Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-334-92-2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-09-05
Bylos Nr.: 1A-334-92-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-07-1-00515-2011-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Damanskienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis: R. S., J. P.
Advokatai: Arnas Paliukėnas

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-92/2014

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00515-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.5.; 1.2.19.4.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorams Linui Kuprusevičiui, Vilmai Vidugirienei,nuteistajam R. S.,gynėjams advokatams Arnui Paliukėnui, Augustinui Vaičiūnui, Renatai Janušonytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus, nuteistojo J. P. ir nuteistojo R. S. bei jo gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo) 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 228 str. 1 d. (dėl Tyrimo pirkimo) 220 MGL (28 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta bauda 250 MGL (32 500 Lt) dydžio.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 p., 68² str. 1 d., 2 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus dirbti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje.

J. P. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo) 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Tyrimo pirkimo) 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta bauda 190 MGL (24 700 Lt) dydžio.

V. B. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrininkų grupėje su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – M. A. (Š.), kurios atžvilgiu iškelta byla buvo išskirta į atskirą ir kuri 2012-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir nubausta 15 MGL dydžio (1950 litų) pinigine bauda, padedant J. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

R. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – C (duomenys pakeisti) direktoriumi, pagal LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose C (duomenys pakeisti) nuostatuose ir C (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, veikdamas įgaliojimų ribose, laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-08-16, prieš C (duomenys pakeisti) paskelbiant viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse proceso ir rezultatų, jų išteklių stebėsenos, rezultatų reitingavimo rodiklių modelių parengimo pirkimas“ (toliau – Modelių pirkimas), susitikimų, vykusių Vilniuje ir Vilniaus rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, metu bei telefonu UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui J. P. teikiant pasiūlymus ir patarimus dėl minėto pirkimo sąlygų ir eigos, su pastaruoju derino Modelių pirkimo sąlygas bei numatomą vykdymo eigą, kad šį viešąjį pirkimą laimėtų UAB „R“ (duomenys pakeisti). Tęsdamas nusikalstamą veiklą, C (duomenys pakeisti) 2011-08-16 paskelbus Modelių pirkimą, tačiau prieš nustatyta tvarka UAB „R“ (duomenys pakeisti) pateikiant pasiūlymą, R. S., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su J. P., kad suorganizuos UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Modelių pirkimui patikrinimą, prieš bendrovei jį pateikiant C (duomenys pakeisti). Vykdydamas susitarimą, R. S., savo darbo vietoje C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2011-09-23 iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojos V. B. paėmė ir jam tiesiogiai pavaldžiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – C (duomenys pakeisti) l. e. p. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai M. A. (Š.), C (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011-07-11 įsakymu Nr. P-43 nuo 2011-07-11 0,25 etato krūviu dirbančiai „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ projekto administratorės pareigose, pavedė patikrinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Modelių pirkimui medžiagą. M. A. (Š.) nustačius trūkumus, galinčius turėti įtakos UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo vertinimui, R. S. paimtą medžiagą grąžino V. B..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-09-26 C (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų komisijai atplėšus vokus su pasiūlymais Modelių pirkimui ir nustačius, jog UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas atmestinas dėl neatitikimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, R. S., veikdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) interesais, 2011-09-26, savo darbo vietoje, C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasiūlė M. A. (Š.), C (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011-09-21 įsakymu Nr. V-50 paskirtai viešojo pirkimo komisijos nare, kartu su kitais viešojo pirkimo komisijos nariais pripažinti reikalavimų neatitinkantį UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą laimėjusiu. Atlikdamas šiuos veiksmus R. S., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 p. numatytos prievolės perkančiajai organizacijai atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tokiais savo veiksmais R. S. užimdamas aukštas valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančios įstaigos vadovo pareigas, būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų laikymąsi C (duomenys pakeisti) veikloje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. (Š.), padedant J. P., veikė priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybei priklausančios įstaigos vadovo vardą, sumenkino valstybinės sveikatos priežiūros sistemos institucijos – C (duomenys pakeisti) autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – M. A. (Š.), kurios atžvilgiu iškelta byla išskirta į atskirą ir kuri 2012-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir nubausta 15 MGL dydžio (1950 litų) pinigine bauda, padedant J. P. ir Ž. P., kurio atžvilgiu iškelta byla išskirta į atskirą ir 2012-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas 2012-09-25 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. P. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d. bei perduodant jį pagal laidavimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

R. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – C (duomenys pakeisti) direktoriumi, pagal LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose C (duomenys pakeisti) nuostatuose ir C (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, veikdamas įgaliojimų ribose, laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2011-09-22, prieš C (duomenys pakeisti) paskelbiant viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimo 10 savivaldybių atlikimo pirkimas“ (toliau tekste – Tyrimo pirkimas), susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, metu bei telefonu UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui J. P. ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) darbuotojui Ž. P. teikiant pasiūlymus ir patarimus dėl minėto viešojo pirkimo sąlygų, su J. P. ir Ž. P. derino Tyrimo pirkimo sąlygas bei numatomą vykdymo eigą, kad šį viešąjį pirkimą laimėtų kartu pasiūlymą pateiksiančios UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti). Tęsdamas nusikalstamą veiklą, 2011-09-08, C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje, jis, R. S., pavedė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – C (duomenys pakeisti) l. e. p. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai M. A. (Š.), C (duomenys pakeisti) direktoriaus 2011-07-11 įsakymu Nr. P-43 nuo 2011-07-11 0,25 etato krūviu dirbančiai „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ projekto administratorės pareigose, į Tyrimo pirkimo sąlygas įtraukti su J. P. ir Ž. P. aptartus ir suderintus reikalavimus viešojo pirkimo dalyviams, ko pasėkoje 2011-11-02 kartu pasiūlymą pateikusios UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) įgijo pranašumą prieš kitus viešajame pirkime galėjusius dalyvauti dalyvius ir jų pateiktas pasiūlymas Tyrimo pirkimui buvo pripažintas laimėjusiu.

Atlikdamas šiuos veiksmus R. S., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 p. numatytos prievolės perkančiajai organizacijai atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tokiais veiksmais R. S. užimdamas aukštas – valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančios įstaigos vadovo pareigas, būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų laikymąsi C (duomenys pakeisti) veikloje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. (Š.), padedant J. P. ir Ž. P., veikė priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybei priklausančios įstaigos vadovo vardą, sumenkino valstybinės sveikatos priežiūros sistemos institucijos – C (duomenys pakeisti) autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

J. P. nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui R. S., veikusiam bendrininkų grupėje su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu M. A. (Š.), kurios atžvilgiu iškelta byla išskirta į atskirą ir kuri 2012-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir nubausta 15 MGL dydžio (1950 litų) pinigine bauda, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

J. P., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, veikdamas bendrovės naudai, laikotarpiu nuo 2011-07-11 iki 2011-08-16, prieš C (duomenys pakeisti) paskelbiant viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse proceso ir rezultatų, jų išteklių stebėsenos, rezultatų reitingavimo rodiklių modelių parengimo pirkimas“ (toliau – Modelių pirkimas), valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – C (duomenys pakeisti) direktoriui R. S. susitikimų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Vilniuje ir Vilniaus rajone, metu bei telefonu teikdamas pasiūlymus ir patarimus dėl minėto pirkimo sąlygų ir eigos, su pastaruoju derino Modelių pirkimo sąlygas bei numatomą vykdymo eigą, kad šį viešąjį pirkimą laimėtų UAB „R“ (duomenys pakeisti). Tęsdamas nusikalstamą veiklą, C (duomenys pakeisti) 2011-08-16 paskelbus Modelių pirkimą, tačiau prieš nustatyta tvarka pateikiant UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą, J. P. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su R. S., kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotoja V. B. perduos pastarajam patikrinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Modelių pirkimui medžiagą, kad nustačius trūkumus, galinčius turėti įtakos pasiūlymo vertinimui, jie būtų pataisyti. UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotoja V. B. 2012-09-23 C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė R. S. UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą Modelių pirkimui, kurį pastarojo nurodymu patikrino C (duomenys pakeisti) darbuotoja M. A.-Š.. Nustačius trūkumus, galinčius turėti įtakos UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo vertinimui, R. S. 2011-09-23 susitikimo, vykusio degalinėje „Alauša“, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtą medžiagą grąžino V. B.. UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas buvo pakeistas ir pateiktas C (duomenys pakeisti). 2011-09-26 C (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų komisija, atplėšusi voką su pasiūlymu Modelių pirkimui ir įvertinusi pasiūlymą, UAB „R“ (duomenys pakeisti) pripažino laimėjusia Modelių pirkimą.

Tokiais savo veiksmais J. P., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, iki Modelių pirkimo paskelbimo suderinęs pirkimo sąlygas ir numatomą vykdymo eigą bei susitaręs dėl bendrovės pasiūlymo patikrinimo prieš jį pateikiant viešajam pirkimui su C (duomenys pakeisti) direktoriumi R. S., padėjo pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Taip pat J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su Ž. P., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir 2012-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas 2012-09-25 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. P. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d. ir perduodant pagal laidavimą, padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui R. S., veikusiam bendrininkų grupėje su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu M. A. (Š.), kurios atžvilgiu iškelta byla išskirta į atskirą ir kuri 2012-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir nubausta 15 MGL dydžio (1950 litų) pinigine bauda, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

J. P., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, veikdamas bendrovės naudai, laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2011-09-22, prieš C (duomenys pakeisti) paskelbiant viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimo 10 savivaldybių atlikimo pirkimas“ (toliau – Tyrimo pirkimas), kartu su UAB „E“ (duomenys pakeisti) darbuotoju Ž. P. susitikimų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Vilniuje, metu bei telefonu valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – C (duomenys pakeisti) direktoriui R. S. teikdami pasiūlymus ir patarimus dėl minėto viešojo pirkimo sąlygų, derino su pastaruoju Tyrimo pirkimo sąlygas bei numatomą vykdymo eigą, kad šį viešąjį pirkimą laimėtų kartu pasiūlymą pateiksiančios UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti). Tęsdamas su J. P. ir Ž. P. sutartą nusikalstamą veiklą 2011-09-08, C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje, R. S. pavedė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – C (duomenys pakeisti) l. e. p. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai M. A. (Š.), C (duomenys pakeisti) direktoriui 2011-07-11 įsakymu Nr. P-43 nuo 2011-07-11 0,25 etato krūviu dirbančiai projekto „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“, projekto administratorės pareigose, į Tyrimo pirkimo sąlygas įtraukti su J. P. ir Ž. P. aptartus ir suderintus reikalavimus viešojo pirkimo dalyviams, ko pasėkoje 2011-11-02 kartu pateikusios pasiūlymą UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo pripažintos Tyrimo pirkimo laimėtojomis.

Tokiais savo veiksmais J. P., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius, kartu su Ž. P. iki Tyrimo pirkimo paskelbimo suderinęs pirkimo sąlygas ir numatomą vykdymo eigą su C (duomenys pakeisti) direktoriumi R. S., padėjo pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

V. B. buvo kaltinama tuo, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. S., veikusiam bendrininkų grupėje su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – M. A.-Š., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

