- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2-7366-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02814-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo V. B., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) prašo nustatyti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. K. ir J. K. nėra R. K. dukros.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nesusituokę nereguliariai gyveno su atsakove R. K. (toliau – atsakovė), atsakovė dažnai negrįždavo į namus, būdavo pas draugus, nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau ieškovas neprieštaravo, kad K. K. ir J. K. gimimo dokumentuose būtų įrašytas mergaičių tėvu. 2020 m. vasarą atsakovė prasitarė, kad ieškovas galimai nėra mergaičių tėvas. Ieškovas prisiminė, kad vaikų pradėjimo metu šalių santykiai buvo nutrūkę, jie ilgą laiką nebendravo ir kartu negyveno. Ieškovui kilo pagrįstos abejonės dėl tėvystės, atsakovė atsisakė atlikti DNR testą.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamojo poziciją. Nurodė, kad ieškovas su vaikais per daug nebendravo, socialiniai ryšiai nėra susiformavę, mergaitės nelaikė ieškovo savo tėvu. Nustatyti aplinkybę, kad ieškovas nėra vaikų tėvas yra reikšminga, nes iš ieškovo teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas, be to, vaikai turi teisę žinoti, kas yra tikrasis jų tėvas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiesa būtų nustatyta, nustačius tiesą, kad ieškovas nėra mergaičių tėvas būtų atstatytas teisingumo principas. Vaikų interesai nenukentėtų, nes šalims yra apribota tėvų valdžia, vaikams nustatyta globa, paskirta globėja. Ieškovo abejones patvirtina byloje atliktos DNR ekspertizės išvada.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo. Posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. B. posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nuo mergaičių gimimo žinojo, kad jis nėra vaikų tėvas. Aplinkybė, kad jis nesiėmė jokių veiksmų, kai vaikai buvo paimti iš šeimos rodo, kad jis žinojo, kad nėra tėvas. Mergaitės nėra pripratę prie ieškovo, nes jos pastoviai būdavo pas globėjus, jos nesupranta, kas yra šeima, kas yra mama ir tėtis. Mergaitės turi tikrus tėčius, bandė aiškintis, kas jų tėčiai, atsakovė nieko nepaaiškina. Augins mergaites kartu su vyresne jų seserimi. Jei būtų nuginčyta tėvystė, vaikai nenukentėtų, mergaitės nesupranta, kas yra tėvas, nes yra gyvenę skirtingose šeimose. Tėvo ir vaikų santykiai nėra susiformavę, nuginčijus tėvystę, vaikų interesai nenukentės.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas D. A. posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą. Ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovas nėra vaikų tėvas, teismo sprendimu šalims yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, ryšio su vaikais nėra. Tenkinus ieškinį vaikų interesai nebūtų pažeisti, nes ieškovas nedalyvauja vaikų gyvenime. Atsakovės pareiga imtis veiksmų nustatyti vaikams tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad K. K. gimė (duomenys neskelbtini), J. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – R. K. ir R. K.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota R. K. ir R. K. tėvų valdžia nepilnamečių dukrų K. K. ir J. K. atžvilgiu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos V. B. gyvenamojoje vietoje, iš R. K. ir R. K. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms K. K. ir J. K. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta V. B., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje, nuolatinė globėja V. B. paskirta nepilnametėms priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. liepos 15 d. Ekspertizės akte Nr. ES 56/2021(01) nurodyta, kad R. K. nėra K. K. ir J. K. biologinis tėvas.
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad ieškovas nėra K. K. ir J. K. biologinis tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neterminuotai apribota R. K. ir R. K. tėvų valdžia nepilnamečių dukrų K. K. ir J. K. atžvilgiu, konstatuota, kad vaikų tėvai daug metų netinkamai rūpinasi vaikais, vengia atlikti savo pareigas, veda netinkamą gyvenimo būdą, daro žalingą įtaką vaikams ir nėra duomenų, kad tėvai stengtųsi išlaikyti kokybišką ryšį su vaikais, teiktų jiems išlaikymą, vaikai tėvų buvo socialiai apleisti, tėvai nesirūpino vaikų sveikata, išsilavinimu, vaikai būdavo paliekami vieni arba su svetimais žmonėmis, vaikų tėvai yra abejingi vaikų likimui. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju socialinė tėvystė nėra susiformavusi. Ieškovas nesidomi nepilnametėmis J. K. ir K. K., nepuoselėja mergaitėms tėviškų jausmų, neturi lūkesčių ir noro rūpintis vaikais ateityje. Trečiasis asmuo V. B., kuri yra paskirta nuolatine nepilnamečių globėja, nurodė, jog šiuo atveju socialinis ir emocinis ryšys tarp ieškovo ir nepilnamečių J. K. ir K. K. nėra susiformavęs, nuginčijus tėvystę, vaikų interesai nenukentės. Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu neprieštaravo ieškinio patenkinimui, nurodė, kad ieškinį tenkinus, vaikų interesai nebūtų pažeisti, nes ieškovas vaikų gyvenime nedalyvauja.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad R. K. nėra (duomenys neskelbtini) gimusios K. K. ir (duomenys neskelbtini) gimusios J. K. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinama Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriose R. K. yra įrašytas K. K. ir J. K. tėvu.
Pažymėtina, kad nuginčijus vaikų tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta.
Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,
nusprendžia:
Nustatyti, kad R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.
Panaikinti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaikų gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.