Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. R. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 126 str. 1 d., dėl to, kad jis 2012 m. balandžio 27 d. 21.10 val. Klaipėdos g. 16, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,46 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu V. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į visą bylos nagrinėjimo metu surinktą įrodomąją medžiagą, V. R., liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nepavyko pašalinti prieštaravimų ir abejonių dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Nors policijos pareigūnai 21.09 val. nustatė V. R. 0,46 prom. girtumą, tačiau medicininės apžiūros metu jokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumo požymių nenustatyta, tai nurodė ir liudytojas A. V., alkomatuokliu „Lion Alcometer 500“ tyrimo metu 22 val. 00 min. ir 22 val. 10 min. nenustatytas neblaivumas, rezultatas 0.00 proc., ekspertizės akte nurodyta, kad nėra galimybių nustatyti kokioje būklėje buvo V. R., kai vairavo automobilį. Tokiu būdu, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog neįrodyta, kad V. R. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėtis, todėl administracinė byla nutrauktina.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio viršininkas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą paskiriant V. R. administracinę nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vienu iš motyvų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą laikė tai, kad policijos pareigūnai nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teisme nenurodė jokių kitų neblaivumo požymių, teismui nepavyko pašalinti prieštaravimų ir abejonių dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, visas abejones vertino jo naudai. Institucija mano, jog policijos pareigūnai, nustatę V. R. lengvą girtumo laipsnį alkoholio matuokliu, kitų akivaizdžių girtumo požymių galėjo ir nepastebėti. Liudytojas, policijos pareigūnas A. V. parodė, kad V. R. stovėjo lauke, protestavo, nesutiko, automobilį patraukęs į šoną nuėjo pėsčiomis, todėl negalėjo pasakyti, ar jautėsi jo girtumas. Institucija įsitikinusi, kad policijos pareigūnai techninę priemonę, kuria buvo nustatytas V. R. girtumas, naudojo laikydamiesi instrukcijos reikalavimų, buvo įvertinta šio prietaiso paklaida, techninei priemonei, jos naudojimo metu, buvo išduotas patikros sertifikatas. Pažymi, jog LVAT yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikta medicininė apžiūra pati savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Kadangi policijos pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamo dėmesio tam neskyrė ir nutarė visas kilusias abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Institucijos nuomone, tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai pritaikė in dubio pro reo principą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors tokia galimybė buvo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. R. atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta nenustačius jo veikoje ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Byloje esantis alkotesterio „Alcotest Lion alcolmeter 500“ rodmenų kvitas patvirtina, jog V. R. 2012 m. balandžio 27 d., 21 val. 09 min., buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (b. l. 11). Vadovaujantis alkotesterio Nr. 1025242, patikros sertifikate nurodyta 5 proc. matavimo paklaida, V. R. neblaivumo laipsnis galėjo būti nuo 0,437 iki 0,483 prom. V. R. nuo pat pradžių su jam nustatytuoju neblaivumo laipsniu nesutiko, nurodydamas tai tiek minėtame rodmenų kvite, tiek duodamas paaiškinimus žodžiu. Jis tvirtino, kad vairuoja jau parą laiko, alkoholio negėrė. Policijos pareigūnai nei surašant protokolą, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių kitų V. R. neblaivumo požymių, priešingai, policijos pareigūnas A. V. parodė, jog jokių kitų akivaizdžių V. R. neblaivumo požymių nepastebėjo. Byloje taip pat yra specialisto išvada Nr. T-A-4604/12(01), iš kurios matyti, kad tos pačios dienos 22 val. 00 min., taigi praėjus mažiau nei valandai po V. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, buvo paimtas V. R. kraujas, kurį ištyrus, konstatuota, kad V. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kilus prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų: alkotesterio rodmenų kvite užfiksuoto V. R. neblaivumo laipsnio nesutapimo su Specialisto išvadoje nurodytu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių visoms abejonėms ir neaiškumams pašalinti – pavedė atlikti ekspertizę, kurios akte Nr. 80TPK-G-95/2012 buvo konstatuota, kadangi nagrinėjamu atveju laike valandos pateiktos gan prieštaringos išvados, o kraują paimant ir pristatant į laboratoriją neprisilaikyta reikalavimų, todėl nustatyti vairuotojo būklę automobilio vairavimo metu negalima.

Atsižvelgiant į tai, byloje nepaneigta aplinkybė, kad V. R. galėjo vairuoti automobilį leistino neblaivumo ribose. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad aplinkybė, jog V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,46 prom.) girtumas, bylos duomenimis įrodyta nebuvo. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Be to, būtina pažymėti, kad besąlygiškas specialisto išvados atmetimas vien todėl, kad tyrimas atliktas nesilaikant metodikos, nėra sąžiningas, kadangi asmeniui, savanoriškai besikreipiančiam į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo, užkrauna pareigą pačiam užtikrinti, jog medicinos įstaigos darbuotojai tyrimą atliktų nenukrypdami nuo reikalavimų. Todėl šiuo atveju, nors ekspertizės aktu ir buvo konstatuota, kad paimant V. R. kraują ir pristatant jį į laboratoriją neprisilaikyta reikalavimų, todėl nustatyti vairuotojo būklę automobilio vairavimo metu negalima, tačiau sprendžiant V. R. kaltės pagal ATPK 126 str. 1 d. klausimą, turėjo būti vertinama įrodymų visuma, kuri, apygardos teismo nuomone, būtent šiuo konkrečiu atveju, neleidžia daryti kategoriškos ir neabejotinos išvados, jog V. R. tikrai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog policijos pareigūnai techninę priemonę, kuria buvo nustatytas V. R. girtumas, naudojo laikydamiesi instrukcijos reikalavimų, buvo įvertinta šio prietaiso paklaida, techninei priemonei, jos naudojimo metu, buvo išduotas patikros sertifikatas ir t.t., o pirmosios instancijos teismas pakankamo dėmesio tam neskyrė ir nepagrįstai nutarė visas kilusias abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į visą bylos nagrinėjimo metu surinktą įrodomąją medžiagą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio viršininko apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.