Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-182-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
II-182-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00522-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
E. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-182-1049/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00522-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.8; 21.10.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. L.,nukentėjusiajam E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-307-2018, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutarimu A. L. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 100 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 21 d., apie 21.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), besisvečiuodamas pas pažįstamą K. Č., būdamas jo gyvenamo namo kieme, užsikabinęs rankomis ant (duomenys neskelbtini), gyvenančio kaimyno E. V. trijų skersinių tvoros lentų, bendros 30 (trisdešimties) eurų vertės, jas aplaužydamas, išplėšė iš tvirtinimo vietų, taip jas nepataisomai sugadindamas. Šiais savo veiksmais E. V. tiesiogiai padarė 30 (trisdešimties) eurų dydžio turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 27 d. gautas A. L. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje nepripažįsta, nes jo nepadarė. Nutarime nurodytu laiku buvo pas draugą K. Č. namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), tačiau tyčia jo kaimyno E. V. tvoros nelaužė ir negadino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Anetos Laimutės Lazarevičiūtės išvada, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepatvirtinta objektyviais, nešališkais ir išsamiai ištirtais įrodymais. Apie tai, kad jis tyčia 2017 m. birželio 21 d., būdamas pažįstamo K. Č. kieme Kauno r., (duomenys neskelbtini), išplėšė iš tvirtinimo vietų tris tvoros lentas jas aplaužydamas ir tyčia nepataisomai sugadindamas kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini) tvorą tvirtina tik pats E. V. ir jo žmona V. V.. Savo kaltės nepripažįsta, nes tyčia lentų nelaužė. Būdamas draugo K. Č. namo kieme, pamatė, kad jo kaimynė juos filmuoja mobiliuoju telefonu, todėl priėjo prie tvoros, paklausti, kodėl ji taip daro. Rankomis pasirėmė į tvoros viršutinę lentą, kuri nuo senumo ir jo svorio nukrito, o paskui ją nukrito ir dar dviejų lentų viena pusė, dėl kokių priežasčių jos nukrito jis nežino, tačiau tyčia jų nelaužė ir negadino. Toliau savo skunde cituoja administracinio nusižengimo sudėties požymius, aprašo veiką, nurodo, kad duomenų, kuriais tik galima manyti, kad asmuo teisės pažeidimą galėjo padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Mano, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nepilnai, neišsamiai ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant ANK 616, 617, 618 straipsnių numatytus reikalavimus, o nutarimas priimtas nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Nukentėjusysis E. V. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nurodė, jog jis yra visiškai nepagrįstas, paremtas išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. 2017 m. birželio 21 d., apie 21–22 val., jam būnant savo namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), iš gretimo sklypo - (duomenys neskelbtini), ir išgirdo kieme triukšmą. Žmona tuo metu buvo lauke prie šiltnamio. Išėjęs į lauką pamatė A. L. persisvėrusį per tvoros lentas, kuris, remdamasis rankomis, laužė jas toliau, plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl pasakė jam, kad kvies policiją. A. L. atsitraukė nuo tvoros. Po kiek laiko kitoje tvoros pusėje išgirdo įjungtą metalo pjovimo mašinėlę ir girdėjo garsą, kaip pjaunama tvora. Dėl to paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams E. V. paaiškino įvykio situaciją ir pateikė pareiškimą raštu, nurodydamas, kad padarytą žalą patikslins vėliau. Prie atvykusių pareigūnų kaimynai elgėsi įžūliai, nelabai klausė pareigūnų. Tarp tų asmenų buvo namo šeimininkas K. Č., E. Č. ir kiti, todėl policijos pareigūnai iškvietė pastiprinimą. Kaimynai vartojo alkoholį, kad jie geria, jautėsi iš bendravimo, be to matė vaišes ant stalo, po to, kai buvo išlaužta tvora. Kaimynai tvorą sugadino nebe pirmą kartą. Tai yra nutikę prie 6-7 metus. Tada tvorą sugadino K. Č.. Su kaimynais ryšių nepalaiko, nebendrauja. Iš viso įvykio metu sugadintos trys medinės tvoros lentos ir jam padaryta 30 eurų dydžio turtinė žala. Tvoros lentos buvo išlaužtos iš savo tvirtinimų ir apgadintos, iki tol jos buvo sveikos, o tvorą keitė maždaug prieš porą metų iki šio įvykio.

Liudytoja V. V. parodė, ji būdama lauke išgirdo garsą, kaip į tvorą muša kamuoliu, žmonės kurie šventė už tvoros. Paskui išgirdo, kaip metaliniu daiktu daužo į tvorą, ir nuėjusi paprašė kaimynų, kad pasitrauktų nuo tvoros ir netriukšmautų, sudrausmino juos, o A. L. kabindamasis už medinių tvoros lentų, tikriausiai norėdamas matyti jų kiemą ir kviesdamas ją pasikalbėti, nulaužė lentas. Netyčia to padaryti negalėjo, nes tvoros lentos yra aukštos, o ties sutvirtinimais išlūžusios trys lentos krito į jos (V. V.) kiemo pusę. Paaiškino, kad padarytos žalos dydžio tiksliai nežino, kadangi ją skaičiavo jos vyras E. V.. Įvykio metu matė, kaip kaimynai vartoja alkoholinius gėrimus, be to tai, kad A. L. buvo neblaivus suprato iš jo kalbos. Su kaimynais nebendrauja, yra susipykę, o A. L. įvykio metu matė pirmą kartą. Iki šio įvykio tvoros lentos nebuvo pažeistos ar apgadintos.

Liudytoja Milana Pilkytė parodė, kad dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule, prieš maždaug metus, vasaros sezono metu, tikslios datos, laiko ir įvykio vietos adreso nepamena, vakare, buvo gautas pranešimas, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų dėl apgadinto turto. Į įvykio vietą nuvyko kartu su savo kolega Evaldu Černiausku, kur pranešėjas nurodė, kad apgadinta jo tvora. Nuėjus prie tvoros, kurios aukštis maždaug 1 (vienas) metras 50 (penkiasdešimt) centimetrų, pamatė išstumtas medines lentas, kurios laikėsi ant tvoros, tačiau pareiškėjas jam padarytos žalos tikslaus dydžio tuo metu nenurodė. Bendraujant su asmenimis, kurie galimai apgadino tvorą, jie elgėsi pašaipiai, juos filmavo, todėl dėl tokio jų elgesio ir dėl to, kad buvo daugiau nei du asmenys, galvodama apie saugumą išsikvietė pastiprinimą, kuriam atvykus patikrino visų įvykio vietoje buvusių asmenų tapatybes, priėmė pareiškėjo pranešimą ir išvyko. Kitų veiksmų šioje byloje neatliko.

Liudytojas Evaldas Černiauskas. parodė, kad dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu, prieš maždaug metus, tikslaus laiko neatsimena, buvo gautas iškvietimas kad (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tarp kaimynų įvyko konfliktas. Nuvykus pas pranešėją jis paaiškino, kad apgadinta medinė ir metalinė tvora. Medinės tvoros keletą lentų buvo apgadintos, išsuktos ar išlaužtos tiksliai nepamena, tačiau jų tvoroje nebuvo. Į įvykio vietą buvo atvykęs pastiprinimas, dėl įvykio vietoje buvusių asmenų agresyvaus elgesio, kuriam atvykus nustatė buvusių asmenų tapatybes ir išvyko.

Liudytojas K. Č. parodė, kad 2017 m. liepos 3 d., 18.47 val., kelios savaitės prieš aptariamą įvykį, E. V. kieme, netoli nuo šios medinės tvoros, kilo gaisras. Paaiškino, kad įvykio dieną, jo draugas A. L. pamatęs gražią kaimynę norėjo ją pakalbinti, todėl atsirėmė rankomis į medinės tvoros lenteles, tačiau tuo metu, jam padėjus savo rankas ant tvoros lentelių, jos iškrito iš sutvirtinimų, kurie, po kilusio gaisro buvo ištirpę nuo karščio, ir atsirėmė į žemę. Nurodė, kad įvykį matė iš jo kieme esančios terasos ir paaiškino, kad jo nuomone A. L. tai padarė netyčia. Nukentėjusysis E. V. brangiai įvertino lentelių kainą, bet nenurodė, jog nori, kad žala būtų padengta. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu lentelės nebuvo sulūžę, bet iš E. V. kiemo pusės jos buvo apdegusios, tai suprato iš to, kad matė kaip E. V. jas plovė. Nurodė, kad su kaimynais nebendrauja, tačiau nėra susipykę. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynai, patvirtino, kad buvo atvykęs ir antras policijos pareigūnų ekipažas, kurie, susirašę duomenis, išvažiavo. Įvykio metu jis ir A. L. buvo neblaivūs, tačiau su policijos pareigūnais nesipyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui liudytojas pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“, kuriame buvo peržiūrėtos dvi foto nuotraukos, ir mobilaus ryšio telefoną „iPhone 7“, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti gaisras.

