Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, susipažino su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo bei baudžiamosios bylos Nr. 1-1902-827/2024 medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1902-827/2024 R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalyje (4 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. V. laikytinas nuteistas 30 parų arešto bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-11-15 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus (toliau - ir VGTPT) 2024-11-13 pirminė pažyma Nr. APD-2024-11317 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (431,25 eurų) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1902-827/2024) priteisimo iš R. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BPK) 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspęsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nuo 2020-07-15 įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020-07-15 akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Nagrinėjamu atveju R. V. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamojo R. V. atžvilgiu buvo priimta daug baudžiamųjų įsakymų, kuriais jam skirtos arešto bausmės, dėl laisvės apribojimo jo galimybės gintis buvo ribotos, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu bei skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Bylos nagrinėjimo metu R. V. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, nes R. V. proceso metu buvo laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jo galimybės savarankiškai gintis ribotos. Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis, jokių pajamų negaunantis, šiuo metu atliekantis bausmę, taip pat iš jo priteisti civiliniai ieškiniai), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteisto asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1902-827/2024.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.