- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2-213/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Evekas“
- Kategorijos
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė sujungti bylas, bylą sustabdė ir atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo tvarką civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (bylos Nr. 2-3325-178/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl skolos ir delspinigių priteisimo po lizingo sutarčių ir išperkamosios nuomos sutarties vienašališko nutraukimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „SEB lizingas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Evekas“ 1 959 885,32 Lt skolos, 325 412,86 Lt delspinigių (viso - 2 285 298,18 Lt), procesines palūkanas bei išreikalauti iš atsakovo pagal su juo sudarytas lizingo sutartis perduotą turtą. Nurodė, kad 2005-2008 m. su atsakovu sudarė keturiolika lizingo (finansinės nuomos) sutarčių dėl automobilių, kitų kilnojamųjų daiktų bei nekilnojamųjų daiktų finansinės nuomos, taip pat išperkamosios nuomos sutartį dėl žemės sklypo. Nuo 2009 m. atsakovas nebevykdo sutartinių prievolių ir nebemoka įmokų už nuomojamus daiktus, taip pat nėra sumokėjęs delspinigių ieškovui. Atsakovo veiksmai, kai jis naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais daiktais, nemokėdamas įmokų, pažeidžia atsakovo teises. Todėl šie daiktai turi būti išreikalauti iš UAB „Evekas“, o nesumokėtos pinigų sumos priteistos iš šio atsakovo.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. informavo atsakovą, jog per papildomą terminą šiam nepadengus pradelstų mokėjimų pagal sutartis, sutartys bus vienašališkai nutrauktos nuo 2009 m. spalio 2 d. Kadangi atsakovas ir po to neatsiskaitė su ieškovu, sutartys buvo nutrauktos. Ieškinio padavimo metu atsakovo skola pagal sutartis sudarė 1 959 885,32 Lt. Lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.7 punktas bei išperkamosios nuomos sutarties 3.5 punktas numatė atsakovo pareigą mokėti ieškovui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškinio padavimo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui 325412,86 Lt delspinigių. Sutarčių pagrindu atsakovo valdyme esantys daiktai iki pat visiško atsiskaitymo už juos yra lizingo davėjo (ieškovo) nuosavybė (CK 6.657 str. 1 d., Lizingo sutarčių bendrosios dalies 21.1 p., 12.2 p.). Atsakovas pagal sutartis nėra atsiskaitęs, sutartys yra nutrauktos, todėl atsakovas po sutarčių nutraukimo teisėto pagrindo valdyti turtą nebeturi. Sutarčių bendrosios dalies 18.6, 18.6.1, 18.6.4, 19.1 punktai nurodo tvarką, kaip po sutarčių nutraukimo turi būti grąžinamas ieškovui priklausantis turtas. Terminas grąžinti turtą ieškinio pateikimo dienai jau yra suėjęs, be to, atsakovo atstovai žodžiu nurodė, kad turto grąžinti neketina. Taigi, turtas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str. 1 d.).