Liudytojas E. Č., parodė, kad įvykio, kuris įvyko praėjusių metų vasarą, tiksliai nepamena. Jo tėvai ir atvykę svečiai buvo apačioje, kažką kepė, tačiau jokio konflikto nematė, kadangi į lauką išėjo tik atvykus policijos pareigūnams, iš viso buvo atvykę du policijos pareigūnų ekipažai, kurie patikrino jo tapatybės duomenis. Matė, kad tvoros lentelės nebuvo sulaužytos, tačiau buvo atsikabinusios. Įvykio metu buvo blaivus ir su kaimynais nei prieš įvykį, nei po jo, nebendravo.

Skundą pateikęs ir administracine nuobauda nubaustas asmuo – A. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė panaikinti nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu sugadinęs svetimą turtą. Parodė, kad tyčia tvoros lentų nelaužė, nurodytu laiku svečiavosi pas K. Č., norėjo pasiaiškinti su šalia gyvenančiais kaimynais dėl jų tarpusavio santykių, todėl pamatęs kieme moterį nuėjo link jos, kadangi tvora buvo aukštesnė, nei jo akių lygis, atsirėmė į ją rankomis, matyt todėl lentelės nusviro, bet nesulūžo, taip elgėsi netyčia, jokio turto negadino, žino, kad dar iki šio įvykio degė kaimyno malkinė ir tvoros lentos galėjo būti apgadintos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo bylą, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl to išdėsto motyvuotas išvadas, tačiau pažymėtina, kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, jei tai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumo vertinimui. Teismas patikrina nutarimo pagrįstumą, neviršydamas skundo ribų, o teisėtumą visoje jo apimtyje.

Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis administracinių nusižengimų kodekso nuostatų bei kitų teisės norminių aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl įvykio, jo teisinio įvertinimo, nusižengimo sudėties požymių, kitų nutarime sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais duomenimis ir jų analize.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Anetos Laimutės Lazarevičiūtės 2018 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-307-2018, administracinio nusižengimo byloje, A. L., pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, jam paskirta nuobauda – 100 eurų dydžio bauda.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos bei skundo nagrinėjimo medžiaga, teismo posėdyje išklausius proceso dalyvių parodymų, konstatuotina, kad institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą, išsamiai ir objektyviai atliko administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje bylos tyrimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Skundžiamo institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje išvados dėl A. L. faktinių veiksmų yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize bei jų kompleksiniu įvertinimu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, taigi, A. L. veiksmai ir jo elgesys įvykio metu aprašyti ir įvertinti tinkamai, jo kaltė nekelia abejonių ir yra patvirtinta kompleksine byloje ištirtų įrodymų analize, todėl nėra pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžio aplinkybes dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo nurodė ir visiškai pavirtino nukentėjusysis E. V., apklausti liudytojai V. V., iš dalies Milana Pilkytė bei Evaldas Černiauskas, kurie paaiškino, kad A. L. sąmoningai ir tyčia ėmėsi veiksmų, kurių pasekoje sugadino tris tvoros skersines lentas, o pareigūnams atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), ir aiškinantis įvykio aplinkybes patvirtinta, jog išlaužtos ir tokiu būdu apgadintos medinės tvoros skersinės lentos, kurias, kaip nurodė E. V., tyčia apgadino A. L. (nusižengimo bylos b. l. 63–66), šias aplinkybes patvirtino ir V. V. (nusižengimo bylos b. l. 62), įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota apgadintos medinės tvoros skersinės lentos (nusižengimo bylos b. l. 9–12). Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai – M. Pilkytė ir Evaldas Černiauskas patikino, jog jiems atvykus į įvykio vietą joje buvę asmenys elgėsi agresyviai, pačių pareigūnų akivaizdoje E. Č. gadino metalinę tvoros dalį į ją kelis kartus tyčia trenkdamasis savo kūnu, buvo įpjauti keli metaliniai tvoros stulpai – šios aplinkybės objektyviai nustatytos ir patvirtintos kitose dėl to paties įvykio tačiau kitų asmenų atžvilgiu pradėtose administracinio nusižengimo bylose, dėl to buvo iškviestas ir pareigūnų pastiprinimas, kuriam atvykus tik tuomet pavyko suvaldyti situaciją, įvykio vietoje asmenys buvo neblaivūs ir šią aplinkybę pripažino patys, taip pat ir A. L., kita vertus, liudytojai S. K. (nusižengimo bylos b. l. 19) ir E. Č. (nusižengimo bylos b. l. 70) tikina įvykio nematę o K. Č., kaip ir E. Č., dėl kurių institucija kitose administracinio nusižengimo bylose priėmė nutarimus juos nubausti pagal ANK 115 straipsnį, dėl metalinės E. V. tvoros lakštų bei tvoros stulpų sugadinimo tuo pačiu metu, nurodė kad A. L., per tvorą bendraudamas su E. V., atsirėmė į medinės tvoros dalį ir nuo svorio nukrito dvi tvoros lentos, tačiau jis tvoros tyčia nelaužė (nusižengimo bylos b. l. 47), tačiau tokie jų parodymai byloje surinktų įrodymų ir paties įvykio kontekste vertinti kritiškai, kaip siekis padėti A. L. išvengi administracinės atsakomybės, yra prieštaringi ne tik tarpusavyje bet ir kardinaliai prieštarauja nukentėjusiojo, liudytojos V. V. bei policijos pareigūnų M. Pilkytės ir Evaldo Černiausko parodymams, kurie iš esmės atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes ir jais abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė byloje apklausti proceso dalyviai kaimynų tarpusavio santykiai blogi, o ir pats A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pats atvykęs į svečius pas K. Č., su V. V. norėjo pasiaiškinti aplinkybes dėl jo nuomone neišlaikytų atstumų nuo E. Č. sklypo ribos ir E. V. sklype esančių laikinų statinių, kaip nurodė, prieš kelias savaites netoliese tvoros degė E. V. priklausanti malkinė, vėliau paaiškino, jog link tvoros ėjo vien todėl, kad norėjo pakalbėti su gražia moterimi, ir tai taip pat kelia abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų, pasirinkto veikimo modelio, kuriam nebuvo jokios objektyvios būtinybės, jokių santykių aiškintis jo niekas nekvietė, įvertintina ir tai, kad kaip nustatyta byloje, tvoros aukštis buvo virš jo akių lygio, todėl jis turėjo per ją persisverti visu kūno svoriu, kas ir įtakojo tvoros lentų sugadinimą ir tai A. L. aiškiai suprato. Nenustatyta jokių objektyvių faktų, jog dar iki aptariamo įvykio tvoros medinės lentos galėjo būti apgadintos, sutrūniję ar kitaip pažeistos, akivaizdu, kad žala nukentėjusiajam kilo būtent dėl tyčinių A. L. veiksmų ir tyčia pasirinkto teisę pažeidžiančio jo veikimo būdo, o nukentėjusysis E. V. sugadintą daiktą ir dėl to jam neatlygintą žalą atstatė įmanomai mažiausiai išlaidų reikalaujančiu ir protingu būdu tvoros lentas iš naujo įtvirtindamas, bet tai jokiu būdu neeliminuoja jo patirtos turtinės žalos.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.).

Byloje nustatyta, kad įvykio data yra 2017 m. birželio 21 d., o nukentėjusiajam E. V. priklausančio sugadinto turto vertė – medinių tvoros lentų bendra vertė yra 30 eurų ir nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad ši žala gali būti didesnė, kadangi byloje surinkti duomenys apie tai, jog tuo pačiu metu sugadintų tos pačios tvoros metalinių lakštų vertė yra 84 eurai (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-156-1049/2018), dar vienoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iki šiol nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (Nr. II-181-926/2018) sprendžiamas klausimas dėl tvoros metalinių stulpelių sugadinimo, kai tuo tarpu visi tvoros atstatymo darbai bendrai E. V. kainavo 285 eurus (nusižengimo bylos b. l. 35), tačiau institucija įvykio tyrimo metu bylas išskyrė tiek dėl asmenų, tiek ir dėl apgadinto turto, todėl šioje dalyje gali būti vertinama tik apgadintų tvoros lentelių bendra vertė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“, t. y. 37,66 eurai, taigi nukentėjusiajam E. V. priklausančio sugadinto turto vertė šia išraiška nesiekia 1 MGL ir neviršija ANK 115 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.) įtvirtintos 1 MGL dydžio ribos, taigi veikos kvalifikacija yra teisinga.

A. L. argumentas, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pažeidžiant ANK 616, 617, 618 straipsnių numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos, nenustatant aplinkybių, nustatinėjamų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir nesilaikant administracinio nusižengimo byloje nutarimui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teisminio posėdžio metu surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. L. kaltę, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatydamas galimus padarinius ir jų siekdamas, dalinai sulaužydamas apgadino tris medines tvoros lentas, kurių bendra vertė yra 30 (trisdešimt) eurų taip sugadino svetimą turtą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka proceso pažeidimų nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog administracine nuobauda nubausto A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo ir nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Anetos Laimutės Lazarevičiūtės 2018 m. kovo 9 d. nutarimo ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, todėl jis paliekamas nepakeistas, o A. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-307-2018, palikti nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis