Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-03-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-6770-433/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
2YT-6770-433/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01023-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6770-433/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01023-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė B. P., UAB „Emu group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2015-10-06 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr.2-40178-912/2015) buvo pakeistas išieškotojas vykdymo procese į UAB „Emu group“, išieškoti skolą, priteistą pagal 2011-10-26 dienos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2A-108-96/2010 dėl proceso atnaujinimo (vykdomoji byla Nr. 0171/11/06847), o taip pat į visas kitos išieškotojo teises sprendimo vykdymo procese (skolininkas I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)). UAB „Emu group“ pateikė nurodymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir byloje taikytų priverstinio išieškojimo priemonių panaikinimo. Antstolės priimti patvarkymai akivaizdžiai neteisėti ir naikintini, nes nėra tokio išieškotojo, kaip nurodyta patvarkymuose, nėra reikalavimo vykdyti išieškojimą nes kreditorius atsisakė išieškojimo. Kadangi vykdomoji byla turi būti nedelsiant nutraukta, joje jokie patvarkymai toliau tęsti išieškojimą ar gauti kokias tai vykdymo atlyginimus, priimami negali būti. Visi 2015-11-25 dienos patvarkymai naikintini. Prašo panaikinti visus minėtus patvarkymus bei vykdomąją bylą nutraukti/užbaigti.

Antstolė B. P. 2016-01-08 patvarkymu dėl skolininko skundo dėl antstolės veiksmų atmetė pareiškėjo 2015-12-31 skundą. Nurodė, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/11/06847/B2 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-26 Vykdomąjį Raštą Nr. 2-108-96/2010 dėl 346,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojo „Emu Group“, UAB (į/k 302447736) naudai. 2015-12-31 skolininkas I. R. (a/k (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – skolininkas) pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2015-11-25 patvarkymus bei nutraukti/užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0171/11/06847/B2. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas dėl žemiau išdėstytų argumentų. Faktinės vykdomosios bylos aplinkybės. 2011-11-03 nenustačius akivaizdžių kliūčių buvo priimtas vykdyti 2011-10-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo Vykdomasis Raštas Nr. 2-108-96/2010 dėl 346,96 Eur (1198 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko I. R. (a.k (duomenys neskelbtini)) trečios eilės išieškotojo UAB „Architectura Humana“ (į/k 1203429802) naudai. Vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. 0171/11/06847/R-V. Papildomai raginimas taip pat buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl remiantis LR CPK 660 str. raginimas buvo paskelbtas internete. 2011-12-29 vadovaudamasi LR CPK 624 str. įtvirtinta nuostata, skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, antstolė pradėjo jį vykdyti priverstinai – patikrinus oficialiuose registruose apie skolininko turtinę padėtį pateiktą informaciją, antstolė ėmėsi pirminių priverstinių vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu: 2011-12-29 patvarkymais areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. 0171/11/06847/AR buvo areštuotos skolininko lėšos esančios kredito įstaigose, 2011-12-29 patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0171/11/06847/V skolininkas buvo įpareigotas pateikti detalią informaciją apie visą jam priklausanti turtą (pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir kt.), 2011-12-29 turto arešto aktu Nr. 0171/11/06847/V buvo areštuota skolininkui nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos – buto. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). 2015-11-17 gautas UAB „Emu Group“ (į/k 302447736) direktoriaus I. R. raštas, kuriuo informuojama apie išieškotojo UAB „Architectura Humana“ (į/k 1203429802) pakeitimą naujuoju kreditoriumi UAB „Emu Group“ (į/k 302447736) bei prašoma užbaigti vykdomąją bylą ir panaikinti taikomas priverstinio išieškojimo priemones skolininko atžvilgiu. Remiantis gautu prašymu bei prie jo pridėta 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847 buvo pakeista šalis – kreditorius UAB „Architectura humana“ pakeistas naujuoju – UAB „Emu Group“. Taip pat atsakant į prašymą buvo nurodyta, kad pagrindo užbaigti vykdomosios bylos, kol nėra padengtos susidariusios vykdymo išlaidos, nėra. 2015-11-25 buvo nustatyta, kad skolininko vardu atidarytos 2 naujos banko sąskaitos, kurios 2015-11-25 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 0171/11/06847/AR buvo areštuotos. 2016-01-07 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pakeitimais buvo sumažintas banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto mastas iki susidariusių vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847/B2 sumos – 244,47 Eur. 2015-12-31 gautas skolininko I. R. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2015-11-25 nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei nutraukti/užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0171/11/06847/B2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo skolininkui atsiskaičius su išieškotoju tiesiogiai. Skolininkas 2015-12-31 gautame skunde nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi kreditorius atsisakė išieškojimo, todėl tęsti išieškojimą bei išieškoti antstolės vykdymo išlaidas nėra pagrindo. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką nustato LR CPK 610 ir 611 str. taip pat teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau tekste – Sprendimų vykdymo instrukcija). CPK 611 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (LR CK 6.156 str.). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (LR CPK 140 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Taigi ir vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, tokia galimybė reglamentuota LR CPK 595 straipsnyje. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Atkreipia dėmesį į tai, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Todėl už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta (Konstitucijos 48 str. 1 d.; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau, jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p., skolininkui įvykužius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį, pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. 2015-11-25 nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2015-01-07 buvo pakeisti ir arešto mastas sumažintas iki vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847/B2 susidariusių vykdymo išlaidų sumos – 244,47 Eur. Nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847/B2, kol nėra išieškotos vykdymo išlaidos, nėra pagrindo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei remdamasi minėtomis teisės normomis, antstolė nutarė: atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2015-12-31 skundą; pareiškėjo 2015-12-31 skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0171/11/06847/B2 persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė, atsižvelgdama į proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus, taip pat informavo teismą, kad šiame patvarkyme yra išdėstyta išsami antstolės B. P. pozicija pareiškėjo 2015-12-31 skundo atžvilgiu, ir todėl prašo šį patvarkymą laikyti atsiliepimu į 2015-12-31 skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-01-28 pateikė teismui pareiškimą dėl papildomų dokumentų prie skundo pateikimo dėl 2015-11-25 patvarkymų antstolės B. P. panaikinimo, kuriame nurodė, kad 2015-10-06 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2-40178-912/2015) buvo pakeistas išieškotojas vykdymo procese į UAB „Emu group“, išieškoti skolą, priteistą pagal 2011-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą civ. byloje Nr.2A-108-96/2010 dėl proceso atnaujinimo (vykdomoji byla Nr. 0171/11/06847), o taip pat į visas kitos išieškotojo teises sprendimo vykdymo procese (skolininkas I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)). UAB „Emu group“ pateikė nurodymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir byloje taikytų priverstinio išieškojimo priemonių panaikinimo. Kadangi antstolės priimti patvarkymai yra akivaizdžiai neteisėti ir naikintini, nes nėra tokio išieškotojo, kaip nurodyta patvarkymuose, nėra reikalavimo vykdyti išieškojimą nes kreditorius atsisakė išieškojimo. Antstolė klaidina teismą teigdama, esą tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudaryta taikos sutartis. Nurodo, kad Taikos sutarties su išieškotoju nesudarė. Neteikė dėl to nei prašymo, nei sutarties, nei prašė ją patvirtinti teisme. Antstolė neteikė jos tvirtinti teismui pagal LR CPK 595 str. Kadangi Antstolei B. P. buvo pateiktas išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo vykdomoji byla turėjo būti nutraukta (LR CPK 629 str. ldlp.) nedelsiant nutraukta, joje jokie patvarkymai toliau tęsti išieškojimą ar gauti kokias tai vykdymo atlyginimus, priimami negali būti. Visi 2015-11-25 dienos patvarkymai naikintini. Papildomai pateikia išieškotojo prašymo antstolei patikslinimą, kuriame patvirtinamas iki to pateiktas atsisakymas išieškojimo. Pabrėžia, kad išieškotojas, kreipiantis su vykdomuoju raštu, antstolei vykdymo išlaidas sumokėjo. Dėl to jos negali būti išieškomos. O atsisakius išieškojimo negali būti reikalaujamas sumokėti atlyginimas antstolei ar kitos, kurias antstolė turėjo. Be to, antstolės nurodomos sumos visiškai nepagrįstos, nurodomos išieškant UAB „Architektura humana“ naudai, kuri byloje nėra išieškotoju, reikalaujama jai sumokėti atlyginimą už išieškojimo įvykdymą nors išieškojimo atsisakyta. Antstolė elgiasi nesąžiningai, dėl ko spręstinas klausimas dėl baudos jai skirimo pagal LR CPK 611 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847/B2 medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo jai 2011-11-03 UAB „Architectura Humana“ pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-108-96/2010 dėl 346,96 Eur (1198 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojo UAB „Architectura Humana“, į.k. 1203429802, naudai (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 1-3). Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti, antstolė 2011-11-03 patvarkymu jį priėmė vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapas 113). Antstolė taip pat 2011-11-03 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/11/06847/R-V bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. 0171/11/06847/R-V, kuriuos siuntė vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) taip pat skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 114, 115). Antstolė raginimą siuntė ir adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 116, 121, 126), todėl vadovaujantis CPK 660 str., 2011-12-15 raginimą paskelbė internete (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 129-131). Atsižvelgiant į CPK 624 str. įtvirtintą nuostatą, jog skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, 2011-12-29 antstolė pradėjo jį vykdyti priverstinai – patikrino oficialiuose registruose skolininko turtinę padėtį ir ėmėsi pirminių priverstinių vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu: 2011-12-29 patvarkymais areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. 0171/11/06847/AR, areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 141-146), 2011-12-29 patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0171/11/06847/V įpareigojo skolininką pateikti detalią informaciją apie visą jam priklausanti turtą (pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir kt.) (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 136-137), 2011-12-29 turto arešto aktu Nr. 0171/11/06847/V, areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančią patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 139-140). Šiuos procesinius dokumentus antstolė išsiuntė skolininkui I. R. adresu: (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapas 135). 2015-11-17 antstolės kontoroje buvo gautas UAB „Emu Group“ direktoriaus I. R. raštas, kuriame jis nurodė, jog „2015 10 06 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr.2-40178-912/2015) buvo pakeistas išieškotojas vykdymo procese į „Emu group“, išieškoti skolą, priteistą pagal 2011 10 26 dienos Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2A-108-96/2010 dėl proceso atnaujinimo (vykdomoji byla Nr. 0171/11/06847), o taip pat į visas kitos išieškotojo teises sprendimo vykdymo procese (skolininkas I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)). Kadangi skolininkas prievolę vykdo geruoju, teismų sprendimai įvykdyti. Dėl to, remiantis LR CPK, prašome:1. panaikinti visas minėtuose bylose taikytas priverstinio išieškojimo priemones, turto areštus ir kitus skolininko teisių apribojimus bei laikyti vykdomuosius raštus, vykdant 2011 10 26 dienos Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2A-108-96/2010 (vykdomoji byla Nr. 0171/1 l/06847)2A-108-96/2010), įvykdytais bei vykdomąją bylą užbaigti.“ (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapas 237). Antstolė 2015-11-25 nustatė, kad skolininko vardu atidarytos 2 naujos banko sąskaitos, kurias 2015-11-25 nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 0171/11/06847/AR, areštavo (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 230-233). 2015-12-11 antstolė, vadovaudamasi gautu prašymu bei prie jo pridėta 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847 pakeitė šalį – kreditorių UAB „Architectura Humana“ į naują kreditorių – UAB „Emu Group“, taip pat nurodė, kad pagrindo užbaigti vykdomąją bylą, kol nėra padengtos susidariusios vykdymo išlaidos, nėra (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapas 240). 2016-01-07 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pakeitimais, sumažino banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto mastą iki susidariusių vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847 sumos – 244,47 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 242-251). 2015-12-31 antstolės kontoroje buvo gautas skolininko I. R. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkas prašo panaikinti 2015-11-25 nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei nutraukti/užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0171/11/06847 (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapas 252).

CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 634 str. 2 d. antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė priėmė skundžiamus: 2015-11-25 nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 0171/11/06847/AR (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 230-233) bei 2015-11-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Reg. Nr. B-357132 (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, lapai 234-236). Antstolė nurodė skolininkui, jog vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką nustato CPK 610 ir 611 str., taip pat teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju, skolininkas teigia, jog vykdomoji byla turi būti nedelsiant nutraukta, kadangi UAB „Emu group“ pateikė nurodymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir byloje taikytų priverstinio išieškojimo priemonių panaikinimo, o antstolės priimti patvarkymai yra neteisėti ir naikintini, kadangi nėra tokio išieškotojo, kaip nurodyta patvarkymuose, nėra reikalavimo vykdyti išieškojimą. Skolininkas pareiškimu dėl papildomų dokumentų prie skundo pateikimo, taip pat nurodė, kad antstolė klaidina teismą teigdama, esą tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudaryta taikos sutartis. Nurodo, kad taikos sutarties su išieškotoju nesudarė, o antstolei B. P. buvo pateiktas išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo, todėl vykdomoji byla turėjo būti nutraukta (CPK 629 str. ldlp.) nedelsiant ir jokie patvarkymai toliau tęsti išieškojimą ar gauti vykdymo atlyginimą, priimami negali būti.

