Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

A. B. 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad pateikė visus nurodytus dokumentus, o muitinės leidimas iškrauti krovinį buvo duotas. 2020 m. lapkričio 17 d. į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko autotransportas, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atgabeno plieninių strypų krovinį. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 8.00 val., ryto transporto priemonės vairuotojas pateikė A. B. šiuos krovinio dokumentus: CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Gautų krovinio dokumentų pagrindu Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinėje sistemoje „Kipis“ buvo suformuota ir pateikta: 1) autotransporto važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto važtaraščio šaknelėje „Deklaracijos užbaigimui“ nurodytas T1 deklaracijos numeris – (duomenys neskelbtini). Taip pat muitinės prašoma užbaigti, pažymėtas požymis „Užbaigti procedūra“ – Taip, t.y. T1 deklaracija pateikta muitinei KIPIS sistemoje; 2) prašymas krovai į saugojimo vietą Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikimo laikas 08.14 val., kuris patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.21 val.); 3) BDK T1 procedūros užbaigimui Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės pateiktos muitinei automatiškai 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val. Atlikus šiuos veiksmus, vairuotojui buvo grąžinti krovinio dokumentai, su KIPIS sistemoje suformuotų dokumentų identifikavimo numeriais bei žodžiu duotos šios instrukcijos: nueiti į leidimų biurą, išsirašyti leidimą važiuoti į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir nueiti į muitinės postą ir papildomai paprašyti muitinės pareigūno užbaigti tranzito formalumus. Autotransportas kirto AB (duomenys neskelbtini) vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val. Kirtus vartus, KIPIS sistemoje automatiškai buvo patvirtintas prašymas krovai bei prekės pateiktos muitinei. AB (duomenys neskelbtini) matydami, kad KIPIS sistemoje pateiktas ir patvirtintas prašymas krovai, t.y. muitinės leidimas nuimti plombą ir iškrauti krovinį į saugojimo vietą duotas, minėta autotransportą iškrovė ir nedelsiant KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. suformavo krovos darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) be neatitikimų. 2020 m. lapkričio 18 d. ryte buvo gautas skambutis iš Molo jūsų uosto posto. Jam buvo pranešta, kad KIPIS sistemoje pareigūnai mato 2020 m. lapkričio 17 d. pateiktus dokumentus, kurie neįforminti/neužbaigti. Jis tą pačią dieną nuvyko į Molo jūrų uosto postą ir pateikė krovinio dokumento kopijas. Jam buvo pranešta, kad yra padarytas nusižengimas, nes prekės iškrautos be muitinės pareigūnų leidimo. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 6 ir 7 punktai numato, kad jei per penkiolika minučių nuo prašymo iškrauti prekes, atgabentas jūrų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimą atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iškrauti prekes, laikoma, kad leidimas iškrauti prekes suteiktas (6 punktas). Iki jūrų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iškrovimo pradžios ar iškrovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jūrų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimą dėl leidimo iškrauti prekes esant „Prašymo krovai“ būsenai „Patvirtintas“. Norėdamas atšaukti jau patvirtintą leidimą iškrauti prekes iš laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigūnas „Prašymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“. „Prašymo krovai“ būsena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusią padėtį ir muitinės pareigūnui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iškrauti arba tęsti jų iškrovimą (7 punktas). Nurodyti teisės aktai suteikia galimybę naudojant KIPIS sistemą visus muitinės procedūrų atlikimui būtinus dokumentus pateikti elektroniniu būdu ir jie turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinės formos dokumentai. Ginčo atveju tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti krovinį lydintys dokumentai buvo pateikti per KIPIS sistemą, prekių pateikimas muitinei taip pat atliktas per KIPIS sistemą. Prašymas krovai į saugojimo vietą Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.14 val., patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.21 val., autotransportas kirto AB (duomenys neskelbtini) vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val., kas laikytina prekių pateikimu muitinei – per 15 minučių nuo šio laiko nebuvo įregistruotas sprendimas, draudžiantis iškrauti prekes, taigi muitinės leidimas gautas, krova užbaigta 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. Prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad A. B. UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi pradėjo dirbti tik prieš du mėnesius, jo mėnesinė alga yra 1000 Eur, iš kurių kiekvieną mėnesį moka po 340 Eur kredito įmoką už būstą, kuriame gyvena su žmona ir vaikais. Be to, kiekvieną mėnesį moka 150 Eur už komunalinius mokesčius ir šildymą, moka 40 Eur dydžio išlaidas už mobilaus telefono išperkamąją nuomą, 20 Eur už internetinį ryšį, kuris būtinas darbui. Jis išlaiko šeimą. Jo sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl kiekvieną mėnesį jo raidos ugdymo specialistams tenka išleisti apie 200 Eur. Dėl susidariusios sunkios padėties, A. B. ieškosi papildomo darbo.

