- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- eI3-169-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01556-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. RE-304, kuriuo nuspręsta nepratęsti 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino bei perduoti atsakovei klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamosios teritorijos 0,3000 ha žemės sklypas bei statiniai, taip pat 10,8100 ha žemės miškų ūkio paskirties sklypas ir 0,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), besiribojantys vienas su kitu ir natūroje neturintys jokių ribų. Pažymėjo, kad nors namų valda – gyvenamosios teritorijos sklypas buvo apibrėžtos stačiakampio formos 30 arų sklypu, tačiau realiai namų valda buvo žymiai didesnė. Dalis statinių buvo išsidėstę ir miško paskirties žemės sklype, kuriame daugiau nei 2 ha kitos paskirties žemės. Teigė, kad pareiškėja nuo 2005 m. iki 2018 m. vykdė sodybos pastatų renovaciją ir dalis renovuotų ir pastatytų statinių atsidūrė miško paskirties žemėje, todėl pareiškėjai buvo surašyti privalomieji nurodymai. Akcentavo, jog pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje dėl COVID-19 bei kitų priežasčių nespėjo įvykdyti jai surašytų privalomųjų nurodymų, todėl kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, vėliau į teismą, prašydama pratęsti privalomųjų reikalavimų įvykdymo terminą, kas ir buvo padaryta. Paaiškino, kad dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(T5.2) įvykdymo termino pratęsimo teismų buvo konstatuota, kad šio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratesimas priskirtas atsakovei, todėl pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama pratęsti minėto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. RE-304 nepratęsė termino, motyvuodama tuo, kad terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., o teisės aktai nenumato galimybės pratęsti nurodymo įvykdymo terminą antrą kartą. Mano, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas iš esmės, nepagristas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus bei neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl naikintinas teismine tvarka ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Pažymėjo, kad pareiškėjai 2019 m. lapkričio 28 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) buvo surašytas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, pastatytų - trinkelių dangos tako 2 - kitos paskirties inžinerinis statinys; stoginės 4 - kitos paskirties inžinerinis statinys; trinkelių dangos tako 23 - kitos paskirties inžinerinis statinys; žemės ūkio naudmenų plote pastatytų: stoginės 1 - kitos paskirties inžinerinis statinys; stoginės 7 - kitos paskirties inžinerinis statinys; stoginės 11 - kitos paskirties inžinerinis statinys; aikštelės 13 - kitos paskirties inžinerinis statinys; baseino 14 - kitos paskirties inžinerinis statinys; tualeto su baseino įrangos valdymo patalpa 15 - pagalbinio ūkio paskirties pastatas; stoginės 16 - kitos paskirties inžinerinis statinys; trinkelių dangos tako 17 - kitos paskirties inžinerinis statinys; stoginės 20 - kitos paskirties inžinerinis statinys; tiltelio 26 - kitos paskirties inžinerinis statinys. Teigė, kad minėtas nurodymas buvo surašytas nugriauti aukščiau nurodytus statinius nelaikant, jog tai yra savavališka statyba, kadangi nurodyme pašalinti pažeidimus nurodytų statinių statybai nėra reikalingas projektas ar kitas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau nustačius, kad žemės sklypas, kuriame egzistuoja statiniai, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemė bendrojo apsauginio ūkininkavimo, ūkinių miškų ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemė specializuoto ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, nurodymu pareiškėja buvo įpareigota nugriauti aukščiau nurodytus itin paprastus statinius. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, visi statiniai yra ne miško paskirties žemėje, o ūkio paskirties žemėje ir tokių statinių statyba yra galima. Akcentavo, kad termino nepratęsimas leidžiant įteisinti statinius, kuriems net nereikalingas leidimas, yra neteisingas ir neproporcingas. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, kai savavališka statyba, atliekant atitinkamas procedūras, gali būti įteisinama ir procedūroms atlikti gali būti pratęsiami terminai, o nurodymo pašalinti pažeidimus dėl pastatytų paprastesnių statinių pratęsimas tame pačiame žemės sklype nėra galimas net konstatavus svarbias priežastis, dėl kurių nebuvo galimybės įvykdyti nurodymo, kas yra akivaizdžiai ydinga, neproporcinga, pažeidžia teisę į nuosavybę ir atsakovės pozicija prasilenkia su bet kokiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, yra nepagrįstas atsakovės ginčijamo sprendimo argumentas, kad terminą galima pratęsti tik vieną kartą, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nurodyta vieno karto pratęsimo galimybė inspekcijai sietina su statiniais, kuriems reikalingi leidimai ar projektai, bet ne su tokiais statiniais, kuriems nereikalingas nei leidimas, nei projektas ir yra galimybė juos įteisinti. Pabrėžė, kad teismai, įvertinę pareiškėjos aktyvius veiksmus pertvarkyti žemės sklypus bei atliekamas žemės sklypų pertvarkymo procedūras, pratęsė savavališkos statybos, t. y. statinių, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, šalinimo terminą, todėl atsakovei tokio termino nepratęsiant nurodymui pašalinti pažeidimus, kuriame yra fiksuoti statiniai, kuriems jokių statybos leidimų nereikia, yra neteisinga. Pabrėžė, kad pareiškėja labai stengiasi ir deda maksimalias pastangas sutvarkyti dokumentus, t. y. jau yra atlikusi daugybę veiksmų siekdama įvykdyti privalomus nurodymus bei įteisinti statinius. Nurodė, kad nors statiniai dėl jų paprastumo nebuvo pripažinti savavališka statyba, kadangi jų statybai nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau turėtų būti suteikta galimybė leisti nenugriauti paprastesnių statinių, kurie, atlikus žemės sklypų pertvarkymo procedūras, savaime nepažeis jokių teisės aktų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą
Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 2019 m. rugsėjo 3 d. gavusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos raštą Nr. (11.4)-AD5-15671 „Dėl pranešimo persiuntimo“, atliko statybos patikrinimą 10,8100 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – miškų ūkio, ir 2019 m. spalio 29 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-191029-00165. Juo nustatė, kad minėtame žemės sklype esantys statiniai yra pastatyti Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus. Taip pat Inspekcijoje buvo gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-01K-01-78 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini) kaime“ ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2019 m. spalio 4 d. raštas Nr. S-769 (10.13) „Dėl statybų patikrinimo“. Pažymėjo, jog Inspekcija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, pareiškėjai 2019 m. lapkričio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2), kuriuo iš pareiškėjos pareikalauta iki 2020 m. gegužės 28 d. nugriauti „stoginę 1, trinkelių dangos taką 2, stoginę 4, stoginę 7, stoginę 11, aikštelę 13, baseiną 14, tualetą su baseino valdymo patalpa 15, stoginę 16, trinkelių dangos taką 17, stoginę 20, trinkelių dangos taką 23, tiltelį 26“, pastatytus miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas). Teigė, jog, gavus pareiškėjos prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-160 buvo pratęstas nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėjo, kad po teismų pasisakymų pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d. ar kitam maksimaliam terminui, tačiau Inspekcija ginčijamame sprendime nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog teisės aktai nenumato galimybės pratęsti nurodymo įvykdymo terminą antrą kartą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas.
Paaiškino, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius savo pobūdžiu yra skirtingi privalomieji nurodymai, kurių įvykdymo termino pratęsimui taikoma nevienoda tvarka. Akcentavo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, kaip neteisėtos statybos, kuri nelaikoma savavališka statyba, pasekmė. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas Priežiūros įstatyme nustatė tikslią ir aiškią privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, įvykdymo termino pratęsimo tvarką, t. y. kad Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Teigė, kad Inspekcijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-160 nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas vieną kartą jau buvo pratęstas, o pratęsusi terminą antrą kartą Inspekcija būtų pažeidusi materialinės teisės normas, įtvirtintas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte. Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra nurodęs, jog teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Inspekcija šiuo atveju neturėjo pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą, kadangi minėta nuostata yra imperatyvi ir nėra galimybės Privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo terminus pratęsti dar kartą. Akcentavo, jog, be kita ko, galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. RE-304 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo nepratęsimo“, kuriuo nuspręsta nepratęsti 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino, pagrįstumo bei teisėtumo.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2019 m. rugsėjo 3 d. gavusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (11.4)-AD5-15671 „Dėl pranešimo persiuntimo“ su pridėtu 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu „Dėl galimai savavališkos veiklos“, 2019 m. rugsėjo 16 d. organizavo statybos patikrinimą 10,8100 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., kurio paskirtis – miškų ūkio, ir 2019 m. spalio 29 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-191029-00165. Juo nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas „Dėl galimai savavališkos veiklos“ yra pagrįstas, kadangi sklype esantys statiniai pastatyti „Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, miško žemėje“ ir pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 1 d. Inspekcijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-01K-01-78 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini) kaime“, kuriuo Inspekcija informuota, jog „<...> statiniai Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 22, 23, 24, 25 ir dalis 21 sklype esančios teniso ir kitų sporto šakų žaidimo aikštelės, vadovaujantis valstybės Miškų kadastro duomenimis, yra miško žemėje. Šie statiniai įrengti ne pagal sklypui parengtą ir 2011 m. birželio 29 d. patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą Nr. 40469 bei prieštaraujant Miškų įstatymo II sk. „Miško naudojimas“ nuostatoms. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punkte numatyta, kad „Privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka“. Minėtu raštu buvo prašoma spręsti dėl statinių, esančių miško žemės plote, teisėtumo.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2019 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-769 (10.13) „Dėl statybų patikrinimo“ informavo Inspekciją, kad „<...> vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktu, valstybiniuose parkuose statyti naujus statinius galima tik valstybinio parko planavimo schemose (ribų ir tvarkymo plane) numatytose vietose. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendinius, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), ūkinių miškų (MŪ) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kur statinių statyba yra nenumatyta“.
