Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. N. įgaliotajai atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-12-05, apie 07 val. 30 min., Šilutės m., Lietuvininkų g., ties pastatu Nr. 55, D. K., vairuodamas nuosavą automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 30 punkto, nurodančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, taip pat transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, reikalavimus, nes jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į pėsčiųjų perėją, jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės įžengusios ir ja ėjusios pėsčiosios V. N., kurią kliudė vairuojamo automobilio priekiniu kairiuoju kampu bei partrenkė, taip eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. N. padarė odos nubrozdinimus kelių sąnariuose, muštinę galvos žaizdą, stuburo kaklinės dalies 5 slankstelio keterinės ataugos, stuburo krūtininės dalies 7 slankstelio, kairio raktikaulio, kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 šonkaulių lūžimus su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, poodine emfizemą, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2024-12-05, apie 07 val. 30 min., Šilutės m., Lietuvininkų g., ties pastatu Nr. 55, jis, vairuodamas nuosavą automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 30 punkto, nurodančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, taip pat transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, reikalavimus, nes jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į pėsčiųjų perėją, jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės įžengusios ir ja ėjusios pėsčiosios V. N., kurią kliudė vairuojamo automobilio priekiniu kairiuoju kampu bei partrenkė, taip eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. N. padarė odos nubrozdinimus kelių sąnariuose, muštinę galvos žaizdą, stuburo kaklinės dalies 5 slankstelio keterinės ataugos, stuburo krūtininės dalies 7 slankstelio, kairio raktikaulio, kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 šonkaulių lūžimus su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, poodine emfizemą, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis D. K. visiškai pripažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti kiti įrodymų šaltiniai.

D. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas nuosavą kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė KET 9 ir 30 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas nekeisdamas kaltinimo esmės, patikslina aplinkybes, kad 2024-12-05, apie 07 val. 30 min., eismo įvykis įvyko Šilutės m., Lietuvininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 55, esančiu dešinėje kelio pusėje, automobilio judėjimo kryptimi, bet ne ties pastatu Nr. 72, esančiu priešingoje kelio pusėje, o D. K., vairuodamas nuosavą automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į pėsčiųjų perėją, jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės įžengusios ir ja ėjusios pėsčiosios V. N., kurią kliudė vairuojamo automobilio priekiniu kairiuoju kampu bei partrenkė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1 - 4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltininkui, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).

Teisme gautas nukentėjusiosios V. N. prašymas atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su kaltininku, ir pastarojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškime nurodė, kad kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, atlygino jai 2000 Eur proceso išlaidų, patirtų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, dėl ko ji jam atleido ir su juo susitaikė, todėl mano, jog kaltininkas padarė reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje taip neatsakingai nebesielgs (2 t., 85-87 b. l.). To paties prašo kaltinamasis D. K. nurodydamas, kad pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (2 t., 88 b. l.), taip pat valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

Kadangi kaltinamasis D. K., kuris yra administracine tvarka nebaustas ir neteistas (1 t., 146-149 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 143-145 b. l.), kurios direktorius pastarąjį charakterizuoja itin teigiamai, kaip sąžiningai, atsakingai ir kruopščiai savo darbą atliekantį darbuotoją, kuris per visą darbo laikotarpį pasižymėjo pareigingumu, punktualumu ir iniciatyvumu, gebančiu savarankiškai planuoti savo darbą, visada besistengiančiu pasiekti gerų rezultatų ir tinkamai prižiūrinčiu jam patikėtą turtą, techniką, kolegų vertinamą kaip ramų, geranorišką, draugišką ir bendradarbiauti linkusį žmogų, taip pat neturintį žalingų įpročių, darbštų, visada besilaikantį vidaus ir darbo tvarkos taisyklių, rodantį brandžią asmenybę, perspektyvų, tobulėjantį ir pozityviai nusiteikusį darbuotoją, pasižymintį geromis moralinėmis savybėmis, visuomenišką, teigiamai vertinamą kolegų ir vadovybės, esantį atsakingą žmogų, vertą pasitikėjimo, nes jo elgesys darbo aplinkoje nekelia abejonių dėl sąžiningumo, atsakomybės (2 t., 89 b. l.), visiškai prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, pasireiškusį nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis), dėl jo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja V. N. susitaikė, savo noru atlygino jai proceso išlaidas, patirtas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, ir ši jam atleido, bei yra pagrindo manyti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. N. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinė ieškovė – nukentėjusioji V. N. ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo – draudiko ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir draudikas), 582,68 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos (1 t., 90-126 b. l.).

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ?statymą ir draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 ir 6.987 straipsniai). Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais - privalo būti) draudžiama. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, - žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu - iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K- 288/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojo tarp draudėjo D. K. ir draudiko ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pasirašyta automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2024-03-20 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, reglamentuojamu lex specialis (specialusis įstatymas) – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis, atsiranda draudiko prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl veiksmų, atliktų eismo įvykio metu.

Iš kaltinamojo ir/ar atitinkamai jo civilinės atsakomybės draudiko civiliniu ieškiniu gali būti reikalaujama ir priteisiamas nuostolių atlyginimas tik tokia apimtimi, kokia yra kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultatas, konstatavus tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. N. ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš draudiko ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 10000 Eur neturtinės žalos ir 582,68 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 73,68 Eur už pirktus medikamentus, kuriais gydėsi sužalojimus, patirtus eismo įvykio metu; 509 Eur už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintus: striukę, pirktą už 110 Eur, rankinę, pirktą už 180 Eur, ir 219 Eur vertės išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy“ – atlyginimo.

Civilinis atsakovas – draudikas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į bylą pateikė įrodymus (2 t., 64-78 b. l.), kad civilinei ieškovei – nukentėjusiajai V. N. 2025-06-25 atlygino 9000 Eur neturtinę ir 73,68 turtinę žalą, išmokėdamas 9073,68 Eur dydžio draudimo išmoką, pervesdamas ją į pastarosios sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, ir su nukentėjusiąja V. N. sudarė 2025-06-19 susitarimą žalos administravimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastaroji patvirtino, jog draudiko išmokėtas 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra galutinis ir apima visą nukentėjusiosios V. N. patirtą neturtinę žalą dėl 2024-12-05 eismo įvykio, dėl ko neturi reikalavimų dėl neturtinės žalos draudikui ir automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui.

Teismo vertinimu, ieškinio dalis dėl 509 Eur turtinės žalos, kurią sudaro eismo įvykio metu, civilinės ieškovės teigimu, nepataisomai sugadinti daiktai – striukė, rankinė ir išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy“, įrodinėjama prie ieškinio pridėtomis nuotraukomis, atmestina, nes nukentėjusioji V. N. minėtų išlaidų ir nuostolių nepagrindė jokiais objektyviais faktiniais duomenimis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės – nukentėjusiosios V. N. ieškinys civiliniam atsakovui – draudikui ERGO Insurance SE, veikiančiam Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl 582,68 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. N. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinės ieškovės – nukentėjusiosios V. N. ieškinį civiliniam atsakovui – draudikui ERGO Insurance SE, veikiančiam Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl 582,68 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.