- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2-145/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Atsakovas
- D B, D.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6045-232/2010 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl 2010 m. sausio 29 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl 2010 m. sausio 29 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio mokėjimo terminas 2010 m. gegužės 10 d., išduoto ieškovo atsakovui, galiojimo ir dėl minėtame vekselyje esančio vykdomojo įrašo galiojimo.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir sustabdė išieškojimą pagal 2010 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą (prie 2010 m. sausio 29 d. vekselio, kurio suma 570 000 Lt ir kurio vykdymo terminas 2010 m. gegužės 10 d.), išduotą 19-ojo notarų biuro notaro M. K., kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo R. P. atsakovui D. B. 570 000 Lt skolą ir 6 procentus metinių palūkanų, vykdymo išlaidas.
Ieškovas pateikė prašymą papildyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę anstoliui (V. Č. ar jį pavaduojančiam kitam antstoliui) panaikinti turto arešto kiekį, mastą, priimant atitinkamai patvarkymus, jeigu ir kai skolininkas, R. P., ketina vykdyti bet kokias ir visas savo prievoles kreditoriui, D.B., pagal bet kokias sutartis, susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant turto arešto panaikinimu – 190 vnt. UAB „Moduva ir Ko“ paprastųjų nematerialiųjų akcijų ir šių akcijų perleidimu D. B. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negali įvykdyti prievolės ir 2010 m. sausio 29 d. vekselio (kurio apmokėjimo terminas 2010 m. liepos 31 d., pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d.) t.y. perleisti atsakovui 190 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Moduva ir Ko“ akcijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir papildė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidimu, suteikiant teisę anstoliui (V. Č. ar jį pavaduojančiam kitam antstoliui) panaikinti turto arešto kiekį, mastą, priimant atitinkamai patvarkymus, jeigu ir kai skolininkas, R. P., ketina vykdyti bet kokias ir visas savo prievoles kreditoriui, D.B., pagal bet kokias sutartis, susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant turto arešto panaikinimu – 190 vnt. UAB „Moduva ir Ko“ paprastųjų nematerialiųjų akcijų ir šių akcijų perleidimu D.B. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Šią nutartį teismas grindė tuo, kad leidimas ieškovui įvykdyti prievoles atsakovui nepažeistų nei ieškovo, nei atsakovo interesų, neprieštarautų ekonomiškumo ir teisingumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6045-232/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Tai pat prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje 2A-185-516/2010. Šiuos prašymus grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas prašo teismo leisti iš antstolio vykdomojoje byloje areštuoto turto atsiskaityti su atsakovu pagal bet kokias prievoles, nesusijusias su išieškojimu pagal 2010 m. sausio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 570 000 Lt sumai, kurio apmokėjimo terminas 2010 m. gegužės 10 d. Šis ieškovo prašymas yra nesusijęs su ieškinio dalyku ir neatitinka CPK 144 str. reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir kompetencijos patenkinti tokio ieškovo prašymo.
2. Išieškojimą vykdymo procese atlieka antstolis. Dėl šios priežasties antstolis, užtikrindamas tiek išieškotojo, tiek skolininko teises, sprendžia, kokį skolininko turtą areštuoti bei ar to turto pakanka išieškomai sumai padengti.
3. Ieškovas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, gali juos skųsti CPK nustatyta tvarka. Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovas apskundė antstolio veiksmus. Tai patvirtina, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nenagrinėtinas šioje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
4. Ieškovo argumentas, kad jis turi pakankamai turto prievolei pagal ginčijamą vekselį įvykdyti, yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų apie gerą ieškovo turtinę padėtį. Priešingai, nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, ir prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas neteisus teigdamas, jog ieškovas prašo teismo leisti iš antstolio areštuoto turto atsiskaityti su atsakovu pagal bet kokias prievoles, nes ieškovas teismo prašė suteikti anstoliui galimybę (teisę) veikti, sprendžiant šalių prašymus vykdomojoje byloje, ieškovui siekiant atsiskaityti su atsakovu. Tai nepažeidžia nei apelianto, nei ieškovo interesų. Tai tinkamai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
2. Ieškovo areštuoto turto vidutinė rinkos vertė 1 740 000 Lt. 190 vnt. UAB „Moduva ir ko“ paprastųjų nematerialiųjų akcijų, kurias atsakovas įsipareigojo išpirkti iš ieškovo, vertė yra 19 000 Lt. Dėl šios priežasties šių akcijų arešto panaikinimas faktiškai beveik neturės įtakos bendrai ieškovo turimo turto vertei. Be to, atsakovo reikalavimas nesiekia 600 000 Lt. Visa tai lemia, kad pritaikytas turto arešto mastas pažeidžia ieškovo interesus. Būtent dėl šių antstolio veiksmų ieškovas kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės nepatvirtina apelianto argumento, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nenagrinėtinas šioje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
3. Remiantis CPK 150 str. laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas (šiuo atveju buvo panaikintas apribojimas) gali būti sprendžiamas tame teisme, kurio žinioje yra byla. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir kompetencijos patenkinti tokio ieškovo prašymo, yra nepagrįstas.
