- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-922-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05206-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11044-1026/2023 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo. Ieškovė prašė atlyginti jai 1 000 000 Eur moralinę žalą, patirtą dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-5777-1162/2023 faktinių įrodymų nagrinėjimo, dėl teisėjos S. G. sprendimo neskaitmeninti įrodymų byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo.
3. Teismas, susipažinęs su ieškiniu, nustatė, kad jis neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų ieškiniui, ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs, taip pat, kartu su ieškiniu nepateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai – duomenys apie patirtą žalą, jos apskaičiavimą, apie ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ir pan. Be to, teismas pažymėjo, kad sutinkamai su CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Ieškovė ieškinyje neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Taip pat, ieškovė ieškinyje neišreiškė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nepateikė duomenų, kad yra sumokėjusi už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovės pateiktas ieškinys iš esmės savo pobūdžiu (dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo) yra tapatus kitiems ieškovės pareikštiems ieškiniams, kurių nuo 2015 m. ji yra pateikusi daugiau nei 200. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimai, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, be kita ko, reiškiant ieškinius dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau, jų nesilaikydama, teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2S-678-910/2020, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-1043/2023).
Žemesnės instancijos teismas
5. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad konkrečiu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes buvo tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinyje aiškiai nurodytos aplinkybės, lėmusios prašomos priteisti žalos kilimą. Patirta žala vertinama 1 000 000 Eur, nes pareiškėja įrodymuose, t. y. teismui antstolio Raimundo Stanislaukso pateiktoje byloje tikėjosi atrasti visų savo nusavintų daiktų likimą, kurie verti milijono eurų. Ieškovė ieškinyje neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, nes jai to niekas nepasiūlė, bet ji sutinkanti. Ieškovė ieškinyje neišreiškė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nes taikos su jos teisių nuolatine pažeidėja ji nenori, bet nori milijono eurų, kuris susidarė, kai atsakovė per visus teismus Lietuvoje atmetė pareiškėjos skundus. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra sumokėjusi už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, nes teismas nepaskaičiavo kiek reikia mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
10. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
11. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ieškovės pareikštu ieškinio turiniu ir kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys neatitinka minėtų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų ieškiniui, nes tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs, be to, prie ieškinio nepridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (apie patirtos žalos dydį, jos apskaičiavimą, apie ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ir kt.).
12. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovės pateiktas ieškinys iš esmės savo pobūdžiu (dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo) yra tapatus kitiems ieškovės pareikštiems ieškiniams, kurių nuo 2015 m. ji yra pateikusi daugiau nei 200. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimai, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, be kita ko, reiškiant ieškinius dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau, jų nesilaikydama, teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais.
13. Pirmosios instancijos teismas kartu pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-947-1043/2023, atsisakydamas priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl žalos priteisimo, kuriuo ieškovė prašė atlyginti žalą, padarytą dėl bylos faktinių įrodymų nagrinėjimo, be kita ko, išaiškino ieškovei, kad kreipiantis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, būtina tinkamai suformuluoti faktinį pagrindą, pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 135 straipsnio reikalavimus. Tačiau ieškovė šių reikalavimų nesilaikydama toliau teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai nevertintini kaip ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes ieškovė, pateikus ieškinį, atitinkantį CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus bei teismingumo taisykles, turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2S-678-910/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.