V. B., būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotoja, veikdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus J. P. nurodymu, C (duomenys pakeisti) 2011 m. rugpjūčio 16 d. paskelbus viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse proceso ir rezultatų, jų išteklių stebėsenos, rezultatų reitingavimo rodiklių modelių parengimo pirkimas“ (toliau – Pirkimas), tačiau prieš nustatyta tvarka pateikiant UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą Pirkimui, J. P. susitarus su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – C (duomenys pakeisti) direktoriumi R. S. dėl pastarojo neteisėtų veiksmų UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai, UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Pirkimui patikrinimo prieš jį pateikiant nustatyta tvarka, taip bendrovei neteisėtai suteikiant pranašumą kitų galimų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, 2011-09-23 C (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. S. darbo kabinete, jam perdavė UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Pirkimui medžiagą patikrinti, kad patikrinimo metu nustačius trūkumus, galinčius turėti įtakos pasiūlymo vertinimui, jie būtų pataisyti. Tęsdama nusikalstamą veiklą, susitikimo, vykusio 2011-09-23 degalinėje „Alauša“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu iš R. S. sužinojusi taisytinas pasiūlymo Pirkimui vietas bei trūkumus, organizavo bendrovės pasiūlymo pataisymą. R. S. nurodymu C (duomenys pakeisti) darbuotojams patikrinus UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą Pirkimui ir atsižvelgiant į jų pastabas UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojams pataisius dalį pasiūlymo trūkumų, 2011 m. rugsėjo 26 d. C (duomenys pakeisti) viešųjų pirkimų komisija, atplėšusi voką su pasiūlymu Pirkimui ir įvertinusi pasiūlymą, UAB „R“ (duomenys pakeisti) pripažino laimėjusia Pirkimą. Tokiais savo veiksmais V. B., būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotoja, veikdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus J. P. nurodymu, žinodama apie C (duomenys pakeisti) direktoriaus R. S. ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriaus J. P. susitarimą dėl neteisėtos veiklos UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai, pateikė R. S. patikrinimui UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą Pirkimui ir organizavo pastarojo nurodytų trūkumų pataisymą, tuo padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžio dalį dėl V. B. išteisinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato motinos D. B. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis V. B. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Pažymi, kad apylinkės teismas įrodymus byloje vertino atskirai vieną nuo kito, nevertindamas įrodymų visumos, be to, teismo padarytos išvados yra prieštaringos. Nors teismas teigia, kad nepasitvirtino faktinės aplinkybės, jog R. S. derino bendrus veiksmus su V. B., tačiau tuo pačiu padaryta visiškai priešinga išvada, kad V. B. bendrovės konkursinio pasiūlymo medžiagą R. S. pateikė paprašyta pastarojo, o ne įpareigota J. P.. Pastaroji išvada patvirtina faktinę aplinkybę, jog V. B. medžiagos pateikimą patikrinimui ir atsiėmimą su padarytomis pastabomis po patikrinimo derino būtent su R. S. ir tokie jos veiksmai sudarė sąlygas R. S. piktnaudžiauti tarnyba. Prieštaringos apylinkės teismo išvados ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokius būtent duomenis (kokią medžiagą) V. B. pateikė R. S., o pastarasis pavedė ją patikrinti M. A.-Š., nors iš karto po to nuosprendyje teismas padarė visiškai priešingą išvadą, jog iš V. B., R. S., M. A.-Š. parodymų nustatyta, kad V. B. pateikė R. S. UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo Pirkimui techninę dalį. Iš surinktų įrodymų visumos seka, kad V. B. pateikė R. S. pastarojo prašymu visą UAB „R“ (duomenys pakeisti) konkursinio pasiūlymo medžiagą, tačiau R. S. jai iš karto grąžino medžiagos lapą, kuriame buvo nurodyta bendrovės siūloma kaina.

Pažymi, kad teismo išvada, jog išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad V. B. veikė J. P. nurodymu ir kad jai buvo žinoma apie R. S. ir J. P. susitarimą dėl neteisėtos veiklos UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai, yra teisinga, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Nepaisant to, įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog V. B. savo veiksmais padėjo R. S. piktnaudžiauti tarnyba. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių ir R. S. darbo kabineto kontrolės metu gautų duomenų nustatyta, kad 2011-09-22 R. S. paklausė V. B., ar ši atsinešė medžiagą, jog pasižiūrėtų, ar teisingai paruošta, V. B. atsakius, kad „vadas“ jai nieko nesakė, pašnekovai sutarė, jog V. B. medžiagą atneš rytoj. 2011-09-23 ryte V. B. informavo R. S. telefonu, kad yra paruošusi visą medžiagą, R. S. nurodė medžiagą atvežti jam į darbą, tą pačią dieną apie 9.50 val., V. B. atvyko pas R. S. ir padavė šiam UAB „R“ (duomenys pakeisti) konkursinio pasiūlymo medžiagą. Paduodama medžiagą V. B. paprašė R. S. pasižiūrėti dėl pasiūlyme įrašytos ekspertės atitikimo konkurso sąlygoms, tą pačią dieną, apie 11.53 val., R. S. savo kabinete M. A.-Š. perdavė V. B. pateiktą konkursinio pasiūlymo medžiagą ir nurodė patikrinti ją, taip pat pabrėžė pasižiūrėti dėl eksperto. Tą pačią dieną, apie 15.30 val., M. A.-Š. grąžino R. S. konkursinio pasiūlymo medžiagą ir išdėstė rastus trūkumus, R. S. pasakė, kad visas pastabas perduos UAB „R“ (duomenys pakeisti), kurie galės per savaitgalį pataisyti pasiūlymą. Tada R. S. paskambino V. B. ir pasakė, kad nori atiduoti pastabas, ir sutarė susitikti degalinėje. Šiuos operatyvinio tyrimo metu užfiksuotus duomenis patvirtino išteisintoji V. B., liudytojos M. A.-Š. ir S. V., nuteistasis R. S.. Byloje nustatyta, kad V. B. UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo atsakinga už dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, konkursinių pasiūlymų ir kitos medžiagos paruošimą bei pateikimą konkursams, todėl turėjo pakankamai patirties viešųjų pirkimų srityje ir neabejotinai žinojo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei suprato, kad konkursinio pasiūlymo pateikimas perkančiosios organizacijos vadovui prieš pateikiant jį oficialiai su tikslu, kad tas pasiūlymas būtų patikrintas ir būtų ištaisyti jo trūkumai, kurie galėtų sąlygoti pasiūlymo atmetimą, yra aiškiai neteisėtas ir suteikia jos atstovaujamai bendrovei pranašumą prieš kitus galimus konkurso dalyvius bei sudaro sąlygas neteisėtai laimėti konkursą. Be to, pati V. B. patvirtino, jog jos pasiūlyme įrašyta ekspertė neatitiko konkurso sąlygų ir apie tai buvo pažymėta R. S. jai grąžintame pasiūlyme, ši pastaba buvo esminė, todėl pasiūlyme buvo pakeista ekspertė. Taigi, nepakeitus ekspertės UAB „R“ (duomenys pakeisti) konkursinis pasiūlymas būtų atmestas, kadangi jame įrašyta ekspertė neatitiko konkurso sąlygų, t.y. neturėjo reikalaujamo išsilavinimo, kas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad V. B. veiksmai, pateikiant patikrinimui paruoštą bendrovės konkursinį pasiūlymą, siekiant ištaisyti trūkumus, galinčius sukliudyti bendrovei laimėti viešąjį pirkimą, sudarė realias galimybes R. S. piktnaudžiauti tarnyba, tuo padarant didelę žalą valstybei, V. B. veikė tyčia, suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad savo veiksmais sudaro sąlygas piktnaudžiauti valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims ir to siekė, todėl jos veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjos.

Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduodant M. P. atsakomybėn; 2) pripažinus, kad apylinkės teismo išvados dėl dviejų realių nusikalstamų veikų padarymo yra pagrįstos, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinant jį dalyje dėl su Modelių pirkimu susijusios BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, o dalyje dėl su Tyrimo pirkimu susijusios BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduodant M. P. atsakomybėn; 3) pripažinus, kad jis nepadarė su Modelių pirkimu ir su Tyrimo pirkimu susijusių nusikalstamų veikų, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinant jį nepadarius nusikalstamos veikos.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai bei nevisapusiškai, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neteisingai kvalifikavo veikas, dėl ko priėmė neteisėtą, nemotyvuotą ir nepagrįstą nuosprendį. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio nemotyvavo, išvadas dėl padėjimo piktnaudžiauti ir padarytos didelės žalos grindė tik prielaidomis bei spėjimais, nenustatė, kokius būtent konkrečius padėjimu piktnaudžiauti laikomus veiksmus jis atliko. Pažymi, kad jo veiksmai rengiantis ir vykdant Modelių pirkimą ir Tyrimo pirkimą nepagrįstai kvalifikuoti kaip dvi realios nusikalstamos veikos, nors šie veiksmai sudaro vieną tęstinę veiką. Be to, nusikalstamos veikos, susijusios su Modelių pirkimu, jis nepadarė, todėl nepagrįstai buvo pripažintas kaltu. Taip pat teismas neapgrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam buvo visos įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos aplinkybės patvirtina, kad buvo padaryta viena tęstinė veika, o ne dvi atskiros veikos. Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t.t. Iš bylos medžiagos matyti, kad Modelių ir Tyrimo pirkimai yra du iš vienuolikos C (duomenys pakeisti) vykdomo vieno projekto „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ veiklų, iš viso UAB „R“ (duomenys pakeisti) dalyvavo net septyniuose tarpusavyje glaudžiai susijusiuose to paties projekto viešuosiuose pirkimuose, todėl akivaizdu, kad veiksmai, susiję su Modelių ir Tyrimo pirkimais yra vienarūšiai, susiję su to paties projekto vykdymu, be to, laiko požiūriu vienas nuo kito nėra reikšmingai nutolę. Be kita ko, STT operatyviniai veiksmai dėl Modelių ir Tyrimo pirkimų buvo atliekami tame pačiame tyrime.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais konkrečiais padėjimu vertinamais veiksmais pasireiškė jo padaryta nusikalstama veika, o nuosprendžio išvados dėl kaltės padėjus piktnaudžiauti iš esmės grindžiamos tik prielaidomis. Nuosprendyje nenurodyta, nei kokie konkrečiai pasiūlymai ir/ar patarimai buvo teikti R. S., nei kokiais konkrečiais veiksmais buvo derintos minėtų pirkimų sąlygos bei numatoma vykdymo eiga. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų nurodęs V. B. bendrauti su R. S. apie ką nors neteisėto, priešingai, iš R. S. ir V. B. pokalbio matyti, kad jis nebuvo davęs jokio nurodymo patikrinti Modelių pirkimo pasiūlymą ir apie tai nieko nežinojo, pastarąją aplinkybę patvirtina ir V. B. parodymai, kuriais rėmėsi ir teismas, pripažindamas, kad V. B. Modelių pirkimo pasiūlymą patikrinti pateikė paprašyta R. S.. Pats R. S., duodamas parodymus teisme, taip pat patvirtino, kad nebuvo kalbos apie pirkimo dokumentų peržiūrėjimą, tik klausęs, kas buvo padaryta anksčiau laimėtuose konkursuose. Apie Modelių pirkimą jis sužinojo iš V. B., kuri įmonėje buvo atsakinga už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, dažnai viešųjų pirkimų dokumentacijos techninė dalis būdavo parengiama nepakankamai kvalifikuotai, todėl V. B. buvo nurodęs, kad esant būtinybei pasikonsultuotų su C (duomenys pakeisti) direktoriumi R. S., bet jokiu būdu neprašė, kad paruošti pirkimo dokumentai būtų peržiūrėti C (duomenys pakeisti) darbuotojų ir pataisyti taip, kad būtų sudarytų sąlygos laimėti viešąjį pirkimą. Dėl Tyrimo pirkimo savo kaltę teisme jis pripažino, nurodė visas jam žinomas faktines bylos aplinkybes, supranta, kad byloje aptariamu laiku ir aplinkybėmis apskritai neturėjo bendrauti su R. S. dėl skelbiamų viešųjų pirkimų. Su R. S. jis kalbėjosi tik apie tai kaip kuo geriau įvykdyti projektą ir jokių Ž. P. žodžių neperdavė, nes žinojo, kad R. S. ir Ž. P. bendrauja tiesiogiai, taip pat su R. S. nederino jokių pirkimo sąlygų ir neperdavinėjo jokių planų ar projektų. Teismo išvada, kad jo su R. S. susitikimų metu buvo derinamos Tyrimo pirkimo sąlygos, yra niekuo nepagrįsta prielaida. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad jis perduodavo Ž. P. pasiūlymus R. S., iš operatyvinėmis priemonėmis gautų duomenų matyti, kad jis su Ž. P. aptardavo tam tikras sąlygas, bet šių sąlygų neperduodavo R. S., nes žinojo, kad šie tarpusavyje patys bendrauja, o jo bendravimas su R. S. neapsiribodavo vien tik C (duomenys pakeisti) vykdomu projektu ir paskelbtais pirkimais, su R. S. jis yra seniai pažįstamas, jie nuolatos aptardavo įvairius sveikatos apsaugos sistemos klausimus. Be to, jis nežinojo, kad jo pokalbių yra klausomasi, todėl jam nebuvo tikslo stengtis šifruoti savo kalbą. Pažymi, kad jo kaltę dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba paneigia ir byloje esanti 2012-01-18 Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, jog įvertinus Modelių ir Tyrimo pirkimus, nenustatyta jokių įstatymo nuostatų, viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams. Aptariami pirkimai yra realiai įvykę ir įvykdyti nustatytomis sąlygomis, kas, be kita ko, patvirtina, kad nebuvo padaryta jokia žala.

Skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl vieno iš privalomų BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių – didelės žalos. Byloje nėra jokių duomenų, kad valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes neva buvo diskredituotas valstybei priklausančios įstaigos vadovo vardas, sumenkintas valstybinės sveikatos priežiūros sistemos institucijų autoritetas. Iš nuosprendžio galima suprasti, kad teismas, nustatęs R. S. piktnaudžiavimo tarnyba faktą, automatiškai išvedė didelę žalą, kai tuo tarpu didelė žala turi būti nustatinėjama atskirai ir sprendžiama, ar dėl kaltinamųjų galimai padarytų veiksmų apskritai kilo kokia nors žala ir ar ji buvo didelė. Nustačius piktnaudžiavimo tarnyba veiksmus, tačiau nesant didelės žalos požymio, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami nebent kaip drausminis nusižengimas, o padėjimas padaryti tokius veiksmus apskritai neužtraukia jokios atsakomybės. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-03 nutartyje, kuria Ž. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dėl nusikaltimo žalos nepadaryta, kartu pažymi, jog ši nutartis buvo priimta dar ikiteisminio tyrimo metu, kai nebuvo surinkti visi reikšmingi duomenys, o Ž. P. užteko tik išdėstyti savo samprotavimus apie tai, kaip galėjo būti.

Taip pat nurodo, kad pripažinus, jog nusikalstamos veikos visgi buvo padarytos, apylinkės teismas nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam buvo visi pagrindai ir sąlygos. Pagal BK 40 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima tik asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 228 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui, byloje jo brolis M. P. yra pateikęs prašymą dėl jo perdavimo atsakomybėn pagal laidavimą. Jis anksčiau nėra teistas, pagal byloje nustatytas aplinkybes padaryta nusikalstama veika laikytina tęstine. Apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltės prisipažinimą laikė deklaratyviu. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kaltės pripažinimas ne visada yra tapatus gailėjimuisi dėl padarytos veikos, be to, kaltininkas neprivalo pats teisiškai teisingai įvertinti padarytą veiką, sutikti su procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija. Jis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje davė teisingus ir išsamius parodymus, kurie sutampa su byloje nustatytomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nurodė ir patvirtino visas esmines faktines aplinkybes, susijusias su Modelių ir Tyrimo pirkimais, pripažino, jog kaip vienos iš pretenduojančių dalyvauti konkurse bendrovės vadovas neturėjo betarpiškai bendrauti su viešąjį pirkimą skelbiančios įstaigos vadovu R. S.. Taip pat iš jį charakterizuojančių bylos aplinkybių galima išvada, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendį ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvados, jog R. S., J. P. kaltės pripažinimas iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir kad buvo padaryta ne viena tęstinė nusikalstama veika, o dvi realios nusikalstamos veikos, dėl ko negalima taikyti BK 40 str. nuostatų, yra nepagrįstos. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju egzistuoja visos įstatymo numatytos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. – jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl atliktų neteisėtų, neteisingų veiksmų, padarė vieną tęstinį apysunkį nusikaltimą, pirmą kartą nusikalto, pateikė teismui jo pasitikėjimo verto asmens, kaip laiduotojo, kandidatūrą, kurį teismas apklausė teisiamojo posėdžio metu.

Pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan., tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisminio nagrinėjimo metu jis niekieno neverčiamas prisipažino nusikaltęs, davė išsamius parodymus dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, kas yra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole: kad dar iki Modelių pirkimo bendravo su UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi J. P., minėjo jam apie pateikiamuose pasiūlymuose daromas technines klaidas, apsunkinančias projekto vykdymą, kad esant reikalui gali kreiptis dėl pasiūlymo techninės dalies peržiūrėjimo, pripažino, kad kreipusis UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojai V. B., jos atnešto pasiūlymo variantą perdavė M. A. (Š.) patikrinti bei su nustatytomis techninėmis klaidomis pasiūlymo variantą grąžino V. B., pripažino, kad viešųjų pirkimų komisijoje įvykus ginčui dėl pasiūlyto eksperto kvalifikacijos, bendravo su M. A. (Š.), išreiškė savo nuomonę dėl pasiūlyme nurodytos ekspertės kvalifikacijos, kad geriau būtų neskelbti naujo pirkimo, taip pat pripažino ir paaiškino, kad bendravo su J. P. dėl Tyrimo pirkimo, siūlė jam susitikti su UAB „E“ (duomenys pakeisti) atstovu Ž. P., susitarti dėl bendros veiklos, teikiant bendrą pasiūlymą Tyrimo pirkimui, pripažino, kad kalbėjosi su Ž. P. dėl pirkimo sąlygų, kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams / dalyviams, klausė jo nuomonės šiuo klausimu, pripažino, kad pavedė M. A. (Š.) papildyti Tyrimo pirkimo sąlygas. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tokius savo veiksmus supranta kaip neteisėtus, neteisingus, savo veiksmus vertina neigiamai bei nuoširdžiai dėl jų gailisi. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo verčiamas prisiimti kaltę dėl visų pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių, veiksmų, kurių jis neatliko ir kurių nepatvirtina objektyvūs bylos įrodymai, kadangi jis nepagrįstai kaltinamas nusikalstamus veiksmus atlikęs siekdamas įgyvendinti savo išankstinį numatymą, kad skelbiamus pirkimus laimėtų UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti), veikęs šių įmonių interesais. Nurodytos kaltinimo aplinkybės neatitinka tikrovės, jų nepatvirtina jokie įrodymai, todėl šių aplinkybių nepripažinimas, negali įtakoti BK 40 str. nuostatų taikymo.

Taip pat nurodo, kad buvo padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011) C (duomenys pakeisti) vykdė projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“, šis projektas buvo labai didelis, sudėtingas, projektą sudarė 11 tarpusavyje susijusių, tęstinių veiklų. Visi vykdyti pirkimai (kaip ir Modelių bei Tyrimo pirkimai), nors ir skelbti skirtingu metu, nebuvo atskiri pirkimai, bet buvo vieno didelio projekto sudėtinės dalys, jie buvo tarpusavyje susiję, tęstiniai. Vykdant pirkimus jis siekė, kad būtų kuo geriau atlikti darbai, laiku įgyvendintas projektas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė tam, kad inkriminuotose nusikalstamose veikose nurodyti pirkimai buvo skelbti skirtingu metu, buvo paruošti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai, buvo teikiami skirtingi pasiūlymai ir pan., bet tokiu būdu vertinant nustatytas bylos aplinkybes nebuvo įvertinta duomenų visuma, kas lėmė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad tariamai buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos.

Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Arnas Paliukėnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinant R. S..

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nors R. S. teisminio nagrinėjimo metu ir pripažino savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti visi inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, padarė neteisingas, nepagrįstas, prielaidomis grindžiamas išvadas. Apylinkės teismas neatsižvelgė į R. S., kitų kaltinamųjų duotus paaiškinimus, kitus objektyvius bylos įrodymus, rėmėsi iš esmės netinkamais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas (surašytas laikantis teisės normų) ir pagrįstas (kai padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais), apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas iš esmės remiasi prielaidomis ir išvedžiojimais, vartoja tokias sąvokas kaip „manytina“, „neatmestina galimybė“ ir pan.

