- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- e2-391-1030/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07112-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- K. T.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Neroja“
- Advokatai
- Mantas Liugas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neroja“ atstovui advokatui Mantui Liugui, direktoriui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neroja“ dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, mažoji bendrija ,,Protėja“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Galaka“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. T. ieškiniu (1 t., el. b. l. 1-4) prašo teismo pripažinti ieškovo teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Neroja“ sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog ieškovas ir atsakovė UAB ,,Neroja“ yra administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), o atsakovei nuosavybės teise priklauso kiti du nekilnojamojo turto vienetai, t. y. administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visam pastatui geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekų tvarkymą vykdo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“. Vanduo yra tiekiamas tik vienu įvadu pagal atsakovės ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Į ieškovui priklausantį Butą vanduo tiekiamas per atsakovės vandens apskaitos prietaisus, ieškovas už vandenį turi atsiskaityti su atsakove, kas sukelia nepatogus, kadangi ieškovas yra visiškai priklausomas nuo atsakovės valios tiekti ar netiekti vandenį į ieškovo Butą. Ieškovas, norėdamas turėti atskirą vandentiekį, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių prisijungimo sąlygų gavimo, jas gavo. Šių sąlygų pagrindu buvo suprojektuotas vandentiekio įvado Butui supaprastintas projektas. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, siūlydamas susipažinti su parengtu projektu ir jo sprendiniais bei duoti sutikimą statybos darbams atlikti, tačiau iš atsakovės atsakymo nesulaukė, t. y. atsakovė nedavė ieškovui sutikimo statybos darbams atlikti, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl sutikimas neduodamas. Ieškovas nurodė, jog pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, jis kaip statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, kompetentingoms institucijoms turi pateikti, bendraturčio sutikimą statybos darbams atlikti. Ieškovas atsakovę tinkamai supažindino su projekto sprendiniais, pagal ieškovo pateiktus dokumentus atsakovė galėjo įvertinti, kad vandentiekio įvadas į ieškovo Butą bus atvestas per bendrojo naudojimo patalpas – laiptinę. Mano, jog dėl planuojamų statybos darbų atsakovės interesai ar nuosavybės teisės į atsakovei priklausančias administracines patalpas pažeistos nebus. Kadangi atsakovė jokių argumentų, dėl ko vandentiekio įvado įrengimo, t. y. statybos, darbai pagal projektą negalėtų būti vykdomi, nepateikė, o ieškovo prašymą duoti rašytinį sutikimą iki pat šiol ignoruoja, darytina išvada, kad atsakovė piktnaudžiauja savo kaip bendraturčio teisėmis, nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nesiekia priimtiniausio sprendimo būdo, ir formaliai sudaro kliūtis ieškovui vykdyti teisėtus statybos darbus, dėl ko yra pagrindas tenkinti pareikštą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Neroja“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., el. b. l. 39-41), kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, o ieškovo išdėstyti teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovę. Atsakovė nurodė, jog ieškovas K. T., kaip bendraturtis, dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) valdymo, naudojimo ar disponavimo niekuomet asmeniškai nesikreipė ir nebendravo su atsakove ar jos atstovais. Nekilnojamojo turto klausimais atsakovės direktorius visuomet bendravo su minimų patalpų faktine valdytoja (naudotoja), kuri šiuo metu yra UAB ,,Galaka“. Atsakovei gavus iš ieškovo dokumentus (du brėžinius iš projekto), atsakovės direktorius kreipėsi tiesiogiai į UAB ,,Galaka“, kuriai atstovavo G. S., kadangi būtent ji iš esmės ir priiminėjo visus sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) valdymo klausimais. Pažymėjo, jog iš ieškovo atstovės paštu gauti dokumentai buvo nekonkretūs ir neaiškūs. Jie tik fragmentiškai atskleidė ieškovo sumanymą dėl vandentiekio įvedimo, t. y. iš pateiktų dokumentų (brėžinių) atsakovei nebuvo aiški nei darbų