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto areštą 2285298,18 Lt sumai ir įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui atsakovo neteisėtai valdomą turtą iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas areštavo atsakovo UAB „Evekas“ turtą, neviršijant prašomos priteisti sumos - 2 286 000 Lt, taip pat įpareigojo atsakovą perduoti saugoti ieškovui atsakovo valdomą turtą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, paliekant turtą saugoti ieškovui iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tinkamai vykdė sutartis iki 2009 m. pradžios. Pablogėjus ekonominei situacijai, sumažėjo užsakymų, todėl atitinkamai pablogėjo atsakovo finansinė padėtis. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl sutarčių nuostatų pakeitimo, teikė pasiūlymus, kaip būtų galima išdėstyti palūkanų, įmokų mokėjimą ir kt. Nors ieškovas ir derėjosi su atsakovu, tačiau jis atsisakė pakeisti sutartis pagal atsakovo pasiūlymus. Ieškovas atsakovui pasiūlė tokius sutarčių pakeitimus, kurie buvo naudingi tik ieškovui, t.y. ieškovui būtų suteikę didelį pranašumą atsakovo atžvilgiu, o atsakovo veiklą būtų labai apriboję. Atsakovas su tokiomis ieškovo pasiūlytomis sutarčių sąlygomis nesutiko. Atsakovo nuomone, dėl ieškovo nenoro bendradarbiauti, sutarčių sąlygos nebuvo pakeistos. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis ieškovui per 2009 m. sumokėjo 602 704 Lt lizingo įmokų. Atsakovas siūlė perleisti kai kuriuos ginčo daiktus tretiesiems asmenims ir net buvo suradęs pirkėjus, galinčius sumokėti ieškovui ne mažesnę nei likutinę atitinkamų daiktų vertę, tačiau ieškovas tokių pasiūlymų atsisakė. Atsakovas, siekdamas pakeisti sutarčių sąlygas, kreipėsi su ieškiniu į teismą (Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-22494-129/2009). Tuo pačiu jis pateikė prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti nurodytą Vilniaus 1 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Vėliau ieškovas prašė nagrinėjamą bylą sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla dėl lizingo sutarčių, iš kurių kyla ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje, vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu (bylos Nr. 2-4215-104/2010). Atsakovas savo ruožtu prašė sustabdyti bylą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4215-104/2010.
Šalies argumentai
Be to, ieškovas pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – perduoti ieškovui atsakovo pagal lizingo sutartis valdomą turtą saugoti iki teismo sprendimo priėmimo, vykdymo tvarkos išaiškinimo. Ieškovas prašė išaiškinti šios nutarties vykdymo tvarką dėl to, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kuria uždraudė ieškovui pradėti išieškojimą vykdymo procese bei vykdyti neteisminį išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl bylų sujungimo netenkino, bylą sustabdė iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4215-104/2010 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010, taip pat atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties vykdymo tvarką.
Teismas nutarties dalį dėl atsisakymo sujungti bylas ir dėl bylos sustabdymo motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4215-104/2010 nagrinėjamas ieškinys dėl lizingo sutarčių, iš kurių kyla ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje, vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-22494-129/2009 atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo. Teismo nuomone, būtent nuo šių bylų pagal atsakovo reikalavimus išsprendimo gali priklausyti nagrinėjamos bylos baigtis, t. y. nagrinėjama byla yra paskutinė grandis šiose bylose, nes jeigu minėtose bylose atsakovo pareikšti ieškiniai būtų patenkinti, pagrįstai galima manyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys galėtų būti arba atmestas, arba tenkintas iš dalies (pagal pakeistas lizingo sutarčių sąlygas). Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sustabdė bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4215-104/2010 (pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo dar neįsiteisėjo).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad apygardos teismo nutartis yra aiški. Tuo tarpu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kuris nustato, kad tokius prašymus gali pateikti antstolis (o ne vykdymo proceso dalyviai). Antstolis tokio prašymo nėra pateikęs, todėl preziumuotina, kad jam ieškovo prašoma išaiškinti nutarties vykdymo tvarka yra aiški. Todėl aiškinti nutarties vykdymo tvarką teismas neturi pagrindo. Jei vykdymo procese dalyvaujantys asmenys nesutinka su antstolio veiksmais, jie turi galimybę juos skųsti CPK 594 straipsnio tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimus išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Evekas“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti ir išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties vykdymo tvarką, t. y. ar atsakovas UAB „Evekas“ privalo perduoti ieškovui AB „SEB lizingas“ saugoti turtą, kuris buvo išperkamas pagal finansinio lizingo sutartis, taip pat išperkamosios nuomos sutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas, sustabdęs nagrinėjamą bylą, pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Ieškovas, kaip lizingo davėjas, negali operatyviai išsiieškoti skolos, nes atsakovui kitoje byloje pareiškus neturtinį reikalavimą ir už jo nagrinėjimą sumokėjus minimalų žyminį mokestį, sustabdytas pagrindinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimas. Be to, kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje UAB „Evekas“ pareikštas ieškinys AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo turėjo būti reiškiamas kaip priešieškinis nagrinėjamoje byloje, o kitos Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamos bylos pagal UAB „Evekas“ ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo išsprendimas nelemia nagrinėjamos bylos baigties. Sukūrus skirtingas bylas ir vieną iš jų sustabdžius dėl kitos, padidės išlaidos, pailgės išnagrinėjimo trukmė ir pan. Todėl šiuo atveju teismas, siekdamas proceso operatyvumo, bylas turėjo sujungti, o ne stabdyti pagrindinę bylą.
2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo suteikta teisė tik antstoliui, o ne dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 278 straipsnio nuostatos dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir CPK 589 straipsnio normos dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo turi būti aiškinamos sistemiškai ir neatsietai viena nuo kitos. Be to, teismas nepaklausė nutartį vykdžiusio antstolio nuomonės dėl vykdymo tvarkos aiškumo (nors atsakovas antstolį buvo įvardijęs kaip suinteresuotą asmenį), o preziumavo, jog antstoliui nutarties vykdymo tvarka yra aiški.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje nagrinėjami bylos sustabdymo ir sujungimo klausimai, taip pat klausimai, susiję su teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimu.
Dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai - kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „ Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005).
Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008). Visais atvejais bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).
Bylos sustabdymas remiantis CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla) reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „ Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp civilinių bylų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinių bylų, dėl kurių sustabdyta nagrinėjama byla, yra prejudicinis ryšys. Nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas - skolos ir delspinigių priteisimas (ieškinys dėl priteisimo). Ieškinio faktinis pagrindas - atsakovo netinkamai vykdomi įsipareigojimai, prisiimti lizingo sutartimis bei išperkamosios nuomos sutartimi. Kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4215-104/2010 pareikštas ieškinys dėl lizingo sutarčių, iš kurių kyla ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje, vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu (ieškinys dėl pripažinimo). Suprantama, jog pripažinus vienašališką sutarčių nutraukimą neteisėtu, būtų pagrindas visiškai arba iš dalies netenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4215-104/2010 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Aplinkybės, nustatinėjamos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4215-104/2010 dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl negali būti šioje byloje nustatytos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-22494-129/2009 nagrinėjami atsakovo reikalavimai dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo (ieškinys dėl teisinių santykių modifikavimo). Patenkinus šiuos reikalavimus ir pakeitus lizingo sutarties sąlygas, gali susidaryti situacija, kad reikės visiškai ar iš dalies atmesti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, kadangi modifikavus lizingo sutartinius teisinius santykius tarp šalių, gali paaiškėti, jog ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Aplinkybės, susijusios su sutarčių modifikavimu taip pat nepatenka į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, todėl negali būti šioje byloje nustatytos.
Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, nes ji negali būti teisingai išnagrinėta kol nebus išspręstos kitos dvi civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos.
Tuo pačiu pastebėtina, kad siekiant operatyviai išnagrinėti tarp šalių iškilusius ginčus ir išvengti prieštaringų procesinių sprendimų priėmimo, taip pat atsižvelgiant į rūšinio teismingumo taisykles, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 2-4215-104/2010, kuri nėra sustabdyta, galėtų spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, t. y. sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4215-104/2010 su Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-22494-129/2009, taip pat su šia byla ir visas tris bylas išnagrinėti kartu. Tačiau bylų sujungimo klausimas yra teismo, kurio žinioje yra civilinė byla, prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų sujungti kelias tarpusavyje susijusias bylas. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta sujungti civilines bylas, neskundžiama atskiruoju skundu ir negali būti apeliacijos objektu (CPK 136 str., 334 str. 1 d.). Be to, proceso šalis, atsižvelgdama į dispozityvumo principą, neprivalo reikalavimų reikšti priešieškinio forma, bet gali pasirinkti alternatyvią galimybę pareikšti savarankišką ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo
Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-421/2207).