Pažymi, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. S. kaltu, rėmėsi STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2011-11-15 pažyma Nr. 22-14-103, liudytojų M. A. (Š.) bei Ž. P. parodymais. Tačiau liudytojais apklausti M. A. (Š.) ir Ž. P. ikiteisminiame tyrime taip pat buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas, M. A. (Š.) baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta, o Ž. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal galiojančias teisės normas yra draudžiama versti asmenis duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tokie asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojų apklausos taisykles, tačiau neįspėjami dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir neprisiekia. Šių nuostatų nesilaikymas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu. Nagrinėjant bylą teisme M. A. (Š.) ir Ž. P. buvo apklausti kaip liudytojai įprastine tvarka, t.y. jiems liepta prisiekti, jie buvo įspėti ir apie atsakomybę už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei už melagingų parodymų davimą, taip buvo suvaržytos šių asmenų teisės, neteisėtai priverčiant duoti parodymus. Be to, analogiški pažeidimai buvo padaryti ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to nurodytų liudytojų parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais nagrinėjamoje byloje bei jais negalėjo būti grindžiamas R. S. pareikštas kaltinimas. Be to, nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pagarsinti M. A. (Š.) ir Ž. P., apklaustų dar kaip įtariamaisiais, apklausos protokolai, vis paklausiant, ar garsinami parodymai yra teisingi. Teisminio nagrinėjimo eigoje pagarsinti M. A. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, be to, M. A. ir Ž. P. pagarsinti parodymai buvo duoti tuomet, kai jie buvo apklausiami kaip įtariamieji, neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o apie Ž. P., kaip įtariamojo, apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nei R. S., nei kiti įtariamieji (kaltinamieji) nebuvo informuoti ir į šią apklausą nebuvo kviečiami, taip suvaržant suteiktas procesines teises. Be to, pagal BPK 276 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti perskaitomi tik esantiems įrodymams patikrinti. Todėl M. A. ir Ž. P. parodymus dėl BPK nuostatų pažeidimo nepripažinus įrodymais nėra pagrindo vadovautis ir pagarsintais šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nepagrįstai apylinkės teismas išskirtinę įrodomąją galią suteikia ir STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2011-11-15 pažymai Nr. 22-14-103, joje esantiems įrašams, nes šioje pažymoje kaip ikiteisminio tyrimo duomenys yra fiksuoti trečiojo asmens (specialisto) pastebėjimai, jo nuomonė, kuri nėra visiškai patvirtinta kitais objektyviais duomenimis, yra prieštaringa ir neobjektyvi, be to, teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino šios pažymos surašymo aplinkybių, joje pateiktų specialisto subjektyviai pateikiamos informacijos tikrumo, patikimumo, bylos nagrinėjimo teisme metu neapklausė šią pažymą surašiusio specialisto.

Taip pat nurodo, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti, ar jo atlikti veiksmai ne tik atitinka BK specialiojoje dalyje įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, tačiau ir tai, kad šie asmens veiksmai yra pavojingi ir sukelia žalą visuomenei. Baudžiamojoje byloje nebuvo neginčytinai nustatyti inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, o R. S. veiksmai baudžiamosios teisės prasme negali būti laikomi pavojingais ir nusikalstamais. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. S. derino su J. P. Modelių pirkimo sąlygas bei numatomą vykdymo eigą, jog neva šį viešąjį pirkimą laimėtų būtent UAB „R“ (duomenys pakeisti), tokia teismo išvada iš esmės pagrįsta tik STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2011-11-15 pažyma, kurios įrodomoji vertė yra abejotina, nes joje nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje nurodomos aplinkybės, jog tariamai pagal R. S. ir J. P. suderintą planą šį pirkimą pirmiausia turėjo laimėti UAB „A“ (duomenys pakeisti), o vėliau pirminio plano tariamai buvo atsisakyta, dėl ko pasiūlymą minėtam konkursui pateikė tik UAB „R“ (duomenys pakeisti), yra grindžiamos tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų iškelta jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta versija. R. S. išsamiai paaiškino, jog jis kaip C (duomenys pakeisti) direktorius buvo atsakingas už įstaigos veiklą ir vykdomus projektus, kurių vienas buvo „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“. Šiame projekte buvo numatyta vykdyti 11 veiklų, terminai projektui įgyvendinti buvo trumpi, o vykdomas projektas buvo gana sudėtingas, todėl didelio susidomėjimo iš tiekėjų pusės nebuvo, R. S. ne kartą buvo įspėtas dėl vėluojančio projekto, dėl vykdymo terminų pažeidimo, todėl buvo suinteresuotas laiku ir kokybiškai įvykdyti šį projektą. R. S. J. P. pažįsta seniai, artimai su juo bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, R. S. buvo žinoma J. P. profesinė patirtis, todėl bendraudamas kartais užsimindavo apie organizuojamus viešuosius pirkimus, toks raginimas dalyvauti viešuosiuose konkursuose negali būti laikomas pavojingu ir nusikalstamu. Nors UAB „R“ (duomenys pakeisti) turėjo gerus specialistus, tačiau šios įmonės pasiūlymuose būdavo daromos techninės klaidos, dėl kurių taisymo užsitęsdavo darbų atlikimo terminai, todėl R. S. buvo užsiminęs J. P., kad gali padėti peržiūrėti techninius pasiūlymo aspektus. Taigi, V. B. kreipusis dėl pažymos išdavimo, R. S. spontaniškai pasiteiravo pastarosios dėl techninės pasiūlymo dalies, pasiūlė atnešti šią dalį peržiūrai. R. S. neneigė, kad V. B. pateikus pasiūlymo projektą, jis jį perdavė peržiūrai tiesiogiai pavaldžiai M. A. (Š.), o pastarajai peržiūrėjus ir nustačius technines klaidas, projektą grąžino V. B.. Tokius savo veiksmus R. S. vertina neigiamai, dėl jų gailisi, bet šie veiksmai buvo daromi tik dėl to, kad nebūtų delsiama įvykdyti projektą. Tiek V. B., tiek M. A. (Š.) parodė, kad pataisymai buvo neesminiai, nustatyti trūkumai nebūtų trukdę pasiūlymui būti svarstomam ir laimėti konkursą. Priešingų duomenų, jog pastabos buvo esminės, įtakojusios pasiūlymo priimtinumą, byloje nėra pateikta. Viešųjų pirkimų komisijai atplėšus voką su vieninteliu UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymu Modelių pirkimui, tarp komisijos narių kilo ginčas dėl šio pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, du komisijos nariai siūlė pripažinti pasiūlymą laimėjusiu, nes pasiūlymo trūkumas nėra esminis, kadangi siūloma ekspertė nors ir neturi reikiamo išsilavinimo, tačiau esanti labai kompetentinga, o M. A. (Š.) siūlė šį pasiūlymą atmesti. R. S. jokio spaudimo dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) pateikto pasiūlymo pripažinimo laimėtoju nei M. A. (Š.), nei komisijos nariams nedarė, o tik pateikė savo nuomonę, jog dėl trumpų projekto vykdymo terminų pasiūlymo būtų geriau neatmesti. Toks nuomonės išdėstymas jokių būdu negali būti laikomas nusikalstamu. Be to, sprendimą pripažinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pirkimo laimėtoju priėmė ne R. S., o pirkimų komisija, kurios du iš trijų narių jau buvo priėmę sprendimą dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo tinkamumo. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad kitų įmonių pasiūlymų nebuvo pateikta, o prasidėjus ikiteisminiam tyrimui šio pirkimo rezultatai buvo anuliuoti bei iš naujo tomis pačiomis pirkimo sąlygomis vykdytame Modelių pirkime dalyvavo tik UAB „R“ (duomenys pakeisti), kuri ir laimėjo konkursą. Byloje nėra jokių duomenų, jog pakartotinių viešųjų pirkimų rezultatus vėlgi kaip nors neteisėtai įtakojo R. S.. Esant tokioms aplinkybėms, R. S. turi būti išteisintas dėl veikos Modelių pirkime.

