Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1281-781/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
2A-1281-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00819-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB ,,Snoro lizingas“
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1281-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00819-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. S., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 075, 59 Lt skolos, 981, 25 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį grindžia šalių sudarytomis 2008 m. kovo 29 d. ir 2008 m. gegužės 24 d. sutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš V. S. 2 075, 59 Lt nesumokėtų įmokų, 75, 57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 151, 16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. balandžio 18 d. , iki sprendimo visiško įvykdymo ir 64, 74 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Snoro lizingas“. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 2 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad iš 2008 m. kovo 29 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VG9803293BPA (toliau – Sutartis I) ir 2008 m. kovo 29 d. prekės perdavimo - priėmimo akto matyti, kad ieškovas įsigijo automagnetolą (toliau – Prekė I), kurią perdavė atsakovui atlygintinai valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nustatyto dydžio įmokas Sutartyje I numatyta tvarka. Taip pat iš 2008 m. gegužės 24 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VTP805243APA (toliau – Sutartis II) ir 2008 m. gegužės 24 d. prekės perdavimo -priėmimo akto matyti, kad ieškovas įsigijo kompiuterį VA004 LE-1620/2GB/320/2600/VHP (toliau – Prekė II), kurį perdavė atsakovui atlygintinai valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nustatyto dydžio įmokas Sutartyje II numatyta tvarka. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės mokėti įmokų ir visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam pagal Sutartį I ir Sutartį I perduotas valdyti ir naudotis Prekę I bei Prekę II, todėl įsiskolino ieškovui 2 075, 59 Lt. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimą dėl nesumokėtų įmokų priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino. Taip pat pilna apimtimi tenkino reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutarties I ir Sutarties II 3.9 punktai nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka ieškovui 0, 5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Tokie 0, 5 procento dydžio delspinigiai, mokami kas dieną, sudaro net 182, 50 procento per metus, todėl tokias vartojimo sutarčių minėtų punktų nuostatas dėl mokėtinų delspinigių dydžio pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl išdėstyto konstatavo pagrindą delspinigių mažinimui. Nurodė, kad netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių. Pagal Sutarties I ir Sutarties II 3.9 punktus atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0, 5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro 182, 50 procento per metus. Įvertinęs kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl jį sumažino iki 0, 02 procento. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku ieškovas patyrė didesnių nuostolių nei 0, 02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, todėl laikė, kad 0, 02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja ieškovui patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolių įvykdymo. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių delspinigių paskaičiavimų matyti, jog pagal Sutartį I ir Sutartį II prašomi priteisti 0, 5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška už laikotarpius nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2009 m. vasario 2 d. ir nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. sudaro atitinkamai 214, 76 Lt ir 1 674, 40 Lt, iš viso bendrą 1 889, 16 Lt sumą. Nors ieškovas savo nuožiūra delspinigių sumą sumažino iki 981, 25 Lt, tačiau sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0, 02 procento priteistini delspinigiai sudaro 75, 57 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ skundžia šį teismo sprendimą už akių, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarydamos Sutartis, individualios sąlygos su atsakovu buvo aptartos atskirai, atsakovas su jomis sutiko ir joms neprieštaravo (CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad šalių individualiai aptarta delspinigių norma negali būti pripažinta nesąžininga sutarčių sąlyga. Apeliantui nėra aišku, kaip teismas paskaičiavo, kad būtent 0, 02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo. Apelianto nuomone, šios teismo išvados paremtos prielaidomis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina kokie yra minimalūs ieškovo patirti nuostoliai. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose išaiškinta, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Taip pat apeliantas pažymi, kad atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolių pagal Sutartis, nereaguoja į pranešimus.

Atsakovas V. S. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad iš 2008 m. kovo 29 d. ir 2008 m. gegužės 24 d. Sutarčių pagrindu atsakovas iš ieškovo įsigijo Prekes, kurias perdavė atsakovui atlygintinai valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nustatyto dydžio įmokas Sutartyse numatyta tvarka. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės mokėti įmokų ir visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam pagal Sutartis perduotas valdyti ir naudotis Prekes, todėl įsiskolino ieškovui 2 075, 59 Lt sumą. Byloje yra kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareikštą ieškinį, pagrįstai sumažino delspinigių dydį.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties.

Byloje nustatyta, kad Sutartys, kurių pagrindu reikalaujama priteisti įsiskolinimą, sudarytos tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens. Sutartys sudarytos pagal iš anksto ieškovo parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 str.) Išperkamosios nuomos Sutartys skirtos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių tarp šalių sudarytos Sutartys kvalifikuotinos vartojimo kredito sutartimis, kurių sąlygos vertintinos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 str., 6.188 str.), bei, esant abejonėms, aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Tiek CK 6.73 straipsnio 2 dalyje tiek CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei netesybos aiškiai yra per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokiu atveju, spręsdamas klausimą, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Ieškovo apeliaciniame skunde minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esantys išaiškinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiškiai nepagrįstas netesybas. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu sumažinti delspinigių dydį, teigia, kad netesybų dydis šalių buvo nustatytas sutartyje, jų paskaičiavimą patvirtina rašytiniai įrodymai – sutarties nuorašas, delspinigių paskaičiavimo lentelė. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos įrodymus, negali sutikti su apelianto teiginiais, jog prašomų priteisti delspinigių dydis yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei kad nepažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį pagal ieškovo iš anksto paruoštas sąlygas, kad atsakovas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kartu atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį bei mokėtinų palūkanų dydį, konstatuotina, kad tiek vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis (0, 5% už dieną), tiek ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai (atsižvelgiant į skolos dydį) apsunkina atsakovo – vartotojo padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino iki 0, 02 procento už dieną bei ieškovui priteisė 75, 57 Lt delspinigių. Ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, jis taip pat neįrodė, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, jis patyrė didesnius nuostolius, nei skundžiamu sprendimu buvo priteista delspinigių suma. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, o priteista netesybų suma nelaikytina neteisinga.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė