Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai R. R. P. ir jos įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R.P. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. Š. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos N. Š. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, R. R.P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 200 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.

R. R. P. ir jos įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos R. R. P. atžvilgiu nutraukti.

Skundas motyvuojamas tuo, kad Institucija neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, tai yra, nesurinkę ir neįvertinę reikiamų įrodymų nepagrįstai kvalifikavo padarytą pažeidimą ir nepagrįstai paskyrė griežtą nuobaudą. Pažymi tai, kad kaltinimas paremtas daroma regimybe bei daugiau pareigūno daroma prielaida. Pareiškėja ir jos įgaliotasis atstovas nesutinka su Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime pareikštu kaltinimu, kadangi pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pareiškėjos įgaliotasis atstovas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole yra netinkamai inkriminuoti vairuotojos veiksmai, kadangi jokios tyčios, neatsargumo ar siekio taip pasielgti pareiškėja neturėjo, ką paliudija ir byloje esantis vaizdo įrašas bei kiti rašytiniai duomenys. Tai yra, Institucija nesiaiškino apie asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės formą ir rūšį, netinkamai atsižvelgė į pačio įvykio aplinkybes, kitų eisme dalyvavusių vairuotojų veiksmus ir važiavimo ypatumus, netinkamai nustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą.

Kaip matyti iš pareiškėjai pareikšto kaltinimo, ji yra kaltinama, kad vairuodama transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, privertė kitus eismo dalyvius, važiavusius paskui ją, staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, taip pat imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį pavojingą situacijos sukėlimą, o savo neteisėtais aktyviais veiksmais tyčia ar dėl neatsargumo ir pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įrašas, tačiau pareiškėjos ir jo įgaliotojo atstovo nuomone, jame užfiksuotos aplinkybės neįrodo, kad pareiškėja vairuodama padarė vienu metu ar paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus ar kad būtent ji sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, kad dėl savo veiksmų ji privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Skunde nurodoma, kad surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja realizavo jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, tai yra, kad ji vairuodama transporto priemonę ir galimai pažeisdama KET reikalavimus sukėlė pavojingą situaciją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio dieną pareiškėja važiavo keliu ir kelyje ketino sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pareiškėjos važiavimo greitis buvo apie 70 km/val., todėl ji laikydamasi KET 82.2 punkto, įspėjamąjį kairės pusės posūkio signalą įjungė (pradėjo rodyti) iš anksto prieš norimą atlikti manevrą. Šie duomenys matyti byloje esančio vaizdo įraše (ties 17–18 sekundėmis). Taip pat, tame pačiame vaizdo įraše (ties 13 sekunde) matyti, kad pareiškėjos vairuojamos transporto priemonės greitis ženkliai sulėtėja, tačiau iš paskos važiuojančios transporto priemonės greitis nelėtėja. Pastebima, kad Institucija neįvertino tos aplinkybės, kad vietoje, kurioje įvyko įvykis, yra ženkli nuokalnė. Šioje atkarpoje automobiliai paprastai įsibėgėja, kadangi nesitiki, jog kas nors gali sukti į kairėje esančią gatvę. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja posūkio signalą įjungė iš anksto, tam kad kiti eismo dalyviai būtų tinkamai informuoti apie jos ketinimą atlikti manevrą į kairę pusę, nors pats posūkis (kelias, į kurį pareiškėja ketino sukti) dar nebuvo matomas. O taip pat akcentuotina, kad pareiškėja, įjungusi posūkio signalą, pradėjo mažinti vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį, bet dar nestabdė staigiai. Tuo metu pareiškėja, žiūrėdama į galinio vaizdo veidrodėlį, pastebėjo, kad už jos važiavęs automobilis nebesilaiko saugaus atstumo ir sparčiai bei nesaugiai (praktiškai nestabdydamas) artėja prie jos vairuojamos transporto priemonės. Byloje esančiame vaizdo įraše (ties 20 sekunde) matoma, kad pareiškėja paspaudžia stabdį (matyti įsijungusios stabdžių šviesos), tačiau stebėdama galinį vaizdo veidrodėlį pareiškėja matė, kad už jos važiavęs vairuotojas nestabdė, taip pažeisdamas KET 126, 127, 128 punktų reikalavimus. Todėl pareiškėja pilnai nesustojo, o šiek tiek riedėjo siekdama išvengti galimo susidūrimo, ir tuo pačiu norėdama palikti saugų atstumą, kad iš paskui važiuojantis vairuotojas turėtų daugiau laiko sustabdyti savo transporto priemonę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos veiksmai vairuojant transporto priemonę ir ketinant išsukti iš kelio į kairę pusę, vyko natūralia eiga, tai yra, natūraliai kontroliuodama ji lėtino savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Pareiškėja prieš pradėdama atlikti norimą manevrą laikėsi visų įmanomų KET reikalavimų. Taigi pareiškėja, kaip kelių eismo dalyvis, rūpestingai ir atidžiai elgėsi, iš anksto pasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 punktas); iš anksto ir natūraliai kontroliuodama lėtino savo transporto priemonės važiavimo greitį; įspėjamąjį kairės pusės posūkio signalą įjungė (pradėjo rodyti) iš anksto prieš manevrą (KET 82.2 punktas). Kitaip tariant, pareiškėja nieko neatliko, ką galima būtų pavadinti pavojinga ar ekstremalia situacija. Tačiau dėl susidariusios situacijos užbaigti planuoti sukimo į kairę pusę atlikti nepavyko. Kadangi esant ties gatve (posūkiu) į kairę pusę ji pastebėjo iš priešpriešais dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, todėl vertindama tai, šio veiksmo (sukimo į kairę pusę) neatliko, o sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę (KET 109 punktas). Pareiškėja per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos važiavusi antroji transporto priemonė pradėjo lenkimo manevrą išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą. Todėl norimas atlikti manevras tapo neįmanomas dėl kitų eismo dalyvių veiksmų, priešingu atveju jai atliekant posūkio į kairę manevrą būtų įvykęs eismo įvykis. Po nepavykusio atlikti manevro pareiškėja tęsė važiavimą tiesiai iki artimiausios sankryžos, tuomet pasuko į dešinę. O esant pirmai galimybei, apsisukusi grįžo į norimą pasukti (duomenys neskelbtini) gatvę.

Skunde akcentuojama, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino pareiškėjai iš paskos važiavusių kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmų teisėtumą. Iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašo) matyti, kad pareiškėjai iš paskos važiavusių transporto priemonių vairuotojai neatsižvelgė į kelio reljefą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojus kitų eismo dalyvių bei savo saugumui, taip pavojingai manevruodami bei pažeisdami Kelių eismo taisykles, tai yra, nesilaikė KET 126, 127, 128 punktų reikalavimų, sukėlė šio įvykio padarinius.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja yra drausminga ir atsakinga vairuotoja, turinti B ir B1 kategorijų vairuotojo pažymėjimą jau 29 metus, per visą vairavimo laikotarpį nėra sukėlusi ar dalyvavusi jokiuose eismo įvykiuose. Administracinio nusižengimo protokole numatyta bauda ir teisės vairuoti atėmimas pareiškėjai sukėlė didelį stresą. Tokia sankcija ypač apsunkina jos kasdienybę, nes ji yra vieniša pensinio amžiaus moteris, jai nustatytas 60 procentų neterminuotas neįgalumas, pareiškėja gyvena kaimiškoje vietovėje ir reguliariai lanko savo 98 metų mamą, gyvenančią globos namuose užmiestyje. Vairavimas pareiškėjai yra būtina kasdienio gyvenimo dalis.

Akcentuotina, kad Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei priimtame skundžiamame nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė laikoma įrodyta remiantis prielaidomis, kurios nėra patvirtintos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, tačiau pati Institucija tokią regimybę ir sukuria būdama neaktyvi ir nesurinkdama papildomų objektyvių įrodymų. Taigi, akivaizdu, kad Institucija nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko išimtinai pareiškėją kaltinančius įrodymus. Tai yra, Institucija įrodymus rinko nesilaikydama ANK 563, 564, 566, 567 569 straipsniuose nustatytos tvarkos. Be kita ko, kaip jau minėta, tokiu būdu Institucija pareikšdama kaltinimą pareiškėjai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl pareiškėjai inkriminuojamų veiksmų atlikimo ir, jais remdamasi, pažeidė in dubio pro reo (visi netikslumai ir neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl akivaizdu, kad Institucija administracinio nusižengimo protokole ir nutarime išdėstė ne tik, kad menamą, bet ir neegzistuojantį kaltinimą.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, pareiškėja ir jos įgaliotasis atstovas mano, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nenuginčijamų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima reikšti tokį kategorišką kaltinimą pareiškėjos atžvilgiu, todėl prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos R. R. P. atžvilgiu nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjos R. R. P. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą nurodė, kad susipažinusi su skundo turiniu ir bylos duomenimis, su pateikto skundo argumentais nesutinka ir mano, kad administracinis nusižengimas pilnai įrodytas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė eilės KET reikalavimų, tai yra, vairuodama transporto priemonę, važiuodama keliu, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę ir sustojo eismo juostoje esant intensyviam eismui. Tokiais savo veiksmais vairuotoja sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, privertė kitus eismo dalyvius važiavusius paskui ją staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, taip pat imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal gautą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad asmuo su baltu „Nissan“ automobiliu kelyje (duomenys neskelbtini) elgiasi neadekvačiai, vis didino ir mažino greitį kelyje. Prieš gyvenvietę esančioje nuokalnėje automobilis „Nissan“ „kirto per stabdžius“ (staigiai stabdė), tarsi norėdamas imituoti posūkį į kairę, taip tikrindamas visų paskui važiuojančių stabdžius. Pareiškėjas vos spėjo sustoti, o paskui jį važiavę automobiliai vos neatsitrenkė į jo automobilį. Beje, vienas iš už jo važiavusių automobilių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vengdamas susidūrimo. Papildomai pareiškimą teikęs asmuo nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą dar keletą kartų ir pabandžius prisiminti šią situaciją, jis gali teigti, kad posūkio žibinto į kairę pusę automobilyje „Nissan“ nematė, tačiau posūkis į dešinę vaizdo įraše matomas puikiai. Pažymėjo, kad įvykio metu iš anksto posūkio signalo į kairę pusę nematė, kaip reikalauja KET.

Institucija savo atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį į nenuoseklią pareiškėjos dėstomą įvykių seką. Skunde nurodoma, kad pareiškėja vienu metu matė iš priekio atvažiuojančią, už jos važiuojančią ir nesilaikančią atstumo transporto priemonę ir dar lenkiančią transporto priemonę, kas yra nelabai tikėtina. Atitinkamai nurodoma, kad pareiškėja su transporto priemone pilnai nesustojo, bet jau vėliau, kad sustabdė transporto priemonę. Pareiškėjos pateikiama pozicija tokia, kad ji neva posūkio signalą įjungė daugiau nei prieš 5 sekundes iki manevro pradžios ir teigia, kad jos posūkio signalas matomas vaizdo įraše (ties 17–18 sekundėmis). Pažymėtina, kad pareiškėjos teiktame paaiškinime yra netiesiogiai pripažįstama, kad ji staigiai stabdė transporto priemonę: „Įjungusi posūkio signalą, pradėjau mažinti greitį, bet dar nestabdžiau staigiai“, kadangi nurodoma, kad įjungusi posūkio signalą pradėjo mažinti greitį, bet dar nestabdė staigiai, kas reikštų, kad staigus stabdymas visgi buvo vėliau. Taip pat teigiama, kad už jos važiuojanti transporto priemonė stabdė ir

tuo metu dar kita transporto priemonė už stabdančios transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vienu metu ir tai jai sutrukdė užbaigti manevrą, kas prieštarauja bylos duomenimis.

