, kad automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 41), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 25 MGL (941,50 Eur) eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Kardomąją priemonę V. B. – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti ir V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.