Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjo G. B. atstovui UAB „Almontus“ direktoriui V. P., atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovei I. J.,

2013 m. balandžio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupei“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus arba įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikantis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, 2012-10-23 buvo paduotas skundas Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl Teritorinio padalinio priimto sprendimo. 2012-11-27 gautas sprendimas Nr. 311 nekeičiantis Teritorinio padalinio sprendimo.

Varžytinėse parduodamas nekilnojamas turtas turėjo būti prieš tai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes ginčo objektas nėra iš civilinės apyvartos išimtas daiktas ir varžytinėse buvo parduotas teisėtai, turto pardavimo iš varžytinių aktas neginčytas ir nepanaikintas. Tai patvirtina ir šie faktai, kad poilsio nameliui, kaip nekilnojamam daiktui registruotinam Nekilnojamojo turto registre, buvo suteiktas unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktas buvo įbrėžtas (nužymėtas) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (plane pažymėtas kaip lKl(ž)p), nustatyti jo kadastro duomenys ir t. t.. Priešingu atveju, būtų, jog LR Valstybė per savo įgaliotus asmenis neteisėtai įregistravo Nekilnojamojo turto registre iš civilinės apyvartos išimtą nekilnojamąjį daiktą, suteikė jam visus indentifikacinius ir kadastrinius duomenis su tikslu, kad šis daiktas atrodytų kaip nekilnojamas daiktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre ir teisėtai parduodamas iš varžytinių, t.y. būtų situaciją, kai LR Valstybė, norėdama parduoti pirkėjui netinkamą naudoti pagal paskirtį nekilnojamą daiktą už didesnę kainą apgaule (sukčiaujant) pardavė išimtą iš civilinės apyvartos daiktą ir taip iš pareiškėjo G. B. neteisėtai išviliojo pinigus. Jeigu nebūtų buvę apgaulės, pareiškėjas šio daikto nebūtų pirkęs (b.l. 33-34 ir 69-71).

Be to, pareiškėjas G. B. buvo apskundęs teismui ir Teritorinio registratoriaus -VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-07-11 sprendimą ir 2006-10-03 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 276, tačiau pareiškėjo atstovo K. V. prašymu Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-09-11 nutartimi administracinę bylą_pagal pareiškėjo G. B. skundą nutraukė (administracinė byla Nr.I-2-162/2012).

Pažymi, kad yra Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymas Nr. 13.6-1842 nugriauti šiuos statinius (poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį), esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 G. B. kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymą Nr. 13.6-1842 nugriauti minėtus statinius.

Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, poilsio nameliams lKl(ž)p ir 2Kl(b)p, esantiems (duomenys neskelbtini), 1999-10-12 suteikti kadastro duomenys (2006-07-24 kadastriniai duomenys patikslinti), tačiau jie pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kaip nekilnojamojo turto objektai, nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.A4-607-2005, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012.

Teigia, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog 2012-10-01 prašyme valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui yra nurodytos naujos aplinkybės ir jis nėra tapatus anksčiau pateiktiems 2004-07-19 ir 2006-07-02 prašymams. Tiek 2004 m., tiek 2006 m. nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktuose prašymuose buvo prašoma atlikti poilsio namelių lKlp ir 2Klp, esančių (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją G. B. vardu. Visais atvejais teisinei registracijai atlikti buvo teikiami 2004-07-14 varžytynių aktai. Pareiškėjas su 2012-10-01 prašymu įregistruoti G. B. nuosavybės teisės į poilsio namelį lKlp (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialui vėl pateikė tik 2004-07-14 varžytynių aktą ir nėra jokių naujų duomenų, leidžiančių keisti priimtus sprendimus, todėl pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo netenkintas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu (b.l. 44-45).