Vaizdo įrašo analizė paneigia tokią dėstomą įvykių versiją, kadangi staigaus stabdymo ir manevro neužbaigimo priežastis daugiau nei aiški – pareiškėja per vėlai pradėjo stabdyti transporto priemonę, pravažiavo įvažiavimą ir sukėlusi avarinę situaciją tiesiog nuvažiavo toliau. Pažymėtina, kad vaizdo įraše labai aiškiai matosi, kad pareiškėja pradeda stabdyti tik esant ties posūkiu į kairę, tai yra ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, stabdymas atliekamas staigiai ir intensyviai, kadangi nuo stabdžių žibintų užsidegimo iki praktiškai jos pilno sustojimo praėjo apie 3 sekundes. Vaizdo įraše labai aiškiai matosi, kad pareiškėjai esant ties įsukimu į kairę, iš priešpriešos atvažiuoja kita transporto priemonė, pareiškėja į kairę nesuka ir sustoja jau už įvažiavimo, į kurį neva norėjo įsukti, kas reiškia, kad ji jau pravažiavo įvažiavimą iš kelio ir šio manevro dėl to jai užbaigti nepavyks. Toliau, praėjus kelioms sekundėms, matoma, kad už pareiškėjos važiavusi transporto priemonė pilnai sustoja, prieš tai keičia važiavo kryptį dešiniau. Pareiškėja išvažiuoja iš sustojimo vietos tik po 5 sekundžių nuo jos sustojimo ir jau kai ji išvažiavusi, pasirodo tamsios spalvos automobilis priešpriešinio eismo juostoje, kas akivaizdu, jog jis negalėjo įtakoti pareiškėjos manevro į kairę, nes jeigu minimas automobilis į priešpriešinę eismą juostą būtų išvažiavęs pareiškėjos norimo manevro metu, jeigu ta minima transporto priemonė būtų atlikusi lenkimo manevrą, tai ji tiesiog būtų susidūrusi su priešpriešiniu eismu važiavusia transporto priemone, kurią pareiškėja praleido, todėl negali būti, jog pareiškėja vienu metu matė priešpriešine eismo juosta važiuojančią ir ją lenkiančią transporto priemones vienu metu. Institucija mano, kad tamsios spalvos automobilis tiesiog vengė susidūrimo, ką patvirtino ir byloje savo paaiškinimą pateikęs liudytojas. Atitinkamai, Institucijos nuomone, niekuo nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai, kad ji apie savo ketinimą sukti į kairę iš anksto informavo kitus eismo dalyvius, kadangi byloje paaiškinimą pateikęs liudytojas nurodė, kad tokio išankstinio posūkio signalo rodymo nebuvo.

Institucija mano, kad pareiškėjos veiksmai buvo nei saugūs, nei priimtini saugiam eismui užtikrinti. Pastaroji, artėdama prie vietos, į kurią nori atlikto posūkio manevrą, iš anksto nelėtino greičio, per vėlai įjungė posūkio signalą, taip nepalikdama kitiems eismo dalyviams laiko sureaguoti. Pažymėtina, kad iš anksto įspėti apie ketinimą atlikti posūkio manevrą reiškia įspėti tiek iš anksto, kad kiti eismo dalyviai sureaguotų į tai ir turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją ir imtis veiksmų. Šiuo atveju Institucija mano, kad posūkio signalas buvo įjungtas tuo pačiu metu, kai buvo stabdomas automobilis, tai yra ties vaizdo įrašo 21 sekunde, o laiko tarpas nuo momento, kai matomi įsijungiantys pareiškėjos vairuojamo automobilio stabdžių žibintai iki praktiškai pilno sustojimo yra tik 3 sekundės. Toks laiko tarpas kelyje, kuriame greitis yra 70 km/val., negali būti laikomas pakankamu kitam vairuotojui tinkamai sureaguoti, įvertinti situaciją ir saugiai imtis veiksmų.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes. Todėl Institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateiktą skundą palaikė pilna apimtimi jame nurodytais motyvais. Atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą yra pateikti bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo „stop kadrai“ (nuotraukos), iš kurių matosi įjungtas posūkio signalas. Pabrėžia, kad pareiškėjai iš paskos važiojanti kita transporto priemonė nesilaikė saugaus atstumo, todėl pareiškėja negalėjo iš anksto stabdyti savo transporto priemonės ir vėliau – pasukti į kairę pusę, taip pat neatsižvelgė, kad pareiškėjai sukant į kairę, jai iš priešpriešos atvažiavo juodos spalvos automobilis. Institucija šiuo atveju neįvertino kitų transporto priemonių Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, kas akivaizdžiai matyti pateiktame vaizdo įraše.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. R. P. paaiškino, kad yra sąmoninga, drausminga, adekvati eismo dalyvė, atsakingai laikosi Kelių eismo taisyklių. Tai rodo jos 30 metų vairavimo istorija, kuri yra be griežtų nuobaudų. Ji gerbia įstatymus ir taisykles. Pareiškėja įvykio dieną važiavo nurodytu keliu ir žinodama, kad jai reikės pasukti į kairę, pradėjo mažinti greitį ir įjungė posūkio signalą. Savo greičio nemažino staiga, o važiavo greičiu iki 70 km/val. Paaiškino, kad kai ji parodė posūkio signalą, kad jau nori atlikti manevrą į kairę, ji galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad už jos važiuojanti transporto priemonė sparčiai artėjo prie jos automobilio, nesilaikydamas saugaus atstumo. Dėl to ji, siekdama išvengti galimo susidūrimo, šiek tiek pajudėjo į priekį, kad kitas vairuotojas, važiuojantis jai iš paskos) turėtų pakankamai laiko sustabdyti. Beveik tuo pačiu metu antrasis automobilis, važiavęs už pirmojo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir šis manevras visiškai užblokavo jos galimybę saugiai pasukti į kairę. Todėl ji turėjo priimti sprendimą, siekdama išvengti susidūrimo, ir ji įjungė posūkio signalą į dešinę bei nuvažiavo toliau. Šiek tiek pavažiavusi apsisuko ir grįžo į savo kelionės tikslą. Minėta transporto priemonė, kuri sparčiai artėjo prie jos automobilio, jos nuomone, važiavo didesniu nei 70 km/val. greičiu. Jo artėjimas buvo staigus ir atstumas tarp automobilių buvo nesaugus. Mano, kad vairuotojas neįvertino to, kad pareiškėja ketino sukti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš pranešimo, kuris buvo pateiktas per „ePolicija.lt“. Kartu su pranešimu buvo pateiktas vaizdo įrašas. Pagal jį ir buvo pradėta administracinė teisena. Tai, ką matė vaizdo įraše, tai yra kairiojo posūkio signalas matėsi kartu su stabdymo žibintais. Įraše matosi, kad stabdoma jau realiai pravažiuojant kairįjį posūkį. Šiuo atveju, dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant. Surašius protokolą ir asmeniui nesutikus su pažeidimu, tuomet jis turi teisę kreiptis dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Pranešėjas, kuris važiavo paskui pareiškėją, pateikė papildomą paaiškinimą elektroniniu paštu. Toje vietoje, kur buvo padarytas pažeidimas, yra nuokalnė, jeigu yra ketinama sukti į kairę, transporto priemonės greitį turi lėtinti iš anksto ir stabdyti iš anksto. Pažymi, kad tai yra įkalnė, todėl greitis didėja važiuojant, dėl to ir būtina stabdyti iš anksto. Automobilio stabdymo požymių nebuvo matyti, automobilis buvo stabdomas tik prie įsukimo į kairę, kas ir matosi vaizdo įraše. Yra užfiksuotas stabdymas staiga, dėl kurio pareiškėja ir pravažiuoja posūkį. Ji posūkio į kairę signalą matė įjungtą kartu su stabdžių signalu. Asmeniui važiuojant 70 km/val., jeigu stabdysi, tai spausi stabdį, o vaizdo įraše to nesimato. Kaip ir minėta, matėsi kairiojo posūkio signalas kartu su stabdymo signalu, o vėliau - matėsi ir posūkis į dešinę. Mano, kad jeigu būtų buvęs rodomas kairysis posūkio signalas anksčiau, jis irgi būtų lygiai taip pat matęsis. Kad posūkio signalo galėjo nesimatyti dėl prasto vaizdo įrašo – tai yra tik prielaida. Negauta duomenų ar transporto priemonė, važiavusi už pranešjo vairuojamo automobilio, stabdė ar nestabdė, tokių duomenų nematyti, papildomų duomenų negauta. Tačiau matosi, kaip pranešėjo transporto priemonė prieš tai stabdo staigiai, metasi į dešinę pusę. Tai rodo, kad pranešėjas nematė, jog automobilis suks į kairę pusę, nebuvo apie tai įspėtas. Pranešėjo transporto priemonės techninės charakteristikos, ar jos buvo tinkamos įvykio dieną, nėra žinomos, tokie duomenys netikrinami ir tikrinimai neatliekami. Iš vaizdo įrašo nebuvo galima tinkamai identifikuoti transporto priemonės valstybinių numerių, todėl transporto priemonės vairuotojas, kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nebuvo apklaustas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad jis važiavo laikydamasis atstumo paskui baltos spalvos „Nissan“ automobilį. Jis važiavo su autobusiuku, todėl greičio neviršijo. Važiuojant saugiu greičiu ir atstumu, „Nissan“ automobilis staigiai stabdė, todėl stabdė ir jis, dėl to vos neįvyko susidūrimas. Nurodė, jog nematė kairiojo posūkio signalo priešais važiuojančiame automobilyje. Jo pateiktame vaizdo įraše dėl vaizdo įrašo kokybės taip pat nesimato buvo ar nebuvo posūkis rodomas. Siekdamas išvengti susidūrimo, už jo važiavęs automobilis „Audi“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, juos apvažiavo ir tiek. O baltas „Nissan“ tuomet parodė dešinįjį posūkio signalą ir nuvažiavo toliau. Jis pats važiavo apie 70 km/val. greičiu, 300-400 metrų atstumu nuo „Nissan“ automobilio. O po to prie automobilio priartėjo. „Nissan“ automobilis prie posūkio stabdė staigiai, o iš anksto stabdyti nepradėjo. Nebuvo taip, kad rodytų posūkį į kairę ir po truputį stabdytų. Tarp jo ir „Nissan“ automobilio, jo nuomone, atstumas buvo saugus. „Audi“ automobilio numerių nepamena. Jis negali teigti ar buvo ar nebuvo įjungtas kairysis posūkis, kadangi jis buvo susikoncentravęs į transporto priemones ir posūkio signalo nematė. Vaizdo įraše posūkio jam taip pat nesimato. Tai ar posūkio signalo nepastebėjo ar jis nebuvo rodomas, negali pasakyti. Jis prasidėjus nuokalnei pradėjo stabdyti. Šis kelias, jo atkarpa, jam yra žinomas ir jis žino, kad yra įvažiavimas į šalutinį kelią.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad ji šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad vaizdo įrašas yra turbūt pagrindinis įrodymas šioje byloje ir iš jo ,jos nuomone, galima teigti, kad buvo pareiškėja pavojingai vairavo. Kiti eismo dalyviai dėl pareiškėjos veiksmų turėjo staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, imtis kitokių veiksmų, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, pareiškėja nesilaikė eilės KET reikalavimų, važiuodama kelyje, kuriame buvo po vieną eismo juostą. Pareiškėjai staigiai stabdyti nebuvo jokios priežasties, priekyje nebuvo jokios kliūties. Jos sustojimo pozicija rodo, kad ji pravažiavo savo posūkį į kairę. Vaizdo įraše matosi, kad pažeidėja yra ties ta vieta, į kurią ji norėjo sukti, o apie jos tariamą ketinamą atlikti manevrą nebuvo informuoti kiti eismo dalyviai. Ten tuo metu buvo važiuojama 70 km/val. greičiu, todėl posūkį prieš manevrą reikia įjungti kuo anksčiau. Iš vaizdo įrašo matosi, kad pareiškėja pradeda stabdyti tik jai esant ties posūkiu į kairę, todėl sutampa (rodomi vienu metu) stabdymo ir posūkio signalai, tai yra, per vėlai buvo įjungtas posūkio į kairę signalas. Pareiškėjai esant ties įsukimu į kairę, iš priešpriešos atvažiuoja kita transporto priemonė, pareiškėja nesuka į kairę ir sustoja jau už įvažiavimo, kas reiškia, kad ji jau pravažiavo įvažiavimą. Iš automobilio žibintų šviesų matosi, kad kartu stabdžių žibintai buvo įjungti kartu su kairiojo posūkio signalo žibintu. Nebuvo 5 sekundes rodomas posūkis į kairę, kas ir sutrikdė kitus eismo dalyvius, sukėlė jiems pavojų. Su pareiškėja buvo bendraujama nagrinėjant bylą. Jos pateiktus paaiškinimus įvertino kaip gynybinę versiją. Nurodo, kad ji neieškojo „Audi“ automobilio vairuotojo. Filmavęs asmuo laikėsi atstumo iki pareiškėjos automobilio, apie tai buvo sprendžiama iš pateikto vaizdo įrašo, todėl versija, kad jis nesilaikė saugaus atstumo iki pareiškėjos buvo atmesta. Buvo per ilgas laiko tarpas, kai pareiškėja sustojo ir tik tuomet pravažiavo automobilis priešpriešinėje eismo juostoje. Tai yra, pareiškėjai esant ties įsukimu į kairę, iš priešpriešos atvažiuoja kita transporto priemonė, pareiškėja į kairę nesuka ir sustoja jau už įvažiavimo, į kurį neva norėjo įsukti, tai reiškia, kad ji jau pravažiavo išvažiavimą iš kelio ir dėl to jai šio manevro užbaigti nepavyktų. Praėjus kelioms sekundėms, vaizdo įraše matoma, kad už pareiškėjos važiavusi transporto priemonė pilnai sustoja, prieš tai keisdama važiavimo kryptį dešiniau. Pareiškėja išvažiuoja iš sustojimo vietos ir tik tada, po 5 sekundžių nuo sustojimo, jai jau esant išvažiavusiai, pasirodo transporto priemonė priešpriešinio eismo juostoje, todėl akivaizdu, jog priešpriešais važiuojanti transporto priemonė negalėjo įtakoti pareiškėjos sukimo į kairę, tai matosi iš vaizdo įrašo. Pareiškėja staigiai stabdė, bet privalėjo iš anksto stabdyti. Natūralu, kad norint daryti posūkį reikia sumažinti greitį ir stabdyti, tačiau problema ir yra ta, kad pareiškėja staigiai stabdė automobilį ir taip sukėlė pavojų. Ir tas minimas automobilis jai nekliudė, o jeigu ir kliudė, jis vis tiek galėjo susistabdyti ir palaukti kiek reikės, laukti, kol pravažiuos. Mano, kad pažeidėjai iš viso nebuvo jokių kliūčių pasiekti kelionės tikslą. Kaip minėjo, norint išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, reikia sulėtinti greitį, pristabdyti, iš anksto rodyti posūkio signalą ir tuomet laukti, kol visos kliūtys dings, kurios neleistų saugiai pasukti iš pagrindinio kelio į šalutinį. Atvažiuojantis automobilis iš priekio būtų buvęs kliūtimi. Šiuo atveju, pareiškėja posūkio signalą į kairę įjungė kartu su stabdžio signalu, o be to, automobilis jau buvo pravažiavęs įsukimą. Pareiškėja laiku neįvertino posūkio į kairę. Ar buvo braižoma eismo įvykio schema, atliktas eksperimentas, atsakyti negali. Iš tos pozicijos, kurioje pareiškėja buvo pravažiavusi įsukimą į kelią, negalėjo įsukti, nes buvo sustojusi per toli. Kad pareiškėja nebūtų galėjusi pabaigti atlikti posūkio manevro, tas buvo sprendžiama iš vaizdo įrašo ir iš liudytojo (pranešėjo) parodymų. Pareiškėjos rodomas posūkio signalas nebuvo ilgesnis nei 5 sekundės, tai matosi iš vaizdo įrašo, tačiau negalėjo atsakyti, kur numatyta pareiga rodyti posūkio signalą 5 sekundes. Nurodė, kad pareiškėjos greitis galėjo būti maksimalus leistinas greitis toje kelio atkarpoje. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 35.4 punktų reikalavimus. Kad pareiškėja būtų atlikusi manevrą tinkamai, jai reikėjo iš anksto atleisti akceleratorių, palengva pradėti stabdyti, įjungti posūkį kiek įmanoma anksčiau ir sustoti ties posūkiu, kad kiti eismo dalyviai matytų, jog bus atliekamas posūkio manevras. Jai aiškiai matyti, kad automobilis nebuvo laiku stabdomas ir per plauką neįvyko susidūrimas. Šiuo atveju, automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą norint išvengti susidūrimo, tai yra, pareiškėja staigiai stabdė ir kiti eismo dalyviai būtų susidūrę. Liudytojas (pareiškėjas) nepamena, ką atsakė apie tai ar matė pareiškėjos posūkio signalą. Pareiškėja nebesuko į kairę pusę, o nuvažiavo toliau. Ji nagrinėjo vaizdo įrašą ir liudytojo (pareiškėjo) parodymus. Jai kaip tyrėjai užteko duomenų iš vaizdo įrašo ir nekilo abejonių, kad reikėtų papildomos medžiagos.