Be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktais, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, 11 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, statytojai 2019 m. lapkričio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2). Juo iš statytojos iki 2020 m. gegužės 28 d. pareikalavo nugriauti „stoginę 1, trinkelių dangos taką 2, stoginę 4, stoginę 7, stoginę 11, aikštelę 13, baseiną 14, tualetą su baseino valdymo patalpa 15, stoginę 16, trinkelių dangos taką 17, stoginę 20, trinkelių dangos taką 23, tiltelį 26 (žiūrėti pridedamą situacijos schemą), pastatytus miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas). Privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus bus laikomas įvykdytu, jei statiniai bus pašalinti ne mažiau kaip 0,5 m gylyje po žeme (statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktas)“.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėja Inspekcijai pateikė prašymą, kuriuo prašė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą maksimaliai galimam terminui. Pagal statytojos prašymą Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. RE-160 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ pareiškėjai pratęsė nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, t. y. „<...> bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino pratęsimo nutraukti. <...>“. Pareiškėja nesutiko su minėtu sprendimu, todėl apeliacinį skundą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą pakeitė. Pratęsė pareiškėjai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos <...> 2019 m. lapkričio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191107-00119, <...> įvykdymo terminus iki 2022 m. spalio 30 d. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.<...>“ (2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo terminą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d. ar kitam maksimaliam terminui, tačiau jos prašymas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 punkto nuostatomis, šioje byloje ginčijamu Inspekcijos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. RE-304 buvo netenkintas, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą antrą kartą, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo 2019 m. lapkričio 28 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad Inspekcija šiuo atveju neturėjo pagrindo vadovautis minėta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. Minėta nuostata yra imperatyvi ir Inspekcija, pagrįstai nustačiusi, kad 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo terminas jau buvo kartą pratęstas, šia nuostata vadovaudamasi, pagrįstai atsisakė pratęsti minėto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą dar kartą.
Pareiškėja skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos prašymą Inspekcijai dėl 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino pratęsimo nutraukė, kadangi pareiškėja turėjo teisę pateikti rašytinį motyvuotą prašymą Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėja šia teismų suteikta teise pasinaudojo, tačiau Inspekcija atsisakė tenkinti jos prašymą. Pareiškėja tikėjosi jai palankaus sprendimo, tačiau, teismams administracinę bylą pagal pareiškėjos prašymą Inspekcijai dėl 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino pratęsimo nutraukus, ji nedelsiant su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino pratęsimo.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai pažeidimų pašalinimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d., o su prašymu antrą kartą pratęsti nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą į Inspekciją pareiškėja kreipėsi 2022 m. birželio 2 d., t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminui.
Prieš tai minėtuose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas teiginys, kad pareiškėja, negalėdama įvykdyti 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) per jame nustatytą terminą, turėjo teisę pateikti rašytinį motyvuotą prašymą Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, pateiktas būtent minėtos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinės bylos dalis dėl 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino pratęsimo yra nutraukta. Tad nors šiuo procesiniu dokumentu ir yra užbaigtas minėtos bylos nagrinėjimas, tačiau šis procesinis dokumentas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi ir 103 straipsnio 2 punktu, neturi res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios, taigi, juo nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Minėtuose tiek sprendime, tiek nutartyje yra tik nurodytos pareiškėjos teisės, nustatytos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Toks išaiškinimas negali būti laikomas teisinių santykių nustatymu, kuriuo turėtų vadovautis kitą bylą nagrinėjantis teismas ar viešojo administravimo subjektas, nagrinėjantis prašymą pagal minėtą teisės normą.
Teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas yra pakankamai išsamus, t. y. pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime pareiškėjai paaiškinta, kad Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pratęsė 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. Skundžiamo sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas taip pat pagrįstas ir teisiniais argumentais, nes sprendime nurodytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies teisinis reglamentavimas bei atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Inspekcija priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi teisę tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme. Skundžiamo sprendimo išvada yra konkreti, taip pat nurodyta akto apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą antrą kartą, jei tokia teisė jai būtų suteikta įstatymais, tačiau nei Priežiūros įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenustato. Tad, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes bei į Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytų sąlygų ribas, į tai, kad Inspekcijos buvo įvertintas pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. prašymo turinys ir motyvai ir kad Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu jau vieną kartą pareiškėjai buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyviomis teisės normomis, numatančiomis, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vieną kartą, teismas konstatuoja, jog Inspekcija skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. prašymą. Konstatavus, jog ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus terminą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, skundo reikalavimas klausimą perduoti atsakovei nagrinėti iš naujo laikytinas nepagrįstu, todėl skundas netenkintinas.
Pareiškėjos atstovė pateikė teismui prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, kadangi didžioji dalis statinių, nurodytų 2019 m. lapkričio 28 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2), padidėjus namų valdos žemės sklypui yra įteisinti, todėl pirmiausiai turėtų būti išspręstas klausimas dėl 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) panaikinimo ir tik vėliau turėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl įvykdymo termino pratęsimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, jog teismas sustabdo bylą, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina.
Kaip prieš tai nustatyta, Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. RE-304 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo termino nepratęsė, kadangi 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. RE-160 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas, todėl pagrįstai atsisakė pratęsti minėto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą dar kartą.
Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo, t. y. nei Priežiūros įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju nenustato jai galimybės pratęsti 2019 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1083-(15.2) įvykdymo terminą antrą kartą, teismo vertinimu, nėra tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.