Atsižvelgiant į LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A4-607-2005 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-2-162/2012, Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėjo atsisakyti priimti G.B. patikslintą skundą, kadangi ginčas dėl to paties dalyko (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimų, kuriais atsisakyta įregistruoti G.B. nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip lKl(ž)p, esantį (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių jau 2 kartus išnagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (b.l. 86-88).

Skundžiamas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-772 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, todėl yra teisėtas ir nesudaro prielaidų pareiškėjo teisių ir interesų į nuosavybės neliečiamumą pažeidimams atsirasti.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. ir 2006 m. liepos 3 d. prašymai ir nėra tapatūs savo apimtimi, t.y. 2006 m. liepos 3 d. prašymu pareiškėjas norėjo ne tik įregistruoti pačius nekilnojamus daiktus - poilsio namelius IKI (ž)p ir 2Kl(b)p, bet ir registruoti daiktines teises į juos, o 2012 m. spalio 1 d. prašymu jau norėta įregistruoti tik nuosavybės teises ir tik į vieną iš pastatų - poilsio namelį IKI (ž)p, tačiau minėti prašymai yra identiški ta dalimi, kuria siekiama būtent įregistruoti nuosavybes teises į vieną ir tą patį pastatą, kadastro plane pažymėtą lKl(ž)p. Atsižvelgiant į tai, mano, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-772 priimtas tinkamai taikant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto nuostatas (b.l. 91-95).

Kiti proceso dalyviai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas G. B. skundu (b.l. 33-34) ir patikslintu skundu (b. l. 69-71) prašo:

1) panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2012 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-772;

2) įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 1K1(ž)p, esantį (duomenys neskelbtini), arba iš naujo išnagrinėti 2012 m. spalio 1 d. prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo objektą.

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą faktiškai dėl to paties dalyko (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimų, kuriais atsisakyta įregistruoti G.B. nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip lKl(ž)p, esantį (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A4-607-2005 nurodė, jog pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2004-08-05 sprendimą atidėti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (poilsio namelius 1K1(ž)p ir 2K1(b)p, esančius (duomenys neskelbtini)) ir daiktines teises į jį ir įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ Klaipėdos filialą įregistruoti pareiškėjo vardu nurodytą nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 3 d. sprendimu G. B. skundą atmetė (administracinė byla Nr. Nr. 1-41-556/2005), o LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 52-56).

Pareiškėjas G. B. 2006 m. lapkričio 6 d. skundu (prijungta administracinė byla Nr. I-2-162/2012, t. I, b.l. 4-8) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – poilsio namelius 1K1(ž)p ir 2K1(b)p, adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 276, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą patenkinti jo prašymą ir įregistruoti poilsio namelius 1K1(ž)p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2K1(b)p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog poilsio namelius, kurie buvo pastatyti 1979 m. pagal Alytaus namelių tipinį projektą, pirko iš bankrutavusios įmonės „Dubysa“ pagal 2004 m. liepos 14 d. varžytinių aktus Nr. 14 ir Nr. 15. Poilsio nameliai buvo pastatyti iš respublikinio tresto „Prommontažas“ lėšų. Iki 1989 m. gruodžio mėnesio jie buvo Klaipėdos GV-6 ir SMV-6 balanse. 1990 m. gruodžio 11 d. SV-3 buvo reorganizuota į VSĮ-3, o pastaroji nuo 1992 m. birželio 4 d. reorganizuota į AB „Dubysa“, kuri vėliau tapo UAB „Dubysa“. Pabrėžia, jog iki 1991 m. nei viena poilsio namelius valdanti įmonė nesiėmė jokių priemonių įregistruoti poilsio namelius Nekilnojamojo turto registre, nors turto mokestis buvo visada mokamas. Jis, įgijęs pastatus, kreipėsi į atsakovą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jo nuosavybės teises į poilsio namelius. Atsakovas atsisakė tenkinti jo prašymą motyvuojant tuo, jog poilsio nameliai nėra namų valdos statiniai. Toks atsakovo atsisakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis, kurių, teritorinio registratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju negalima taikyti, nes poilsio nameliai nepripažinti namų valdos statiniais. Mano, kad minėtas nutarimas privalo būti taikomas registruojant ir 1979 m. pastatytus poilsio statinius, nes jie patenka į nutarime nurodytą senų statinių sąvoką. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3 punktas nustato, kad įsigyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, nustatyta tvarka registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teisę į jį bei pažymą apie notariškai patvirtinto sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Vietoje sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti ir varžytinių aktai. Akcentuoja, jog minėtus dokumentus atsakovui jis yra pateikęs. Be to, jis yra pateikęs ir du statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytus nustatytos formos aktus, kurie patvirtina, jog senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas registre. Mano, kad teritorinio registratoriaus atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į statinius motyvai dėl to, jog 2004 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija konstatavo, kad poilsio nameliai laikytini savavališka statyba ir turi būti nugriauti, neturi teisinės reikšmės siekiant įregistruoti nuosavybės teises. Daiktinių teisių nekilnojamojo turto registre neįregistravimo faktas negali būti absoliučiu įrodymu, jog statinys pastatytas savavališkai, be to teisės aktai nustato specialią tvarką konstatuoti savavališką statybą. Mano, kad Teritorinis registratorius, priimdamas sprendimą atsisakyti registruoti nuosavybės teises į poilsio namelius pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos nuostatas.