2021 m. vasario 23 d. teisme gauti A. B. papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog Muitinė yra KIPIS sistemos naudotojas ir yra priėmusi, bei patvirtinusi KIPIS sistemos naudojimosi sąlygas, kurios yra išdėstytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2010-03-18 d. įsakymu Nr. V-71, o būtent: patvirtintų Krovinių ir prekių informacinės sistemos naudojimo sąlygų 20 punkte aiškiai nurodyta, kad Naudotojas sutinka, kad Naudotojo darbuotojų kitiems Naudotojams teikiami ir iš kitų Naudotojų KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokią pačią juridinę galią, kokią turėtų tie patys atitinkamų dokumentų, patvirtintų parašais ir spaudais, rašytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentų formose. Nurodytas teisės aktas suteikia teisę naudojant KIPIS sistemą visus muitinės procedūrų atlikimui būtinus dokumentus pateikti elektroniniu būdu ir visi gauti leidimai KIPIS sistemoje turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinės formos dokumentai/leidimai. Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė nurodė, kad neužbaigus tranzito procedūros, leidimas iškrauti prekės negali būti suteiktas, tačiau remiantis aukščiau minėto Įsakymo nuostatomis matyti, kad būtent Muitinė suteikia automatinį leidimą iškrauti prekes, ir tai daro neužbaigus tranzito procedūros. KIPIS sistemoje nustatyti automatiniai leidimai iškrauti prekes bei krovinių pateikimo tvarkos eiliškumo nuostatai, galimai prieštarauja prekių atvykusių iš trečiųjų šalių pateikimo/forminimo muitinės paskirties įstaigoje tvarkai, ir todėl sukuriamos prielaidos situacijai, kuri nagrinėjama šioje byloje. Pavyzdžiui, kiti muitinės jūrų uosto postai kaip Malkų įlankos jūrų uosto postas, bei Pilies jūrų uosto postai yra įdiegę papildomą funkcionalumą, kad išvengti panašių situacijų. T.y. minėti muitinės postai turi įdiegę papildomą funkcionalumą / mygtuką „pradėti leista“, kuris yra paspaudžiamas muitinės pareigūno rankiniu būdu tik po tranzito procedūros užbaigimo arba įforminus laikinąjį saugojimą BDK/ užregistravus eksporto deklaraciją, kas leidžia išvengti muitinės procedūrų įforminimo tvarkos pažeidimų, t.y. krovos kompanijos nekrauna krovinio be patvirtino statuso „pradėti leista“. Prašo atsižvelgti į tai, kad siuntai atvykus į (duomenys neskelbtini) terminalą, buvo imtasi visų reikalaujamų veiksmų tinkamu laiku, teisėtam siuntos iškrovimui bei laikino saugojimo procedūros įforminimui: KIPIS sistemoje buvo pateiktas atvykimo važtaraštis, prašymas krovai; pateikti tranzito deklaracijos duomenys, taip pat pateikta bendroji deklaracija laikinajam saugojimui. Be to, prekės buvo pateiktos muitinei fiziškai, prekės iškrautos muitinės prižiūrimoje zonoje. Vairuotojui buvo grąžinti dokumentai su KIPIS prašymo krovai bei su aiškiomis instrukcijomis tranzito procedūros užbaigimui, t.y. vairuotojui kaip tranzito procedūros vykdytojas savo žinioje turėjo tranzito dokumentus, kuriuo būtent jis privalėjo pateikti muitinės postui tranzito procedūros užbaigimui. Pažymi, jog jis jokių tranzito procedūros vykdytojo įgaliojimų neturėjo. Vairuotojas neįvykdė duotų instrukcijų nei tranzito procedūros vykdytojui priklausančių pareigų, dėl ko ir kilo šis bylos ginčas. Tą pačią lapkričio 17 dieną į (duomenys neskelbtini) terminalą atvyko ir tuo pačiu principu buvo įformintos 17 analogiškų automobilių, visais atvejais buvo atlikti lygiai tie patys veiksmai, t.y. vairuotojams duotos lygiai tokios pačios instrukcijos, visos tranzito deklaracijos buvo užbaigtos, sėkmingai įformintos BDK deklaracijos, prekės iškrautos. Vieninteliu atveju, vienas vairuotojų (tranzito procedūros vykdytojas) tiesiog neatliko atitinkamų veiksmų - nepateikė muitinės postui dokumentų tranzito procedūros užbaigimui. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini), bei Molo jūrų uosto postu dirbo tik keletą mėnesių, panašių situacijų, kad procedūros vykdytojas neužbaigtų tranzito procedūros nėra buvę, o prieš tai turėjo patirties darbo tik su Malkų įlankos bei Pilies jūrų uosto postais. Jis nesitikėjo, kad vairuotojui neužbaigus tranzito, gali būti suteiktas muitinės leidimas iškrauti prekes. Jis stengėsi, kad prekės į muitinės prižiūrimą zoną būtų iškrautos pagal visus muitinės reikalavimus, kad tranzito procedūra būtų užbaigta. Jis neturėjo tikslo padaryti kokį nors teisės pažeidimą. Prašymus krovai (duomenys neskelbtini) terminalas priima taip pat naudojantis KIPIS sistema. Tai reiškia, kad jam pateikus prašymą krovai, (duomenys neskelbtini) terminalas KIPIS sistemoje mato pateiktus duomenis. Tuos pačius duomenis mato ir muitinė. Veiksmai atliekami šia tvarka: 1) Jam įvedus atvykimo važtaraštį ir vairuotojui atvykus į (duomenys neskelbtini) terminalą, pats (duomenys neskelbtini) terminalas užregistruoja įvažiavimą; 2) Įvažiavus automobiliui pro vartus fiksuojamas vartų kitimas (data/laikas). 3) (duomenys neskelbtini) terminalas mato KIPIS sistemoje pateiktą Prašymą krovai ir lygiai taip pat mato prašymo būsena (krauti leista ar neleista), t.y. mato Muitinės sprendimą dėl Prašymo; 4) matydami Muitinės Leidimą, būtent (duomenys neskelbtini) terminalas priima sprendimą vykdyti ar ne iškrovimo darbus. Nagrinėjamu atveju, jis pateikė prašymą krovai per KIPIS sistemą, prašymas adresuotas Muitinei bei (duomenys neskelbtini) terminalui. Pažymėjo, jog jis neatliko veiksmų, kurie būtų buvę pagrindu (duomenys neskelbtini) terminalui pradėti krovą ir nedavė leidimo krauti. Pažymi, jog leidimą davė būtent Muitinė, ir tik gavus Muitinės leidimą (duomenys neskelbtini) terminalas atliko krovimo darbus. Jo veiksmai nagrinėjamu atveju apsiribojo tik tuo, kad jis pateikė prašymą, kitaip tariant neatliko jokių veiksmų, kurie sukeltų pasekmes, t.y. būtų atliktas prekių iškrovimas. Iškrovimas buvo atliktas tik dėl to, kad Muitinė leido iškrauti, o minimą Leidimą (duomenys neskelbtini) terminalas matė KIPIS sistemoje. Muitinė taip pat mato visus jo pateiktus duomenis kaip ir (duomenys neskelbtini) terminalas. Nagrinėjamu atveju Muitinė leidimą davė, o (duomenys neskelbtini) terminalas matydamas leidimą atliko krovos darbus. Jo vaidmuo šioje situacijoje yra tik tai toks, jog jis pateikė prašymą muitinei. Nagrinėjamoje byloje jis traukiamas atsakomybėn už tai, jog iškrovė prekes be muitinės leidimo, tačiau akivaizdu, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, jog leidimas buvo gautas, o vadovaujantis šiuo leidimu terminalo darbuotojai atliko krovos darbus. Jis pažeidimo nėra padaręs, todėl prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės įstaiga – Molo jūrų uosto postas, nustatyti neatitikimai – muitinės plombos nerastos, kadangi krovinys iškrautas be muitinės leidimo, plombos nuimtos taip pat be muitinės leidimo (b.l. 5).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 28 d. įgaliojimas patvirtina, kad A. B. yra įgaliotas atstovauti Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atstovauti pateikiant muitinei dokumentus importo, eksporto ir kitų procedūrų įforminimui, kuriuose vykdytojas/importuotojas/eksportuotojas yra UAB (duomenys neskelbtini), įgaliojimas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b.l. 9).

Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – AB (duomenys neskelbtini), grafoje Nr. 13 „Siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija)“ kontaktinė įmonė nurodyta - UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 24).

Iš KIPIS sistemos duomenų matyti, kad su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo ir prašymą krovai 2020-11-17, 8.14 val. pateikė ekspeditorius A. B. (b.l. 48-52).

Ant prašymo 2020-11-17, 8.21 val. yra automatiškai muitinės pažymėtas sprendimas: Leisti krauti (b.l. 59).

2020 m. lapkričio 18 d. A. B. paaiškinime užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 16 d. iš Rusijos plieno gamyklos buvo gauta informacija, kad planuojamas automobilių atvykimas išsikrovimui į uosto komplekso naudotojo bendrovę (duomenys neskelbtini). Gavus krovinio dokumentus iš automobilio vairuotojo, 2020 m. lapkričio 17 d., KIPIS sistemoje buvo suformuotas atvykimo važtaraštis ((duomenys neskelbtini)) ir prašymas krovai ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikta laikinojo saugojimo deklaracija ((duomenys neskelbtini)). Vairuotojui buvo parduoti dokumentų paketai skirti muitinei, iškrovos terminalui bei vežėjui duotos instrukcijos – nueiti į leidimų biurą pasiimti leidimą įvažiavimui; įvažiavus sustoti aikštelėje ir nueiti į muitinę uždaryti tranzito deklaracijos bei įforminti BDK; gavus muitinės leidimą važiuoti į išsikrovimą vietą. 2020 m. lapkričio 18 d. gauta informacija, kad vairuotojas, nesilaikydamas minėtų instrukcijų, įvažiavo į krovos terminalą, neužbaigė tranzito procedūros „Molo jūrų uosto“ muitinės poste, pažeisdamas tranzito terminą bei iškrovė muitinės krovinį (b.l. 8).

Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos A. B. charakteristikos matyti, kad A. B. charakterizuojamas teigiamai – disciplinuotu, atsakingu, patyrusiu savo darbo srityje asmeniu (b.l. 69).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 skyriaus 2.2 punkte nurodoma, jog KIPIS – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) Krovinių ir prekių informacinė sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, kurios yra KIPIS naudotojai; 6 punkte nurodoma, kad jei per penkiolika minučių nuo prašymo iškrauti prekes, atgabentas jūrų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimą atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iškrauti prekes, laikoma, kad leidimas iškrauti prekes suteiktas; 7 punkte nurodoma, kad iki jūrų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iškrovimo pradžios ar iškrovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jūrų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimą dėl leidimo iškrauti prekes esant „Prašymo krovai“ būsenai „Patvirtintas“. Norėdamas atšaukti jau patvirtintą leidimą iškrauti prekes iš laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigūnas „Prašymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“. „Prašymo krovai“ būsena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusią padėtį ir muitinės pareigūnui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iškrauti arba tęsti jų iškrovimą.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo bei išklausius institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, jog KIPIS yra uosto informacinė sistema, kurios pagalba muitinės leidimai yra suteikiami automatiškai, kadangi subjektai iš anksto pateikia pranešimus, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziškai pasiruoštų krovinių iškrovimui. Tačiau paskirties įstaigoje būtent Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS arba lietuviška santrumpa - NKTS) priemonėmis priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Molo jūrų uosto posto pareigūnai, kiekvieną kartą atvykus tranzitiniams kroviniams, kaip į paskirties įstaigą, kurie numatomi iškrauti į muitinės sandėlį, laikinąjį muitinės sandėlį, kontroliuoja prekių pateikimo faktą, ir kiekvienu atveju priima sprendimą dėl prekių tikrinimo arba netikrinamo NCTS, bet ne sistemoje KIPIS. Atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai suvedami į NCTS sistemą. Muitinės posto pareigūnai privalo įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis yra atvykusi į paskirties muitinės postą ir tik tuomet NCTS priemonėmis užregistruoja prekių pateikimo faktą. Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui. Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo, tuomet muitinės pareigūnai duoda leidimą iškrauti prekes ir užbaigia tranzito procedūrą nustatyta tvarka. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisė iškrauti krovinį nėra suteikiama, kol neužregistruotas tranzitas ir nepriimtas sprendimas dėl minėtų prekių tikrinimo ir (ar) netikrinimo. NCTS užtikrina elektroninėmis priemonėmis pateikiamų tranzito deklaracijų, įforminimą ir kontrolę. Šiuo atveju, visi veiksmai, tranzito atveju, atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Kaip teisingai nurodė institucijos atstovė teismo posėdžio metu, KIPIS sistema ir yra reikalinga būtent tam, kad ūkio subjektai iš anksto pateiktų pranešimus, tam, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziškai pasiruoštų krovinių iškrovimui. KIPIS sistema yra tinkama laikinojo saugojimo deklaracijos duomenų elektroniniam pateikimui, prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste apskaitai bei muitinės priežiūrai užtikrinti, tačiau ne tranzito formalumams užbaigti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.