- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- eI-1415-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02738-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Atsakovas
- P. G.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo P. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. G. 243,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31 bei 36,30 Eur ir 1,71 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra 2003-12-30 Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise valdo atsakovas, tačiau yra nesumokėjęs pareiškėjai metinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31.
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010-01-21 sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 24 p. nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 39 p. – kad pareiškėja administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, o 53 p. - kad pareiškėja vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėja yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (32 p.). Vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. su pareiškėjos prašymu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą ir papildomą atsiliepimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėja niekada nesiuntė ir nesiunčia pranešimų dėl rinkliavos, pamėginus užvesti dialogą raštu, atsakymų negavo. Pareiškėjai naudinga, kad neturintys atliekų neprašo šiukšliadėžių ir šiukšlių neteikia. Gavęs pranešimą, kad pusė mokesčio sumos invalidams kompensuojama, būtų kaip nors išmokėjęs. Pranešimus turi teikti pinigų gavėjas ir laiku, nes pensininkui sumokėjus visus mokesčius tenka diržą susiveržti. Už įsisenėjusias skolas mokesčio nereikėtų reikalauti. Papildomame atsiliepime atsakovas nurodė, kad kol gyveno su sugyventine, jos vardu pranešimus gaudavo, nes ji buvo sudariusi sutartį su atliekų tvarkytojais ir mokėjo iš bendrų pinigų. Likęs vienas pajuto pinigų stygių, nes sumokėjus už elektrą, dujas, vandenį ir nuotekas, kurą, maistui ir vaistams lieka mažai. Negaudamas pranešimų dėl mokėjimo patikėjo nuogirdomis, kad neįgalieji, senoliai ir dar kažkas nuo mokesčio už atliekų tvarkymą atleidžiami, vėliau pasirodė, kad dalinai. Iš Plungės kartą per mėnesį atvykdavo moteris ir savivaldybėje priiminėjo interesantus, jis buvo nuėjęs pasiteirauti dėl sutarties sudarymo ir pasakė, kad mokesčio nemoka, nes neturi šiukšlių ir sutarties, tačiau buvo apšauktas, jam liepė važiuoti aiškintis į Plungę, bet nenuvažiavo. 2017-06-26 padavė prašymą atliekų tvarkytojui, bet atsakymo negavo. 2017-08-13 tuo pačiu klausimu kreipėsi į Telšių savivaldybę, atsakymo taip pat negavo. Kai 2018 metų pradžioje kaimynai pradėjo gauti pranešimus, kad už atliekų tvarkymą reikia mokėti pastoviąją ir kintamąją mokesčio dalis, jis nuvyko asmeniškai ir jam paaiškino, jog jokio pranešimo jis negaus, nes yra skolingas už 5 metus ir privalo pirmiausia sumokėti įsiskolinimą. Mano, kad santykiai tarp atliekų turėtojo ir atliekų tvarkytojo turėtų būti pagrįsti sutartimi, kaip yra su elektros, vandens tiekėjais. Piniginis mokestis, kurį gauna atliekų tvarkytojas, turi turėti pagrindą ir būti įmonės apskaitoje, o ne už kažką imamas ir nežinia kur išleidžiamas. Norėtų, kad aukštos teisminės instancijos formuotų teisminę praktiką taip, kad ieškovas, nesudaręs su atliekų turėtoju sutarties dėl atliekų tvarkymo, negalėtų teisme teikti ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas P. G. nurodė, kad gyvena vienas, atliekas rūšiuoja, popierių degina, plastiką priduoda sąvartyne, o jeigu lieka maisto atliekų, jas kompostuoja, nes turi daržą, todėl komunalinių atliekų neturi. Anksčiau visi kaimynai turėjo individulius konteinerius, dabar stovi bendri konteineriai, bet jis neturi ko į juos mesti. Dėl individualaus konteinerio atvežimo nesikreipė, taip pat niekur nesikreipė dėl lengvatų taikymo, nors yra pensininkas ir invalidas, nes nežinojo, kad reikia kreiptis, galvojo, kad lengvata taikoma automatiškai. Prašo kiek įmanoma sumažinti skolą ir išdėstyti skolos grąžinimą ilgesniam laikui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajone privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvesta nuo 2008-01-01. Telšių rajono savivaldybės taryba 2010-01-21 sprendimu Nr. T1-7 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 39 p. pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą, o 6 p. nurodė, kad rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai arba juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 33.1. punktą, už naudojimąsi bendru arba individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama dauginant metinę minimalią patvirtintą atliekų susikaupimo normą, išreikštą kubiniais metrais, iš nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio, o Nuostatų 33.3. punkte nurodyta, kad daugiabučio namo butų, esančių Telšių mieste, vietinės rinkliavos mokėtojams nustatomas vietinės rinkliavos dydis 133 Lt (38,52 Eur) per metus už kiekvieną butą.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas P. G. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, t.y. nuo 2011-10-04 nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbiami), šiose patalpose nuo 2012-10-22 deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, todėl pagal nuostatų 6 p. privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31 yra 243,64 Eur. Atsakovas neginčija vietinės rinkliavos paskaičiavimo, tačiau nurodo, kad vietinės rinkliavos nemokėjo, nes negavo pranešimų dėl vietinės rinkliavos mokėjimų, galvojo, jog neįgalieji savaime atleidžiami nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, gaunamos pajamos yra mažos, be to, tarp atliekų turėtojo ir atliekų tvarkytojo turėtų būti sudaroma sutartis dėl atliekų išvežimo, neturi komunalinių atliekų konteinerio.