4. Apelianto prašymas išreikalauti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-185-516/2010 yra nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir sustabdė išieškojimą pagal 2010 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą (prie 2010 m. sausio 29 d. vekselio, kurio suma 570 000 Lt ir kurio vykdymo terminas 2010 m. gegužės 10 d.), išduotą 19-ojo notarų biuro notaro M. K., kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo R. P. atsakovui D. B. 570 000 Lt skolą ir 6 procentus metinių palūkanų, vykdymo išlaidas (b. l. 17, 18). Šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas neginčijo. Iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 2 d. antstolio V. Č. rašto Nr. 0116/10/01257 matyti, kad 2010 m. liepos 27 d. ieškovas kreipėsi į antstolį prašydamas panaikinti 2010 m. gegužės 25 d. turto arešto aktu (b. l. 23-25) areštuotų 34 procentų UAB „Moduva ir ko“ paprastųjų vardinių akcijų areštą. Iš minėtojo antstolio V. Č. rašto matyti, kad antstolis atsisakė panaikinti akcijų areštą ir nurodė, kad jis negali patenkinti ieškovo prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6045-232/2010 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šios priežasties ieškovas pateikė prašymą papildyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę anstoliui (V. Č. ar jį pavaduojančiam kitam antstoliui) panaikinti turto arešto kiekį, mastą, priimant atitinkamai patvarkymus, jeigu ir kai skolininkas, R. P., ketina vykdyti bet kokias ir visas savo prievoles kreditoriui, D. B., pagal bet kokias sutartis, susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant turto arešto panaikinimu – 190 vnt. UAB „Moduva ir Ko“ paprastųjų nematerialiųjų akcijų ir šių akcijų perleidimu D. B. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo prašymas papildyti laikinąsias apsaugos priemones yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla, joje pareikštais reikalavimais. Taigi apelianto argumentas, kad ieškovo prašymas papildyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su nagrinėjama byla, yra nepagrįstas.
CPK 150 str. 1 d. nuostatos numato, kad laikinąsias apsaugos priemones dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Kaip teisingai pastebi ieškovas atsiliepime, nagrinėjamu atveju teisę panaikinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytą apribojimą turi Vilniaus apygardos teismas, nes būtent šis teismas 2010 m. birželio 8 d. taikė apribojimus, kurių dalį ieškovas prašė panaikinti. Taigi, atsižvelgiant į CPK 150 str. 1 d. nuostatų reikalavimus ir į byloje nustatytą aplinkybę, jog ieškovo prašymas papildyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla, apelianto argumentai, kad ieškovas savo interesus turėtų ginti apskųsdamas antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka, yra vertintini kaip nepagrįsti.
Iš atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad atsakovas abejoja ieškovo galimybe įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – perleisti atsakovui 190 vienetų UAB „Moduva ir Ko“ paprastųjų vardinių akcijų. Šią abejonę grindžia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-516/2010. Iš šios atsakovo nurodytos nutarties (esančios teismų informacinėje sistemoje Liteko) matyti, kad ieškovui yra pripažinta teisė į 430 vienetų UAB „Moduva ir Ko“ paprastųjų vardinių akcijų. Tai lemia, kad apelianto argumentas, jog dėl turtinės padėties ieškovas negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, yra nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą.