Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3123-560/2016 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovams buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėta nutartimi pirmos instancijos teismas areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 1 413 273,38 Eur bendrai sumai, o nesant ar nepakankant kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas juos ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 1 413 273, 38 Eur sumos, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, kiekvienam disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

Atsakovė A. B. prašė teismo pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir be jau leistų naudotis 1 MMA piniginių lėšų papildomai leisti iš areštuotų lėšų kas mėnesį atlikti žemiau nurodytas operacijas:

vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“ ir šios sutarties pagrindu atlikti mokėjimus kreditoriaus naudai pagal šios sutarties dalimi esantį kredito grąžinimo grafiką;naudoti atsakovės vaiko išlaikymui bei būtiniesiems poreikiams patenkinti mažiausiai 162 Eur per mėnesį;atlikti mokėjimus už ryšių, komunalines paslaugas ir kitas paslaugas neviršijant kiekvieno mėnesio (ar bendros metinės) paslaugų teikėjo pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas sumos pagal į bylą pateiktus duomenis.

Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ su prašymu sutiko tik iš dalies, t. y. neprieštaravo, kad atsakovei A. B. būtų leidžiama vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti papildomą 150 Eur dydžio sumą. Su likusia prašymo dalimi ieškovė nesutiko, motyvuodamas tuo, kad įmokos AB „Swedbank“ per mėnesį svyruoja nuo 68 iki 85 Eur, o prievolė bankui yra solidari su A. B.. Be to, pažymėjo, kad gyvenamasis namas, į kurį yra teikiamos komunalinės paslaugos A. B. ir A. B. priklauso po ½ dalį, visus mokesčius už teikiamas paslaugas jie turi mokėti lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, atsakovė jai priklausančius mokėjimus gali atlikti iš jai leistos disponuoti 1 MMA sumos, o kad jos šioms paslaugoms apmokėti neužtenka, atsakovė neįrodė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovės A. B. prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir suteikė atsakovei A. B. teisę papildomai prie nustatytos 1 MMA dydžio sumos iš areštuotų lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti 150 Eur dydžio sumą bei prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti papildomai naudoti bendrą 130 Eur sumą. Likusioje dalyje atsakovės prašymas buvo atmestas.

Ieškovei neprieštaraujant bei siekiant užtikrinti prioritetinių vaiko interesų apsaugą, pirmos instancijos teismas atsakovei A. B. leido vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti papildomą 150 Eur dydžio sumą. Kitoje dalyje prašymas buvo vertintas tik kaip iš dalies pagrįstas. Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovės pastebėjimais, kad pagal Kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“, atsakovė yra solidariai atsakinga kartu su A. B., todėl sprendė, kad atsakovei pakanka 40 Eur sumos prievolėms bankui vykdyti. Taip pat pirmos instancijos teismas kaip pagrįstus vertino ir ieškovės motyvus, susijusius su komunaliniais mokesčiais, t.y., kad abu turto bendrasavininkiai turi lygiomis dalimis mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovei jau buvo suteikta teisė iš areštuotų lėšų disponuoti 1 MMA piniginių lėšų suma, ir siekdamas užtikrinti proporcingumo principą, pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog pagrįsta būtų atsakovei leisti papildomai naudotis 130 Eur suma prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atsakovei A. B. buvo papildomai leista prie 1 MMA dydžio sumos prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti naudoti 130 Eur sumą, panaikinti ir šioje dalyje atsakovės prašymo netenkinti, o kitoje dalyje pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Nors pirmos instancijos teismas ir sutiko, kad atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis turi lygiomis dalimis mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas, tačiau atsakovei leido papildomai naudotis 130 Eur suma atsiskaitymui už komunalines paslaugas, t.y. vienai vykdyti prievoles pagal su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir UAB „Omnitel“ sudarytas sutartis. Kadangi gyvenamojo namo, kuriame atsakovė A. B. teigia gyvenanti po santuokos nutraukimo, ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui, tai visus komunalinius mokesčius abu sutuoktiniai turi mokėti lygiomis dalimis ir ši pareiga negali pereiti išimtinai tik atsakovei. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo leista disponuoti 1 MMA suma, kuri ir yra skirta atsakovės poreikių, į kuriuos įeina ir atsiskaitymas už komunalines paslaugas, tenkinimui. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad jai nepakaktų 1 MMA padengti komunaliniams mokesčiams ir visoms būtinoms išlaidoms bei jos poreikių tenkinimui.

2. Atsakovė analogiškus prašymus teikė ir kitose Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose bylose (Nr. e2-2466-803/2016, e2-2570-852/2016, e2-2529-852/2016 ir e2-2550-852/2016), kuriose tokie prašymai buvo tenkinti tik iš dalies, t.y. buvo leista papildomai disponuoti tik 150 Eur suma, reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kitoje dalyje teismai prašymus vertino kaip nepagrįstus, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog 1 MMA sumos jai nepakanka atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis bei pragyvenimui.

Atsakovė A. B. su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, atskiruoju skundu prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui priklauso lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Kadangi dukra liko gyventi kartu su atsakove, buvęs atsakovės sutuoktinis savo dalį gyvenamojo namo užleido atsakovei. Esant nurodytai faktinei situacijai, name gyvena ir komunalinėmis paslaugomis naudojasi išimtinai tik atsakovė, todėl neteisinga šiuo atveju būtų teigti, kad už komunalines paslaugas turi mokėti ir buvęs atsakovės vyras.

2. Kitose ieškovės nurodytose bylose atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų mastas negali daryti jokios įtakos šiai civilinei bylai, kadangi teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, o ne vadovaudamasis kitų teisėjų kitose bylose priimtais sprendimais ir jų motyvais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei A. B. papildomai prie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos 1 MMA dydžio sumos iš areštuotų lėšų buvo leista naudoti 130 Eur sumą prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 1 413 273,38 Eur bendrai sumai, o nesant ar nepakankant kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas juos ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 1 413 273, 38 Eur sumos, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, kiekvienam disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant 1 MMA, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Atsakovei A. B. teismui pateikus prašymą pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi be jau leistų naudotis 1 MMA piniginių lėšų papildomai iš areštuotų lėšų leido vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti 150 Eur dydžio sumą bei prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti papildomai naudoti bendrą 130 Eur sumą. Ieškovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo leista disponuoti 1 MMA suma, kuri ir yra skirta atsakovės poreikių, į kuriuos įeina ir atsiskaitymas už komunalines paslaugas, tenkinimui, o atsakovė neįrodė, kad jai nepakaktų 1 MMA padengti komunaliniams mokesčiams ir visoms būtinoms išlaidoms bei jos poreikių tenkinimui.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šis principas glaudžiai siejamas su proporcingumo principu, kurio taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-345-943/2016).

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad siekiant nepažeisti jos interesų, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi jau leido jai disponuoti 1 MMA suma, kuri, kaip ir akcentuoja ieškovė, ir yra skirta jos poreikių patenkinimui, tarp jų ir atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 1 MMA sumos atsakovei nepakanka atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis bei jos pačios pragyvenimui (CPK 178 str.), o nesant tokių įrodymų Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad 1 MMA yra pakankama suma asmens pragyvenimui bei atsiskaitymams su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Taip pat pastebėtina, kad tiek visus komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį ir kt.), tiek įmokas pagal Kredito sutartį atsakovė moka lygiomis dalimis su buvusiu sutuoktiniu, kadangi pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą sutuoktiniai, nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be kita ko, susitarė, jog A. B. ir A. B. asmeninėn nuosavybėn pereina po ½ dalį 0,2713 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o pagal sudarytą 2007 m. spalio 8 d. kredito sutartį Nr. 07-112057-FA, kreditoriaus AB „Swedbank“ išduoto kredito negrąžintas likutis ir visi su šiuo kreditu susiję kreditoriniai įsipareigojimai lieka sutuoktinių bendra nuosavybe ir solidaria skola AB „Swedbank“. Atsižvelgiant į tai, atsakovei A. B. kiekvieną mėnesį tenkanti mokėti įmokų dalis, nėra itin didelė, todėl darytina išvada, kad visi atsakovės nurodomi mokėjimai turėtų įeiti į atsakovei leistiną disponuoti sumą – 1 MMA. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant areštuotoms atsakovėms lėšoms kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas leisdamas atlikti tam tikras operacijas pats nenustato tam reikiamos pinigų sumos, tačiau paveda tai padaryti antstoliui (CPK 145 str. 6 d.), todėl atsakovė gali prašyti teismo pavesti antstoliui nustatyti kokia konkreti pinigų suma, kuri yra būtina tenkinti minimalius jos pragyvenimo poreikius.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, visuomet sukelia tam tikrus nepatogumus, apribojimus bei iš to kylančias neigiamas pasekmes, todėl negalima tikėtis, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo nevaržomai galės disponuoti visu savo darbo užmokesčiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju papildomas leidimas atsakovei disponuoti didesne nei nustatyta būtinųjų poreikių patenkinimui skirta suma ir 150 Eur, skirtų vaiko išlaikymui, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ir pažeistų jas prašiusio taikyti asmens interesus bei šalių interesų pusiausvyrą.

Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis keičiama, suteikiant atsakovei A. B. teisę papildomai prie nustatytos 1 MMA dydžio sumos iš areštuotų lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti 150 Eur dydžio sumą, o atsakovės prašymas prievolėms pagal sudarytas sutartis su AB „Lesto“, UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Omnitel“ vykdyti leisti naudoti papildomą pinigų sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovės A. B. prašymą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį pakeisti ir suteikti atsakovei A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę papildomai prie nustatytos 1 MMA dydžio sumos iš areštuotų lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį naudoti 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) dydžio sumą.

Likusioje dalyje atsakovės prašymo netenkinti.“.