apimtis, nei mastas ar pobūdis. Taip pat atsakovei buvo neaiški ir priežastis, kodėl yra renkamasi būtent tokį vandentiekio įvedimo būdą, kai tuo tarpu, vandens įvadas jau yra atvestas į pastatą, o vandentiekio inžineriniai tinklai, leidžiantys aprūpinti ieškovą vandeniu, yra pastate. Atsakovei buvo visiškai neaišku, kaip bus įrengta ieškovo nuotekų sistema ir prisijungta prie esamos inžinerinės sistemos, kadangi šis klausimas brėžiniuose apskritai neatsispindi. Papildomai nurodė, jog atsakovė savo lėšomis yra sutvarkiusi viso pastato (duomenys neskelbtini) fasadą ir jį apšiltino, kad pastato konstrukcijos nekeltų pavojaus ir atitiktų privalomuosius statinio reikalavimus, taip pat sutvarkė stovėjimo aikšteles, paruošė gruntą ir dalį aikštelių išasfaltavo, suremontavo bendrojo naudojimosi patalpas (laiptinę) ir kt., tačiau ieškovas prie šių išlaidų kompensavimo neprisidėjo. Be to, bendro naudojimo patalpos (laiptinė iš antro aukšto į trečiąjį) yra savavališkai užimtos, be kito bendraturčio sutikimo įrengiant pertvarą ir rakinamas duris, kas trukdo atsakovei naudotis bendro naudojimosi patalpomis, tose patalpose esančiu elektros apskaitos ir valdymo skydeliu. Toks durų savavališkas įrengimas pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus. Atsakovė nurodė, jo susidariusią situaciją bandė spręsti kompleksiškai, t. y. išsprendžiant ne tik vandentiekio ir nuotekų klausimą, bet ir pastato fasado remonto (šiltinimo) išlaidų kompensavimo klausimą, bendro naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką, trukdymų naudotis laiptine pašalinimo ir kt. Tačiau atsakovė iš kitos ginčo pusės visų projekto sprendinių, aprašomosios dalies ir kitos reikalingos medžiagos, negavo. Paaiškinimų dėl projekto sprendinių įgyvendinimo taip pat nesulaukė. UAB ,,Galaka“ atstovė klausimą dėl bendraturčio patirtų išlaidų kompensavimo spręsti nepageidavo. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ieškovas tinkamai supažindino atsakovę su projektu bei jo sprendiniais, ir kad atsakovė nevykdo bendradarbiavimo pareigos. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė per savo atstovus esamą situaciją siekė išspręsti geranoriškai, kompleksiškai, ir tokiu būdu, kad priimami sprendimai maksimaliai atitiktų abiejų šalių interesus. Faktinių aplinkybių visuma rodo, kad pats ieškovas pažeidžia pareigą bendradarbiauti, nepateikė atsakovei viso projekto ir reikšmingų jo sprendinių pagrindimo, nesvarstė alternatyvių savo teisių įgyvendinimo būdų, taip pat nesiekė realiai išspręsti susiklosčiusios situacijos. Dėl šios priežasties ieškovas negali remtis atsakovės veiksmais ir (ar) neveikimu, kaip savo reikalavimo pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, davė paaiškinimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – UAB ,,Galaka“ pateikė atsiliepimą (1 t., el. b. l. 85-87,), kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog UAB ,,Galaka“ nuo 2017 m. balandžio 1 d. iš ieškovo K. T. nuomojasi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra teisėta šių patalpų valdytoja, kuriai perduotos valdymo ir naudojimosi patalpomis teisės. Išsinuomojus patalpas, paaiškėjo, jog vanduo į patalpas netiekiamas, nes vandens įvadas yra UAB ,,Neroja“ vardu, o atsakovė vandenį patalpoms savavališkai užsuko. UAB „Galaka“ ir jos darbuotojai, neturėdami vandens, patiria didžiulius nepatogumus, nes vandenį tenka atsinešti specialioje taroje, kurią tenka sandėliuoti patalpose. Su UAB „Neroja“ klausimo dėl vandens tiekimo atnaujinimo išspręsti geruoju iki šiol nepavyko, nes UAB „Neroja“ neteisėtai ir nepagrįstai už vandens tiekimą reikalauja kompensuoti pastato renovacijos išlaidas. Pažymima, kad UAB „Galaka“, kaip patalpų nuomininkas, neturi jokios pareigos atsakovei UAB „Neroja“ tokias išlaidas kompensuoti ar atlyginti. Tęsiantis tokiai situacijai, UAB „Galaka“ kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ su prašymu paaiškinti, kaip į išsinuomotas patalpas galėtų būti tiekiamas vanduo. Buvo gautas atsakymas, jog vanduo tiekiamas vienu įvadu, jog vandens tiekimo ir nuotėkių tvarkymo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta su UAB „Neroja“, o dėl vandens tiekimo į patalpas privaloma kreiptis į patalpų savininką, kuris, norėdamas įsivesti vandentiekį ar nuotekų tinklus, privalo gauti prisijungimo sąlygas. UAB ,,Galaka“ paragino ieškovą imtis veiksmų, kad į patalpas būtų atvestas vandentiekis, dėl ko ir buvo parengtas vandentiekio