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas - teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – paaiškinti, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis gali būti vykdomas išieškojimas pagal teismo baigiamąjį aktą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009).
Tačiau teismo sprendimo išaiškinimas ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas skiriasi paskirtimi, subjektais, kurie turi teisę teikti tokius prašymus, taip pat laiko momentu, kai gali būti taisomi sprendimo trūkumai.
Proceso įstatyme yra nurodyti subjektai, kurie turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo: pirmuoju atveju – tai dalyvaujantys byloje asmenys, o antruoju – sprendimą vykdantis antstolis. Toks subjektų įvardijimas pagrįstas minėtų institutų paskirtimi – suvokti priimto sprendimo esmę gali būti svarbu tiems asmenims, dėl kurių subjektinių teisių ar pareigų sprendime pasisakė teismas, o išaiškinti vykdymo tvarką teisiškai reikšminga gali būti subjektui, atliekančiam priverstinio vykdymo veiksmus byloje, paprastai – antstoliui, kuris turi atitinkamus įgaliojimus. Tai, kad įstatyme nenumatyta galimybė kitiems asmenims, išskyrus antstolį, kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nereiškia šių asmenų nepagrįsto teisės į teisminę gynybą suvaržymo. Tuo atveju, kai bylą laimėjusi proceso šalis kreipiasi į antstolį dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, ji, būdama vykdymo proceso dalyve, savo teises turėtų ginti ne kreipdamasi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka apylinkės teismui paduodant skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (ne)atlikimo, jeigu mano, jog priverstinio vykdymo procedūras vykdantis antstolis neatliko tam tikrų vykdymo veiksmų ar juos atliko netinkamai. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys gali kito civilinio proceso teisės instituto pagrindu kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kol teismo sprendimas dar nėra įvykdytas, taip pat, jei nepasibaigė terminas, per kurį jis gali būti priverstinai įvykdytas ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 str. 2 d.). Tačiau išieškotojas savarankiškai kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo negali, kadangi neturi įgaliojimų pats atlikti vykdymo veiksmų už antstolį, kuriam gali būti aiški sprendimo vykdymo tvarka.
Pareiškėjo paduoto prašymo priėmimo metu ne visuomet paprasta nustatyti, ar tai prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo ar dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Tuo atveju, kai galima aiškiai nustatyti, kad yra paduotas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir jį padavė tokios teisės neturintis asmuo (ne antstolis), teismas prašymą turi atsisakyti priimti. Jeigu prašymo priėmimo metu sudėtinga preliminariai įvertinti pareiškėjo siekius, teismas prašymą turėtų priimti ir išspręsti jį iš esmės.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria nutarta perduoti ieškovui atsakovo pagal lizingo sutartis valdomą turtą saugoti iki teismo sprendimo priėmimo, vykdymo tvarką. Prašymas motyvuotas tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kuria uždraudė ieškovui pradėti išieškojimą vykdymo procese bei vykdyti neteisminį išieškojimą. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į antstolę dėl nutarties priverstinio vykdymo. Pagal savo pobūdį prašymas paaiškinti kaip elgtis antstoliui vykdant teismo nutartį dėl ginčo daiktų perdavimo, kai yra įsiteisėjusi su vykdytina nutartimi susijusi priimta kita teismo nutartis, yra prašymas dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. Kaip minėta, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus byloje, prašymą dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo turi teisę paduoti tik teismo procesinį sprendimą vykdantis antstolis (CPK 589 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo prašymą, pagrįstai jo netenkino. Tuo pačiu pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi pagal priverstinio vykdymo veiksmus vykdančios antstolės A. Adomaitienės prašymą išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties vykdymo tvarką. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.