Skundas tenkintinas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairuotojas, padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja N. Š., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. R. P. buvo pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. R. R. P. buvo nubausta už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d., 10 val. 26 min., Kauno rajono sav., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 15,560 km, vairuodama transporto priemonę, važiuodama keliu, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę ir sustojo eismo juostoje, esant intensyviam eismui. Tokiais savo veiksmais vairuotoja sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, privertė kitus eismo dalyvius, važiavusius paskui ją, staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, taip pat imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023).

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. R. P. važiuoja užmiesčio keliu, jai iš paskos važiuoja ir vaizdo registratoriumi kelią filmuoja pranešėjas, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K.. Tarp automobilį matyti pakankamai didelis atstumas, jie juda pastoviu greičiu. Tarp automobilių esantis tarpas pradeda mažėti nuo vaizdo įrašo 14 sekundės, tai, teismo vertinimu, rodo mažinamą „Nissan“ automobilio greitį ir patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad ji ketino sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl iš anksto lėtino automobilio greitį, nes važiavo leistinu 70 km/h greičiu. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja iš anksto rodo posūkio signalą (maždaug vaizdo įrašo 17 sekundė), tačiau manevro nebaigia, nes iš priešpriešinės eismo juostos atvažiuoja automobilis. Pažymėtina, kad jei pareiškėja būtų tęsusi posūkio į kairę manevrą, būtų kilusi reali susidūrimo grėsmė, be to, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių nuostatomis, pareiškėja privalėjo praleisti automobilį, važiuojantį priešpriešais. Sutiktina, kad pareiškėjai iš paskos važiavusi transporto priemonė turėjo stabdyti, tačiau minėtos transporto priemonės vairuotojas taip pat turi būti atidus eismo dalyvis ir matydamas, kad atstumas, kurio laikomasi tarp transporto priemonių, mažėja, pradėti lėtėti ir / ar stabdyti, nes kelyje gali susidaryti įvairios situacijos, kurios reikalauja keisti važiavimo greitį ir kryptį, ir kurios nėra savo esme tokios pavojingos, kad visais atvejais būtų laikomos pavojingu vairavimu. Be to, pažymėtina tai, kad eismas vyksta užmiesčio kelyje, šviesiu paros metu, nesant itin intensyviam transporto priemonių eismui, todėl galima važiuoti didesniu atstumu nutolus nuo transporto priemonių, taip išvengiant galimo stabdymo atvejų.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja R. R. P. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog ji būtų sąmoningai siekusi pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir teisena R. R. P. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl išlaidų įgalioto atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Pareiškėja R. R. P. ir jos įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė prašymą pareiškėjos sumokėtą 850 Eur sumą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti ją iš valstybės, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendžiant dėl atstovo advokato padėjėjo paslaugų R. R. P. patirtų išlaidų (ne)atlyginimo klausimą, vertintina, kad R. R. P. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl jos patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinės pagalbos pobūdį bei jai skirtą atstovo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis anksčiau aptartu teisinio reguliavimo ir protingumo bei sąžiningumo principais, nusprendžia, jog prašoma 850 Eur suma nelaikytina nei nepagrįsta, nei neproporcingai didele, todėl priteistina R. R. P. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 2025 m. spalio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-719/2025.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. P. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. Š. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti R. R. P. naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.