projektas ir kreiptasi į atsakovę sutikimo. UAB ,,Galaka“ mano, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su projektu, statybos darbų apimtimi, turėjo galimybę kilusius klausimus spręsti su ieškovu. Bendrovės įsitikinimu, UAB „Neroja“ atsiliepime į ieškinį nurodomi motyvai, dėl ko nesutinkama su ketinamais atlikti statybos darbais, yra visiškai formalūs, niekaip nesusiję su atsakovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimu. Atsakovė tik formaliai nurodo, kad yra kitų alternatyvių būdų išspręsti vandens tiekimo patalpoms klausimą, neatliekant statybos darbų, tačiau nenurodo, kokie tie alternatyvūs būdai. Pažymėjo, kad UAB ,,Galaka“ niekada ir jokiu būdu neperėmė bankrutavusios UAB ,,G-Logistika“ teisių ir pareigų, bendrovės nėra tapačios. Nurodė, jog atsiliepime minima G. S. yra UAB ,,Galaka“ darbuotoja (vadybininkė), kuri neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu. Pažymėjo, jog atsakovė, reikalaudama padengti pastato renovacijos išlaidas, nepateikė duomenų apie tokių išlaidų dydžius, jų pagrindimą. Mano, jog UAB ,,Neroja“ veiksmai, kai už vandens tiekimo atnaujinimą reikalaujama neapibrėžtų sumų už visiškai neaiškios apimties darbus, vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas elgesys. Taip pat nurodė, jog UAB ,,Galaka“ nėra atsakinga už neva neteisėtą laiptinės durų įrengimą, nurodė, jog išsinuomojus patalpas, šios durys jau buvo įrengtos, be to, atsakovės atsiliepime minimas apskaitos prietaisas iš esmės nėra naudojamas, jame nefiksuojami jokie apskaitos rodmenys, todėl UAB ,,Neroja“ poreikis patekti prie šio prietaiso yra hipotetinis.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., el. b. l. 102-103,), kuriuo prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas K. T. kreipėsi į AB ,,Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. 2017 m. gruodžio 14 d. jam buvo išduotos prisijungimo sąlygos objektui: vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų (duomenys neskelbtini), statybos projektas (šis dokumentas pateiktas prie ieškinio). Įvykdžius prisijungimo sąlygose nurodytus kriterijus, ieškovas galės naudotis AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Kadangi trečiasis asmuo gali pasisakyti dėl teismo galimo teismo sprendimo ir tik toje dalyje, kuri susijusi su AB „Klaipėdos vanduo“ veikla, mano, kad atsakovė turėtų duoti sutikimą, įsirengti įvadinį vandens apskaitos mazgą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad K. T. ir UAB „Neroja“ yra administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (1 t., el. b. l. 5). Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 6-7), o atsakovei nuosavybės teise priklauso kiti du nekilnojamojo turto vienetai, t. y. administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 8-9). Nuo 2017 m. balandžio 1 d. UAB ,,Galaka“ 2017 m. kovo 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš ieškovo K. T. nuomojasi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 88-89). AB „Klaipėdos vanduo“ rašte nurodyta, kad vanduo pastatui yra tiekiamas vienu įvadu, vandens tiekimo ir nuotėkių tvarkymo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta su UAB „Neroja“ (2 t., el. b. l. 19-31), o patalpų savininkas, norėdamas įsivesti vandentiekį ar nuotekų tinklus į patalpas, privalo gauti prisijungimo sąlygas (1 t., el. b. l. 92). Ieškovas, norėdamas turėti atskirą vandentiekį, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių prisijungimo sąlygų gavimo. 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2017/S.6/3-2024 AB „Klaipėdos vanduo“ išdavė technines prisijungimo sąlygas (1 t., el. b. l. 10-11, 169-170), kurių pagrindu MB „Protėja“ parengė vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12-16, 145-168, 189). 2018 m. liepos 9 d. ieškovas registruotu paštu ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei raštą, siūlydamas susipažinti su parengtu projektu ir jo sprendiniais bei duoti rašytinį sutikimą statybos darbams atlikti (1 t., el. b. l. 17-21). Kadastro žemėlapio ištraukos kopija ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame ieškovas ketina nutiesti vandentiekio vamzdynus, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (1 t., el. b. l. 115-118). Tiek ieškovas, tiek atsakovė šį valstybinį žemės sklypą, t. y. atitinkamas, tačiau neidentifikuotas, jo dalis nuomojasi iš valstybės, šiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas (1 t., el. b. l. 184-185).
Dėl atsakovės informavimo apie ketinamus vykdyti statybos darbus
Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Nors nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Tokie ribojimai yra nustatyti ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienas jų – pareiga pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statybos darbams – šioje byloje vandentiekio įvado įrengimo darbams atlikti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jiems savo siekius. Tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas).
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pirmiausia turi būti nustatoma, ar sutikimo neduodantis bendraturtis buvo tinkamai informuotas apie statybos darbus ir su jais susijusias aplinkybes ir, nustačius, jog bendrasavininkui buvo pateikta visa reikalinga informacija, teismas vertina, ar atsisakymas duoti sutikimą nurodytiems darbams atlikti duotas nepagrįstai. Ieškovas, prašydamas leisti atlikti vykdyti statybos darbus turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus. Todėl ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą bei vandentiekio įvado paklojimo be atsakovės sutikimo, turi įrodyti, jog bendraturtė buvo tinkamai informuota apie planuojamus darbus, jų apimtį, kiekį ir kt.
Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad nebuvo tinkamai supažindinta su projektu ir jo sprendiniais, t. y. ketinamais vykdyti statybos darbais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas 2018 m. liepos 9 d., vykdydamas įstatyme numatytą pareigą gauti bendraturčio rašytinį sutikimą planuojamiems statybos darbams atlikti, registruotu paštu išsiuntė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), susipažinimui MB „Protėja“ parengto Vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto ištraukos kopiją (sprendinius) ir pasiūlė duoti sutikimą statybos darbams atlikti. Pažymėtina, kad tiek iš brėžinių, tiek iš pateikto rašto atsakovė galėjo suprasti ir matyti vandentiekio įvado trasą, išsidėstymą sklype, taip pat tai, kad vandentiekio vamzdis bus vedamas per bendro naudojimo patalpas (laiptinę) į ieškovo butą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei siųstame rašte buvo nurodyta, kad kilus bet kokiems klausimams dėl projekto, jo sprendinių, atsakovė gali kreiptis į ieškovo atstovę – advokatę S. K.. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovė niekada į ieškovą ar ieškovo atstovę dėl papildomos informacijos suteikimo nesikreipė ir neprašė detalizuoti pateiktų brėžinių ar ketinamų vykdyti statybos darbų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ieškovo nurodytą atstovę nesikreipė, nes nenorėjo bendrauti su advokate. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovei buvo suprantama statybos darbų apimtis ir pobūdis, o pats atsakovės neveikimas, abejingumas ir nesidomėjimas ketinamais atlikti statybos darbais nėra pateisinamas pagrindas teigti, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta ir informuota apie ketinamus atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui 2018 m. liepos 9 d. susipažinimui buvo išsiųsta MB „Protėja“ parengto Vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto ištraukos kopija (sprendiniai), MB „Protėja“ parengtas visas projektas į bylą buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau projekte esantys brėžiniai, lyginant su atsakovei siųstais, yra papildyti tik vienu paaiškinamuoju brėžiniu, t. y. kaip vandentiekio vamzdis praeis po pastato pamatu ir parengtas detalesnis (platesnis) aiškinamasis raštas. Tačiau projekto sprendiniai yra visiškai tokie patys, projekte nėra numatyta jokių papildomų statybos darbų, nei buvo numatyta atsakovei siųstuose brėžiniuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje pateiktame projekte nėra numatyta jokių kitokių statybos darbų nei atsakovei 2018 m. liepos 9 d. raštu pateiktuose brėžiniuose, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su ketinamais vykdyti statybos darbais. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, o ne viso statybos projekto pateikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas).