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo ir prašė tą bylą nutraukti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-2-162/2012 pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. liepos 11 d. sprendimo panaikinimo, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta (b.l.30-32 ir prijungta administracinė byla Nr. I-2-162/2012, t. III, b.l. 63-65).

LVAT 2008 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje A39-137/2008 nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 13.6 – 1842 įpareigojo AB „Dubysa“ iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius 192,6 kv. m. ploto poilsio namelį ir 62,78 kv. m. ploto poilsio namelio rūsį. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 19.6-5711 pripažino 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ negaliojančiu (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-2-162/2012, t. I, b.l. 71). LVAT konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-5711 dėl 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 laikymo negaliojančiu viršijo savo kompetenciją, todėl trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinis skundą tenkino, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikintino ir priėmė naujas sprendimą - panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 13.6-5711 „Dėl 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ laikymo negaliojančiu“ (b.l. 127-129).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 pagal ieškovo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 nugriauti pastatus (poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį), esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo konstatavo, jog G. B. bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto pardavimo iš varžytynių metu varžytynių aktu Nr. 14 už 50 000 Lt įsigijo 192,6 kv. m poilsio namelį, o varžytynių aktu Nr. 15 už 3500 Lt – 62,78 kv. m poilsio namelį (sudegusį) (duomenys neskelbtini) <...> Parduoti statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai (CK 4.253 straipsnis), nors statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. spalio 12 d., statinių teisinis statusas neįregistruotas, nuo 2001 m. sausio 19 d. UAB „Dubysa“ nurodyta tik jų naudotoju, bendrovės nuosavybės teisės į statinius neįregistruotos. Faktą, kad UAB „Dubysa“ nebuvo pastatų savininkė, pripažino ir pati bendrovė, 2001 m. liepos 20 d. kreipdamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (1964 m. CPK 276¹-276⁴ straipsniai, CK 4.68, 4.71 straipsniai). Reikšminga ir tai, kad UAB „Dubysa“ bankroto byla iškelta 2003 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vėliau nei priimtas ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. 2004 m. liepos 14 d. vykusių varžytynių metu buvo parduodami ginčo statiniai, esantys kariniame poligone, todėl kasatorius, įsigydamas pastatus, esančius specialios paskirties objekte, turėjo suprasti (išsiaiškinti) pardavėjo – bankrutavusios UAB „Dubysa“ – teises į statinius. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė faktą, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytynių metu kasatoriui buvo suteikta informacija apie parduodamus statinius, t. y. jam buvo žinoma ginčo statinių buvimo vieta ir aplinkybės, kad bankrutavusi UAB „Dubysa“ nebuvo iš varžytynių parduodamo turto savininkė, pastatai neįregistruoti bei nesuformuoti kaip atskiri nuosavybės objektai. CK 4.48 straipsnyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į žemesniosios instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas sutinka su šių teismų išvadomis, jog kasatorius varžytynių aktų Nr. 14 ir Nr. 15 pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į ginčo statinius (CK 4.48 straipsnis). Kadangi nuo 2001 m. sausio 19 d. UAB „Dubysa“ įregistruota ginčo statinių naudotoja, tai tokį statusą atitinkamai perėmė ir kasatorius, kartu su pareiga Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr.13.6-1842 pagrindu nugriauti pastatus.

Atsižvelgdama į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo statiniai yra su viešuoju interesu susijusiame objekte – kariniame poligone, kad ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (savavališka statyba), kad kasatorius, įsigydamas ginčo statinius bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto varžytynių metu, buvo supažindintas su ginčo statinių statusu, bendrovės teisėmis į ginčo statinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai neturėjo pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriuo atmestas G. B. ieškinys (b.l. 18-29).

Dėl pareiškėjo reikalavimų.

Iš bylos medžiagos ir nurodytų LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr.A4-607-2005 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012 matyti, jog pareiškėjas G. B. siekia būtent įregistruoti nuosavybes teises į vieną ir tą patį pastatą, kadastro plane pažymėtą lKl(ž)p, esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog pareiškėjas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į poilsio namelius lKlp bei 2Klp, esančius (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją jau yra kreipęsis 2004 metais, kai buvo priimtas 2004-08-05 Teritorinio registratoriaus ir 2004-11-11 Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. 191, bei 2006 metais, kai buvo priimtas 2006-07-11 Teritorinio registratoriaus ir 2006-10-03 Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. 276. Pažymėtina, kad visais šiais paminėtais atvejais pareiškėjas registro tvarkytojui teikė 2004-07-14 varžytynių aktus Nr. 14 ir Nr. 15; visais atvejais registro tvarkytojas - tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius, pareiškėjo prašymų dėl nuosavybės teisių įregistravimo netenkino.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. ir 2006 m. liepos 3 d. prašymai ir nėra tapatūs savo apimtimi, t.y. 2006 m. liepos 3 d. prašymu pareiškėjas norėjo ne tik įregistruoti pačius nekilnojamus daiktus - poilsio namelius IKI (ž)p ir 2Kl(b)p, bet ir registruoti daiktines teises į juos, o 2012 m. spalio 1 d. prašymu jau norėta įregistruoti tik nuosavybės teises ir tik į vieną iš pastatų - poilsio namelį IKI (ž)p, tačiau minėti prašymai yra identiški ta dalimi, kuria siekiama būtent įregistruoti nuosavybes teises į vieną ir tą patį pastatą, kadastro plane pažymėtą lKl(ž)p. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su 2012-10-01 prašymu atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui vėl pateikė tik 2004-07-14 varžytynių aktus, atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2012-10-09 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-772 "Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre" netenkino pareiškėjo prašymo, nes jau buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tą patį nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises tų pačių dokumentų pagrindu. Tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybes teises į pastatą, kuris įstatymų nustatyta tvarka turi būti nugriautas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 konstatavo, jog G. B. iš bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto pardavimo iš varžytynių metu varžytynių aktais Nr. 14 ir Nr. 15 įsigytus pastatus perėmė bei perėmė ir pareigą juos nugriauti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr.13.6-1842 pagrindu (b.l.28).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-772 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Netenkinus šio pareiškėjo reikalavimo, atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 1K1(ž)p, esantį (duomenys neskelbtini), arba iš naujo išnagrinėti 2012 m. spalio 1 d. prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo objektą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo G. B. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupei“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus arba įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.