Pareiškėjas pateikė teismui papildomus duomenis ir dokumentus, iš kurių matosi, kad mokėjimo pranešimai atsakovui P. G. buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbiami), o 2018 m. liepos 2 d. atsakovui registruotu paštu išsiųstas įspėjimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio, todėl atsakovo teiginiai dėl nesiunčiamų pranešimų atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal 2016 m. vasario 25 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-86 patvirtintą Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų teikimo Telšių rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašą asmuo dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos lengvatos teikimo turi kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyrių, pateikdamas atitinkamus dokumentus, o teisę į lengvatą turi socialinių pašalpų gavėjai, vienas gyvenantis ir nedirbantis pensinio amžiaus asmuo, vienas gyvenantis ir nedirbantis neįgalus asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; šiems asmenims taikoma 50 procentų lengvata. Taigi rinkliavos lengvata galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jeigu asmuo dėl jos kreipėsi nustatyta tvarka ir pateikė teisę į lengvatą įrodančius dokumentus; kadangi atsakovas to nepadarė, lengvata jam nebuvo pritaikyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad komunalinių atliekų neturi, nes atliekas rūšiuoja, popierių degina, plastiką priduoda sąvartyne, o maisto atliekas kompostuoja, tačiau nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis nelaikytinas atliekų turėtoju Nuostatų prasme, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų matosi, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra butas daugiabučiame name, individualių konteinerių daugiabučio namo, esančio Žemaitės g. 9a, Telšių m., gyventojai neturi, šalia šio namo yra pastatyti bendro naudojimo konteineriai, todėl atsakovo teiginys, kad jis neturi konteinerio, nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas prašo sumažinti susidariusią skolą ir jos mokėjimą išdėstyti kiek galima ilgesniam laikui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį – gyvena vienas, gaunamas pajamas sudaro tik 227,57 Eur netekto darbingumo pensija.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra pensinio amžiaus (gim. 1944-03-04), gyvena vienas, o 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-166 ir 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T1-86 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų teikimo Telšių rajono gyventojams tvarkos aprašas numato, kad vienas gyvenantis ir nedirbantis pensinio amžiaus asmuo turi teisę į vietinės rinkliavos lengvatą (50 procentų), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijumi sprendžia, jog atsakovui priskaičiuota vietinės rinkliavos skola turėtų būti sumažinta 50 procentų, todėl iš atsakovo priteistina pusė priskaičiuotos skolos sumos, t. y. 121,82 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis numato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas arba išdėstytas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovas į bylą pateikė Neįgaliojo pažymėjimo kopiją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurių matosi, kad jam mokama invalidumo / netekto darbingumo pensija sudaro tik 227,57 Eur. Priteistinos skolos suma sudaro 121,82 Eur, o tai yra daugiau kaip pusė jo gaunamų mėnesinių pajamų, todėl, teismo nuomone, tikslinga šios skolos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis po 20,30 Eur per šešių mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 36,30 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už registrų išrašų suformavimą tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d., LVAT 2012-03-02 nutartis adm. byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012-02-20 nutartis adm. byloje Nr. A-756-342/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo P. G. pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 121,82 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur 82 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31, 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,85 Eur už registrų išrašų suformavimą.
Sprendimo įvykdymą (priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumą) išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis po 23,47 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.