Dėl atsakovės nesutikimo vykdyti statybos darbus
CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus patalpose (duomenys neskelbtini), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009). Būtent bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Pažymėtina, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kaip konkrečiai ieškovo pateiktame projekte numatyti vandentiekio įvado įrengimo darbai pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas R. J. kaip vieną iš argumentų dėl ko bendraturčio sutikimas statybos darbams nėra duodamas yra tai, kad atsakovė mano, jog ieškovas po statybos darbų paliks nesutvarkytą laiptinę ir nesutvarkys iškastų trasų, nesutankins iškastu grunto. Ieškovas tokiai atsakovės pozicijai prieštarauja, ieškovas pats sutinka ir įsipareigoja kiemą ir laiptinę sutvarkyti taip, kad jų būklė būtų tokia pati kaip prieš pradedant vandentiekio įvado įrengimo darbus. Be to, kaip matyti iš supaprastinto statybos projekto PR18-07-02-SPP-VN-03 aiškinamojo rašto, jame net keliose vietose yra nurodyta, kad statytojas privalės: „Vamzdynus <...> užpilti esamu gruntu iki esamos žemės paviršiaus dangos apačios ir sutankinti pagal dangai keliamą sutankinimo laipsnį“; „Esamas žemės paviršiaus dangas atstatyti“ (1 t., el. b. l. 150); „Atlikus darbus, kiemas, laiptinės patalpa, įėjimas sutvarkomi taip, kad būtų ne prastesnės būklės kaip prieš statybos darbų pradžią“ (1 t., el. b. l. 151); „Užbaigus darbus, turi būti atstatytos išardytos vejos ir dangos“ (1 t., el. b. l. 151); „Baigus objekto statybos darbus, pažeistas žemės paviršius turi būti atstatytas toks, koks buvo iki statybų pradžios, vejos atstatytos ir apsėtos žolių sėklomis“ (1 t., el. b. l. 152); „Statybos metu išardytos esamos dangos (žvyro dangos), turi būti atstatytos į pradinę padėtį. Nuimtas ir išsaugotas augalinis gruntas grąžinamas į pradinę vietą, užsėjama žole.“ (1 t., el. b. l. 152). Be to, projekte yra aiškiai nurodyta, kad planuojami statybos darbai gyventojams ir kaimyninėms teritorijoms ilgalaikės neigiamos įtakos neturės, numatomi tik laikini nepatogumai, susiję su statybos darbais. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovės baimės, jog nebus sutvarkyta statybų vieta, yra nepagrįstos.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovė tiek savo atsiliepime į ieškovo ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutikimo vykdyti vandentiekio įvado įrengimo darbus neduoda ir dėl tos priežasties, kad ji savo lėšomis yra sutvarkiusi viso pastato (duomenys neskelbtini) fasadą ir jį apšiltino, taip pat sutvarkė stovėjimo aikšteles, suremontavo bendrojo naudojimosi patalpas (laiptinę), tačiau ieškovas dalies atsakovės patirtų išlaidų atsakovei nekompensavo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nei šioje byloje, nei kokioje kitoje civilinėje byloje nei ieškovui asmeniškai, nei UAB „Galaka“ oficialiai, niekada nėra pareiškusi jokių turtinių pretenzijų, susijusių su pastato renovacijos išlaidų atlyginimu. Šioje byloje reikšminga yra tai kad renovacijos išlaidų atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovės nurodyta priežastis neduoti sutikimo vandentiekio įvado įrengimo darbams atlikti dėl neva netinkamo ieškovo atsiskaitymo su atsakove už renovacijos darbus, yra teisiškai nepagrįsta.