Vertinant R. S. veiksmus dėl Tyrimo pirkimo pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė tai aplinkybei, jog R. S. ir J. P. aktyviai bendravo, susirašinėjo, dažnai susitikdavo, jog susitikimai dažnai įvykdavo ne darbo vietose, kas, pasak teismo, leidžia manyti, kad šių susitikimų metu buvo derinami klausimai, susiję su skelbiamu pirkimu, bet darydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į jau nurodytą aplinkybę apie R. S. ir J. P. gerus tarpusavio santykius. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad šių susitikimų metu dar buvo derinamos ir pirkimo sąlygos, tuo labiau, kad šioje nuosprendžio dalyje remiamasi ir netinkamais laikytinais M. A. (Š.) ir Ž. P. parodymais. R. S. neneigė to, kad buvo susitikęs tiek su J. P., tiek su Ž. P., ragino juos apsijungti ir pateikti viešajam pirkimui bendrą pasiūlymą, klausė Ž. P. nuomonės dėl pirkimui reikalingų specialistų (ekspertų) skaičiaus, bet toks R. S. elgesys nebuvo nukreiptas į išskirtinių sąlygų UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) laimėti konkursą sudarymą. Prieš tai skelbtus viešųjų pirkimų konkursus buvo laimėjusios tiek UAB „R“ (duomenys pakeisti), tiek UAB „E“ (duomenys pakeisti), kurių eigoje parengta metodika ir nomenklatūra buvo taikomos vykdant Tyrimo pirkimą, kuris iš visų projekto dalių pats sudėtingiausias, todėl atsižvelgdamas į tai, kad abi įmonės turi pakankamai patirties, R. S. pasiūlė šioms įmonėms kartu dalyvauti pirkime. R. S. pripažino, kad toks jo elgesys nebuvo teisingas, teisėtas, tačiau jis taip pasielgė manydamas, kad taip bus geriau užtikrintas vykdomo projekto tinkamas, savalaikis įgyvendinimas. Niekuo nepagrįsta ir apylinkės teismo išvada, kad bendraudami R. S., J. P. ir Ž. P. stengėsi šiuos pokalbius užslaptinti, skundžiamame nuosprendyje nurodytame 2011-09-05 pokalbyje kalbama visai kitomis temomis. Šioje kaltinimo dalyje R. S. pokalbiais su Ž. P. iš esmės siekė nustatyti tinkamus reikalavimus tiekėjams, kad laimėjusieji Tyrimo pirkimą būtų pajėgūs jį įgyvendinti. Kaip vėliau paaiškėjo vykdant Tyrimo pirkimą, pakartotinai viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „E“ (duomenys pakeisti) tinkamam darbų įvykdymui pasitelkė ženkliai daugiau specialistų, ko apylinkės teismas taip pat neįvertino. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, kad nustatyti padidinti kvalifikaciniai reikalavimai nesudarė išskirtinių sąlygų UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti), neužkirto kelio pirkime dalyvauti ir kitos įmonės. Teismas ignoravo ir tą faktą, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą pirminio Tyrimo pirkimo laimėtojai UAB „E“ (duomenys pakeisti) nutraukė konkurso vykdymą, bet vėliau laimėjo pakartotinai paskelbtą Tyrimo pirkimą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog R. S. imperatyviai nurodė M. A. (Š.) atitinkamai papildyti pirkimo sąlygas, pati M. A. (Š.) paaiškino, kad jokio spaudimo, nurodymų iš R. S. nebuvo. R. S. neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią kitoms įmonėms dalyvauti Tyrimo pirkime, nes apie šį pirkimą buvo paskelbta viešai, visiškai nepagrįstos teismo išvados, jog R. S. vienasmeniškai spręsdavo, kas gali dalyvauti C (duomenys pakeisti) rengiamuose viešuosiuose pirkimuose. Taigi, kaltinime nurodytos aplinkybės dėl Tyrimo pirkime neteisėtų R. S. veiksmų nepasitvirtino.

Kvalifikuojant piktnaudžiavimą tarnyba pagal BK 228 straipsnį turi būti nustatyta, jog buvo padaryta didelė žala. Pagal teismų praktiką valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai atkartojama kaltinamajame akte prokuroro išdėstyta pozicija, kad R. S. savo veiksmais diskreditavo valstybei priklausančios įstaigos vadovo vardą, sumenkino valstybinės sveikatos priežiūros sistemos institucijos C (duomenys pakeisti) autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, bet jokių motyvų, jog realiai tokia žala buvo padaryta, nėra pateikta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad R. S. vadovaujant C (duomenys pakeisti), šio veikla buvo sklandi, projektai buvo tinkamai vykdomi, byloje nėra pareikšta jokių ieškinių dėl tariamos žalos atlyginimo. Taigi, byloje nėra įrodytas būtinasis BK 228 str. 1 d. sudėties požymis – didelė žala.

Be kita ko, nurodo, jog atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą kyla tik dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltam asmeniui. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. asmuo supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Byloje R. S. kaltė nėra įrodyta, teismo išvados dėl kaltės grindžiamos vien prielaidomis ir subjektyviais išvedžiojimais. Nesant byloje jokių objektyvių įrodymų dėl R. S. kaltės, pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą R. S. įrodinėti savo nekaltumą.

Taip pat nesutinka su teismo sprendimu R. S. atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, 3 metus uždraudžiant R. S. dirbti visoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje. Teismas, taikydamas tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tuo labiau, kad toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas skiriamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas uždraudė R. S. dirbti visoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje, nenurodant jokių konkrečių pareigų ar konkrečių veiklos sferų minėtoje sistemoje. Toks draudimas nėra suderinamas su teisingumo reikalavimais, iš esmės užkerta kelią R. S. dirbti, įgyti legalų pragyvenimo šaltinį, panaudojant R. S. sukauptas žinias, išsilavinimą, darbinę patirtį, susijusią būtent su sveikatos apsaugos sistema, kuri yra labai plati, apimanti įvairiausias veiklas, profesijas, pareigas. R. S. pareikšti kaltinimai nėra susiję su R. S. išsilavinimu sveikatos apsaugos srityje, inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra susijusios su jo, kaip gydytojo higienisto, epidemiologo, veikla. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas už tai, kad jis tariamai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vykdant C (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, t.y. vykdant administracines funkcijas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, R. S. pareikštus kaltinimus, jo asmenines savybes, turimą išsilavinimą, sukauptą darbinę patirtį, kvalifikaciją, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas R. S. dirbti visoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje, t.y. užimti bet kokias pareigas (net ir nesusijusias su vadovaujančiomis pareigomis), nepagristai plačiai apribojo R. S. teises. Toks ribojimas atlieka ne baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, o iš esmės laikytinas bausme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios V. B. gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. ir nuteistojo R. S. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų), J. P. – pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų), V. B. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. Apeliaciniais skundais J. P. ir R. S. gynėjas be kitų reikalavimų prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, tuo tarpu prokuroras prašo nuteisti V. B. dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 str. atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta alternatyviais veiksmais – piktnaudžiavimu arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t.y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai) nuostata, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 str.) požymius. Taip pat yra pažymėjęs, jog už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 171³ str.), todėl nepritartina baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinkančiai praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012)

Nustatyta, kad C (duomenys pakeisti) (toliau – C (duomenys pakeisti)), kurio direktoriumi buvo R. S., vykdė 2011-08-18 paskelbtą viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse proceso ir rezultatų, jų išteklių stebėsenos, rezultatų reitingavimo rodiklių modelių parengimo pirkimas“ (toliau – Modelių pirkimas) ir 2011-09-23 paskelbtą viešąjį pirkimą „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimo 10 savivaldybių atlikimo pirkimas“ (toliau tekste – Tyrimo pirkimas). Byloje yra duomenų apie tai, kad dar iki šių viešųjų pirkimų paskelbimo R. S. bendravo su viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių įmonių UAB „R“ (duomenys pakeisti) atstovais J. P., V. B. ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) atstovu Ž. P.. Apklausiami teisme nė vienas iš kaltinamųjų iš esmės neneigė, kad visgi jų veiksmai nėra suderinami su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytais viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad tokios situacijos, kai prieš paskelbiant viešąjį pirkimą yra konsultuojamasi su jame dalyvausiančiomis įmonėmis, derinamos galimos viešojo pirkimo sąlygos, perkančioji organizacija dar iki pateikiant pasiūlymą jį peržiūri ir nurodo, ką reikia pataisyti, nežiūrint kokie būtų tokių veiksmų motyvai ar tikslai (siekis pasipelnyti ar noras be kliūčių užbaigti viešojo pirkimo procedūras), yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytais principais, tačiau vien to neužtenka, kad R. S. veika būtų traktuojama kaip piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, būtinasis BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis yra didelė žala. Šis požymis žymi padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir padeda atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų atsakomybės rūšių (drausminės, administracinės). Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Padaryta žala BK 228 str. 1 d. prasme gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala turi būti paskaičiuota ir išreikšta konkrečia pinigų suma ir laikoma didele, jei viršija 250 MGL. Tuo tarpu neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai, įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2012)

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-263/2014). Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kuo remiantis buvo nustatytas didelės neturtinės žalos požymis R. S. veikoje, nuosprendyje apsiribota formaliu kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių apie viešųjų pirkimų principų nesilaikymą ir užimamas įstaigos vadovo pareigas atkartojimu, ko pasėkoje buvo padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados dėl didelės neturtinės žalos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog didelė neturtinio pobūdžio žala R. S. veiksmais nebuvo padaryta. Ši išvada grindžiama tuo, jog nenustatyta, kad R. S. inkriminuoti veiksmai būtų buvę korupcinio pobūdžio, kad jis būtų veikęs iš savanaudiškų paskatų, nėra pagrindo netikėti R. S. pateikta versija, jog viešųjų pirkimų principų nesilaikyta siekiant kuo geriau ir be trukdžių įgyvendinti C (duomenys pakeisti) priskirtą vykdyti projektą. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, su Modelių ir Tyrimo pirkimus laimėjusiomis įmonėmis pasirašytos sutartys buvo nutrauktos ir viešųjų pirkimų procedūros pradėtos iš naujo, bet naujai paskelbtus viešųjų pirkimų konkursus laimėjo tos pačios įmonės. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nutrauktų viešųjų pirkimo procedūrų būtų patirta kokių nors nuostolių, byloje nėra nukentėjusiųjų, taip pat nepareikšta civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, nagrinėjami įvykiai visuomenėje nesukėlė ypatingo rezonanso, nenustatyta, kad veikomis būtų ypatingai pakenkta valstybės tarnybai, tuo labiau, kad R. S. nėra valstybės tarnautojas, o tik jam prilygintas asmuo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. S. veikoje nėra BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos požymių, tuo pačiu kaltais dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba negali būti pripažinti J. P. ir V. B., todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl R. S. ir J. P. nuteisimo naikintina ir jų atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), o prokuroro apeliacinis skundas dėl V. B. nuteisimo atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nustačius, kad R. S. ir J. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir tuo pagrindu juos išteisinus dėl jiems pareikštų kaltinimų, nėra pagrindo aptarinėti kitų apeliacinių skundų motyvų (dėl tęstinės veikos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, galimų procesinių pažeidimų ir kt.).

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nuosprendžiu nebuvo išspręsti kardomųjų priemonių klausimai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. S., J. P. ir V. B. buvo paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakyta nei dėl nuteistiesiems R. S. ir J. P., nei dėl išteisintajai V. B. paskirtų kardomųjų priemonių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir kardomosios priemonės panaikintinos BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 4 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo J. P. ir nuteistojo R. S. bei jo gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo), 228 str. 1 d. (dėl Tyrimų pirkimo) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: R. S. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo), 228 str. 1 d. (dėl Tyrimų pirkimo) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. P. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo), 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Tyrimų pirkimo) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: J. P. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Modelių pirkimo), 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. (dėl Tyrimų pirkimo) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti R. S., J. P. ir V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Laureta UlbienėStasys Lemežis