Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei R. G., K. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Elektrum Lietuva ieškinį atsakovui UAB Žalvaris dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos surinkta rašytine medžiaga nustatyta, kad 2013-11-29 ieškovas ir atsakovas sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. 2014-03-15 ieškovas išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl esminių sąlygų keitimo.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

CK 6.193 straipsnyje yra išdėstytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad sutartys visais atvejais turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nustatant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau taikant šią įstatymo normą būtina turėti omenyje, kad aiškinti t. y. daryti aiškų, suprantamą būtina tik tai, kas yra neaišku, reikalauja išaiškinimo. Kitaip tariant sutarties aiškinimas reikalingas tuomet, kai esant neaiškiam sutarties tekstui gali kilti ginčas dėl sutarties turinio ar jos sąlygų. Tačiau sutarties aiškinimo instrumento negalima naudoti kiekvienu atveju, ypač tuomet, kai kyla ginčas dėl sutarties, kurios tekstas yra išdėstytas suprantamai, vykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs: tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatymine nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Teismų praktikoje aiškiai suformuluota taisyklė, jog sutartys turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje.

Šiuo atveju byloje iškilo ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo valios išraiškos. Konkrečiai, šalių sudarytos sutarties 6.3 punktas įtvirtino, kad visi sutarties pakeitimai ar papildymai sudaromi tokia tvarka: turi būti pasiūlyti kitai šaliai raštu iš anksto ne mažiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų; jeigu pasiūlyti tiekėjo, jie įsigalioja ir tampa neatskiriama Sutarties dalimi, jeigu klientas pasiūlytų pakeitimų ar papildymų raštu neatmetė per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t.y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimo ar papildymo priėmimą. Tokie pakeitimai ar papildymai taip pat gali būti siūlomi el. paštu ir bus laikomi gauti kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo Sutartyje nurodytu el. pašto adresu.

Taigi iš šalių sudarytos sutarties, kurios neginčijo nei ieškovas, nei atsakovas, matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties pakeitimo specialios tvarkos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2014 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovui siūlymą dėl sutarties pakeitimo ir papildymo.

Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų prieštaravęs dėl ieškovo siūlomų pakeitimų ir papildymų. Be to, po sutarties pakeitimo atsakovas atliko mokėjimus pagal jau pakeistus tarifus, todėl darytina priešinga išvada nei atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose, t.y. kad atsakovas sutiko su ieškovo siūlytais pakeitimais ir juos priėmė.

Pasikeitus rinkos situacijai atsakovas jau vėliau (praėjus daugiau nei vieneriems metams) pareiškė pageidavimą nutraukti sutartį. Atsakovo nurodymas, kad už sutarties nutraukimą sutinka mokėti mokestį, kuris buvo nustatytas ieškovo 2014-03-15 pasiūlyme, neturi teisinės reikšmės, nes nurodytas ieškovo siūlymas buvo jau pasibaigęs, o taikyti atgaline tvarka – pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Be to, atsakovo argumentai, kad 2014-03-15 siųstas siūlymas dėl sutarties pakeitimo kontaktiniam asmeniui neturėjo įsigalioti, kadangi šis asmuo nebuvo kompetentingas spręsti sutarties modifikavimo klausimus, taip pat atmestini. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sutartyse kontaktinis asmuo nurodomas visiems susirašinėjimo klausimams, o jau atsakovo vidinis įmonės reikalas, kokia tvarka ir terminais toks asmuo turi informuoti atitinkamai vadovą (vadovus) ar kitus asmenis. Šiuo atveju net jei būtų nustatyta aplinkybė, kad atsakovo kontaktinis asmuo veikė netinkamai, tai neturėtų jokios teisinės reikšmės ieškovo veiksmams.

Pažymėtina, kad teismas kitus atsakovo atsikirtimus vertina tik kaip nesąžiningą vengimą mokėti sutarties nutraukimo mokestį. Jokių įrodymų atsakovas nepateikė, kad savalaikiai nebūtų sutikęs su ieškovo siūlytais pakeitimais, ieškovo siūlyti sutarties pakeitimai atlikti šalių suderinta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo atliktas sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimas nepažeidžia įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, taikytino apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, dėl ko atsakovas anksčiau laiko nutraukęs sutartį turi pareigą apmokėti 1224,02 EUR sumą.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Teismas pažymi, kad šios išlaidos (193,60 EUR) pagrįstos, todėl teismas turi teisinį pagrindą jas priteisti ieškovui iš atsakovo už ieškinio parengimą. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas žyminis mokestis 28 EUR ir 193,60 EUR už ieškinio parengimą (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 301506046, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Žalvaris: juridinio asmens kodas 120504795, 1224,02 EUR (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt keturi eurai 2 ct) sutarties nutraukimo mokesčio bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1224,02 EUR sumą nuo 2016-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221,60 EUR (du šimtai dvidešimt vienas euras 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.