Be to, atsakovė nurodo, kad atsakovei yra visiškai neaiški priežastis, kodėl ieškovas renkasi būtent tokį vandentiekio įvedimo būdą, kai tuo tarpu, vandens įvadas jau yra atvestas į pastatą, o vandentiekio inžineriniai tinklai, leidžiantys aprūpinti ieškovą vandeniu, yra pastate. Taip pat atsakovei neaišku, kaip bus įrengta ieškovo nuotekų sistema ir prisijungta prie esamos inžinerinės sistemos, kadangi šis klausimas brėžiniuose apskritai neatsispindi. Kaip matyti iš teismui pateiktų 2017 m. gruodžio 14 d. AB „Klaipėdos vanduo“ išduotų prisijungimo sąlygų, buitinių nuotekų šalinimas yra galimas vienu iš būdų: 1) buitinių nuotekų išvado prijungimą projektuoti prie AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklų; 2) buitinių nuotekų tinklus prijungti prie esamos pastato vidaus nuotekų sistemos arba greta pastato esančių buitinių nuotekų tinklų, nepriklausančių AB „Klaipėdos vanduo“ (1 t., el. b. l. 10). Projekte nurodyta, kad buitinių nuotekų tinklų nuvedimas yra esama pastato sistema, kuria nuotekos nuvedamos į AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklą (1 t., el. b. l. 150). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas jokių buitinių nuotekų tinklų neprojektuoja ir statyti neketina, nes ieškovo bute nuotekų tinklai jau yra įrengti ir atskirai jų įrenginėti nėra reikalinga.
Pažymėtina tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buitinių nuotekų tinklai esantys tiek pastate, tiek lauke, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė. Atsakovės vardu yra registruotos tik dvejos administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, t. y. tvora ir kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausytų nekilnojamasis turtas, t. y. inžineriniai lauko ar vidaus nuotekų tinklai. 2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo“ nurodyta, kad prie pastato bendrojo naudojimo objektų yra priskiriama bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tame tarpe ir nuotekų šalinimo sistema, t. y. nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Taip pat prie pastato bendro naudojimo objektų priskiriami ir vietiniai inžineriniai tinklai, jei jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuotekų šalinimo tinklai, prie kurių jungiasi ieškovas, yra bendro naudojimo objektai, o CK 4.83 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad buto ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį. Taigi, teismas turi pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys nuotekų tinklai yra vieši ir skirti vartotojų poreikiams tenkinti, todėl ieškovas be jokio atskiro atsakovės sutikimo turi teisę pagal paskirtį naudotis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžineriniais nuotekų šalinimo tinklais. Aplinkybė, kad atsakovė eksploatuoja (naudoja) nuotekų šalinimo tinklus pagal su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą sutartį (2 t., el. b. l. 19-31), nepatvirtina fakto, kad atsakovė tapo tinklų savininke, ji yra tik įpareigota rūpintis jų eksploatacija, ką analogiškai būtų įpareigotas daryti ir ieškovas, sudarydamas viešąją sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“.
Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl atsisakymo leisti ieškovei atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo. Teismas sprendžia, kad atsakovės atsisakymas yra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Vadovaujantis teismų praktika, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo vandentiekio įvado įrengimo darbai pakeistų, pablogintų bendraturčio naudojimosi savo turtu sąlygas. Teismo nuomone, atsakovės nurodyti nesutikimo motyvai, negali nuginčyti ieškovei teisės įgyvendinti parengto projekto. Teismas ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių paaiškinimus, bei jų pateiktus paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovė nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad ieškovui įsivedus vandentiekio įvadą į jam nuosavybės teise priklausančią namo dalį, būtų padarytas neigiamas poveikis atsakovės, kaip namo bendraturtės, naudojimosi savo turtu sąlygoms, buvusioms iki vandentiekio įvado įvedimo, keltų grėsmę ar pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Laikytina, kad atsakovė, neteisėtai neduodama ieškovui sutikimo atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus, pažeidė savo, kaip namo bendraturtės, pareigą bendradarbiauti su ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei įvertinus ieškovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant ieškovo K. T. teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal MB „Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės UAB „Neroja“ sutikimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (1 t., el. b. l. 22) bei patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 200 Eur sumokėjo už raštą atsakovei dėl sutikimo davimo statybos darbams (pareiškimo spręsti ginčą ne teisme) parengimą (1 t., el. b. l. 23, 25), 350 Eur už procesinio dokumento (ieškinio) parengimą (1 t., el. b. l. 24, 24) bei 350 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą (2 t., el. b. l. 4-8)
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – AB ,,Galaka“ pateikė duomenis, jog už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį patyrė 250 Eur išlaidas (1 t., el. b. l. 100-101).
Pažymėtina, kad, ieškovo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 900 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinos 250 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo K. T. teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal mažosios bendrijos „Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą Nr. PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neroja“ sutikimo.
Priteisti ieškovui K. T. iš uždarosios akcinės bendrovės „Neroja“ 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Galaka“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neroja“ 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.