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tiek visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, tiek ir nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis, 631 straipsnio 6 dalis), tačiau visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas ir vykdomosios bylos nutraukimas yra du savarankiški vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai (CPK 632 straipsnio 1, 3 punktai). CPK 632 straipsnio 1 punkto pagrindu vykdomoji byla turi būti užbaigiama ne tik tuo atveju, kai teismo sprendimas įvykdomas priverstinai, t.y. antstoliui pritaikius CPK 624 straipsnio 2 dalyje išvardytas priverstinio vykdymo priemones, bet ir tuo atveju, kai pats skolininkas per antstolio raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytą terminą sprendimą įvykdo. Taigi skolininkui per antstolio raginime nustatytą terminą visiškai įvykdžius teismo sprendimą yra pagrindas vykdomąją bylą užbaigti grąžinant įvykdytą dokumentą jį išdavusiai institucijai (CPK 632 straipsnio 1 punktas, 631 straipsnio 6 dalis), o ne pagrindas vykdomąją bylą užbaigti ją nutraukus. Antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus (CPK 609, 610 straipsniai, teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą per antstolio raginime nustatytą terminą, išieškotojo sumokėtos vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui (CPK 610, 611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 61, 88 punktai). Šiuo atveju atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomosios bylos nutraukimas, išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sukelia kitokius teisinius padarinius, nes tokiu atveju išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 punktas), tačiau, kaip minėta, antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti jo turėtų vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo (skolininko) ginčijamų antstolės nurodymų priėmimo metu galioja CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti, be kitų šiuose punktuose išvardytų, šie du vykdomosios bylos nutraukimo savarankiški pagrindai: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; ir jeigu išieškotojas bei skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Sutiktina su skolininku, jog tai yra skirtingi pagrindai, kuriuos nustatęs antstolis nutraukia vykdomąją bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jais sukeliamos skirtingos teisinės pasekmės dėl vykdymo išlaidų paskirstymo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą; tokiu atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte nurodyta kita taisyklė: jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Konkrečiu atveju vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo tinkamas teisinis kvalifikavimas yra reikšmingas, nes atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, sukuria arba nesukuria skolininkui prievolę sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas.

Kaip minėta, skolininko manymu, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš išieškotojo UAB „Emu group“ 2015 m. lapkričio 17 d. rašto matyti, kad išieškotojas antstolę tik informuoja apie tai, jog skolininkas prievolę vykdo. Šiame rašte nėra suformuluotas išieškotojo pareiškimas, kad jis atsisako išieškojimo. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisako išieškojimo. Taigi nagrinėjamu atveju taikyti CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktą antstolei nebuvo jokio teisinio pagrindo. Išieškotojo pranešimas, kad skolininkas įvykdė prievolę, gali būti pagrindas užbaigti vykdomąją bylą, bet ne ją nutraukti. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sutiktina su skolininku, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių vykdymo procese taikos sutartis nebuvo sudaryta ir, tai, kad antstolė nepagrįstai laikė, jog vykdymo išlaidos išieškotinos iš skolininko sudarius taikos sutartį.

Tačiau, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vertinant antstolės veiksmų teisėtumą nagrinėjamoje byloje, būtina pažymėti, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Teismas pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

Taigi, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aukščiau paminėtų motyvų yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Todėl, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p., t.y. – skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį, pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, priėmė 2015-11-25 nurodymus iš skolininko išieškoti visas vykdymo išlaidas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, 2015-11-25 nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2015-01-07 buvo pakeisti ir arešto mastas sumažintas iki vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/06847 susidariusių vykdymo išlaidų sumos – 244,47 EUR, kurios, teismo manymu, yra pagrįstos. Nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0171/11/06847, kol nėra išieškotos vykdymo išlaidos, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas