Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu:

- pagal BK 187 str. 1 d. ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų arešto, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. G. sulaikymo dienos.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir M. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas. Be to, nuosprendžiu žemės ūkio bendrovei „D.“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. P., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą ir tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra jie 2008 m. vasario mėn. pabaigoje (teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku), išlaužę žemės ūkio bendrovės „D.“ pirmo aukšto pirties pastato duris, įsibrovė į šios pirties, esančios Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pastatą ir pagrobė 77 žalvarinius šviestuvus, kurių bendra vertė 26950 litų, 2 antklodes, kurių bendra vertė 160 litų, dulkių siurblį, kurio vertė 160 litų, užtiesalą, kurio vertė 40 litų, 6 aliumininius puodus, kurių bendra vertė 180 litų, be to, M. P. ir V. G. minėtomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, braudamiesi į pirties pastato antrą aukštą, bendrais veiksmais sugadino metalines dekoratyvines pirties, priklausančios žemės ūkio bendrovei „D.“, duris, padarydami žemės ūkio bendrovei „D.“ 300 litų turtinę žalą.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendį – priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas, priimtas pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei grubius įrodymų surinkimo ir saugojimo pažeidimus. Teigia, kad nuosprendžio teiginiai nėra nuoseklūs ir įvairiose vietose net prieštarauja vienas kitam. Apelianto teigimu, jis yra nuteistas už 77 žalvarinių šviestuvų pagrobimą, kurie galėjo būti tik aliuminiai, bet nuvariuoti dėl spalvos ir todėl nekainuoja tiek brangiai. Nurodo, kad liudytojai G. G. ir J. J. parodė, kad metalinės dekoratyvinės detalės buvo iš aliuminio ar kažko panašaus, bet ne iš žalvario. Tas pats liečia ir kitus jam inkriminuojamus pagrobtus daiktus ir jų galimas kainas. Nuteistasis mano, kad nesant žalos – nėra ir atsakomybės, ir jeigu byloje nebuvo įrodyti žalos dydžiai ir pagrobtų daiktų medžiagų, iš kurių jie buvo pagaminti, sudėtis, kokybė ir kiekiai, reikia atlikti papildomą ikiteisminį tyrimą tuo klausimu. Apelianto manymu, pats teismas tiksliai nežino, kokie buvo padaryti nuostoliai. Be to, nuosprendžio pradžioje teigiama, kad liudytojas Z. S. paliudijo, kad buvo pavogta apie 20 metalinių šviestuvų, tačiau bausmė jam paskirta už žymiai didesnį jų kiekį. Taip pat skunde teigiama, kad ŽŪB „D.“ dokumentaliai neįrodė jai padarytos žalos dydžio, dėl ko teismas net atsisakė bendrovei priteisti turtinę žalą. Todėl apeliantas nesupranta, už ką būtent konkrečiai jis yra nuteistas, nes tos pačios durys tarnauja ir toliau, yra naudojamos. Be to, jei liudytoja R. J. paliudijo, kad buvo suradusi paslėptas 4 metalines dekoratyvines detales, tai pagal atrastą vertę bendrovei žala toje dalyje nebuvo padaryta. Skunde keliami klausimai dėl įvykio vietoje rastų nuorūkų atsiradimo aplinkybių, kurias aiškinantis, nuteistojo manymu, turėjo būti padarytas tardymo eksperimentas. Be to, teismas turėjo priimti domėn pačių liudytojų teisme duotus parodymus, kad be policijos pareigūnų V. V., specialisto S. J. (gal net ir kitų, kaip vairuotojas ir kriminalistai operatyvininkai, bet neįrašyti į įvykio vietos apžiūros protokolą), aplink apiplėštą pirties pastatą vaikščiojo ir buvo jo viduje liudytojai L. B., S. Š., Z. S., J. J.. Mano, kad yra grubus BPK ir kriminalistikos mokslo pažeidimas, kai į įvykio vietą be nusikaltėlių ir ekspertų kriminalistų leidžiami pašaliniai asmenys. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo teisės remtis tik viena, panašiomis į tarnybinį suklastojimą aplinkybėmis atsiradusia bylos medžiagoje nuorūka ir dėl to abejotina specialisto išvados verte. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje minimas įvykio vietos apžiūros protokolas, kaip pagrindinis įrodymas byloje, surašytas nekvalifikuotai ir privalo būti vertinamas kritiškai. Tame protokole visiškai neužsiminta apie rastų nuorūkų supakavimą ir užantspaudavimą. Nors teismas įsitikinęs, kad viena iš dviejų nuorūkų, buvo tarp jo ir dar kito asmens lūpų ir dantų, tačiau ikiteisminis tyrimas nepaskyrė žmogaus dantų sukandimo pėdsakų ant nuorūkų filtrų ekspertizių. Nors tyrėja K. J. ir paėmė jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius, bet jis nepamena, kad ji būtų prie šių pavyzdžių pridėjusi ir tyrimui siunčiamos medžiagos, ant kurios jis paliko savo seiles, kontrolinius pavyzdžius, nors to ir reikalauja pareigūnei skirtos ekspertizių ir tyrimų, atliekamų VRM kriminalistinių ekspertizių valdyboje, metodinės rekomendacijos. Apeliantas skunde kelia klausimą, ar žiemos metu nešildomoje patalpoje, drėgmėje bent jau 10 parų galėjo išgyventi jo genomai ant vienos nuorūkos, ir kaip jo genomas seilėse ant vienos iš įvykio vietoje rastos cigaretės neišdžiuvo septyni mėnesiai, nesupelijo ir nežuvo. Taip pat nuteistasis kelia klausimą, kodėl ant abiejų nuorūkų yra ir M. P. genomas. Apeliantas mano, kad tyrimui galėjo būti pateiktos ne tos nuorūkos, kurios tariamai buvo rastos įvykio vietos apžiūroje, o nuorūkos, vėliau gautos jau iš anksto žinant kieno seilės liko ant nuorūkų ir kieno nenaudai bus ekspertų išvada dėl jų. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomas ir nebuvo surastas nusikaltimo įrankis – laužtuvas, su kuriuo buvo laužomos ir lankstomos dekoratyvinės metalinės durys bendrovės pirtyje. Mano, kad jo kaltė dalyvavus grobiant ir žalojant svetimą turtą yra neįrodyta, nes vienintelis jo kaltės įrodymas – specialisto išvada – yra suklastotas, neparemtas jokiu kitu neabejotinu įrodymu. Apelianto manymu, teismas turėjo kritiškai vertinti policijos specialisto S. T. parodymus dėl nuorūkų paėmimo ir saugojimo faktų, kadangi prieš save nei vienas liudytojas neliudytų. Nuteistasis teigia, kad jo parodymai byloje neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tuo tarpu teismas neteisingai vertino L. B. parodymus, nes ši liudytoja nuorūkų radimą įvykio vietoje pateikė kaip savo abejonę. Be kita ko apeliantas mano, kad nuosprendis priimtas šališkai, neįsigilinus į abejones keliančias įrodymų surinkimo aplinkybes, tikint prieštaringais liudytojų ir pareigūnų parodymais. Taip pat teigia, kad jam nemačius visų ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų, buvo pažeistos BPK normos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. ir nuteistas 70 parų areštu, naikintina ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino kaltu dėl svetimo turto sugadinimo ir pagrobimo įsilaužiant į ŽŪB „D.“ priklausančią pirtį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu jis ne kartą nurodė, jog nei vienas, nei kartu su M. P. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Prokuroras teismo posėdyje tvirtina, jog byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, jog V. G. kartu su M. P. įsibrovė į minėtas patalpas, pagrobė turtą ir tyčia sugadino svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, jog V. G. dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Iš 2011-12-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad V. G. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas remiantis tik 2011-09-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotinu faktu, kad ant tirti pateiktos nuorūkos, paimtos 2008-03-07 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio raj., rasta sumaišytas dviejų vyrų biologinis pėdsakas ir vieno asmens genotipas sutampa su V. G. genotipu. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje esančiais duomenimis gali būti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje.

Liudytoja R. J. duotuose parodymus yra nurodžiusi, kad 2008 m. vasario pabaigoje, ryte važiuodama į darbą, šalia kelio matė sukrautus metalinius daiktus, ir tik maždaug po savaitės prie parduotuvės rado metalinių pirties ornamentų (I t. b.l. 115-116). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-03-05 prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, buvo padėta dalis pagrobtų daiktų – metalinės apdailos dalys (I t. b.l. 32). Atsižvelgus į įvykio apžiūros protokolo datą (2008-03-07), darytina išvada, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2008-03-07 pašaliniai asmenys galėjo lankytis minėtoje pirtyje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nepagrįstai buvo neatsižvelgta į šias minėtas aplinkybes ir išsamiai neištirtas nuorūkų atsiradimo klausimas, kadangi iki įvykio apžiūros protokolo surašymo dienos nebuvo užtikrinta įvykio vietos apsauga nuo pašalinių asmenų. Todėl nesurinkus kitų duomenų apie asmens dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, neįmanoma paneigti tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo būti jau po to, kai nusikalstamą veiką baigė atlikti kiti asmenys, ar toje vietoje buvo dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo V. G. kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, rėmėsi liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenuoseklūs liudytojos L. B. parodymai, neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, kad pirtyje rastos nuorūkos galėjo atsidurti tik vagystės metu. L. B. 2008-03-07 atliktos apklausos metu nurodė, kad kai atvyko į pirtį, joje dirbo du darbininkai, kurie jos ryte buvo paprašę raktų (II t. b.l. 124), tačiau 2011-02-03 ikiteisminio tyrimo teisėjai duotuose parodymuose nurodė, kad tada, kai dirbo darbininkai, ji visą laiką buvo su jais, ji atrakino reikiamas duris, jas užrakino baigus darbus (III t. b.l. 76). Vadinasi, liudytojos teiginiai, išsakyti teisme, kad niekas iki vagystės negalėjo patekti į antrą aukštą yra nepagrįsti, kelia abejonių ir yra ginčytini.

Taip pat teismui kelia abejonių liudytojos L. B. parodymų pagrįstumas, atsižvelgiant į tai, kad 2011-06-30 teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad antrame aukšte kiliminė danga nebuvo išsiurbta (III t. b.l. 76), tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje, buvo akcentavusi, kad visada kruopščiai išvalo patalpų grindis, todėl nuorūkos galėjo atsirasti tik nusikaltimo atlikimo metu (II t. b.l. 125). Liudytojo Z. S. parodymuose yra pasakyta, kad L. B. mažai prižiūrėjo pirtį (III t. b.l. 77). Apylinkės teismas atsižvelgdamas į Z. S. parodymus turėjo atsakingai vertinti L. B. parodymus dėl jos palaikomos švaros pirtyje. Šių parodymų prieštaravimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti išnagrinėtas, todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai juos vertino kaip turinčius reikšmės nustatant V. G. kaltę. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš byloje esančių liudytojų parodymų galima daryti tik prielaidą, o ne kategorišką išvadą, dėl nuorūkų atsiradimo laiko ir aplinkybių.

Sprendžiant V. G. kaltės klausimą nėra paneigta galimybė, jog įvykio vietoje rastos cigarečių nuorūkos į pirties patalpas galėjo patekti atsitiktinai, prikibusios prie kieno nors avalynės. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus yra akcentavęs, kad yra rūkantis, jam teko pora kartų lankytis pirties viduje, taip pat nurodė, kad 2008 m. vasario mėnesį yra buvęs netoli pirties pastato, kur renkasi jaunimas, ten rūkęs. Pati L. B. nurodo, kad prie lauko durų būdavo nuorūkų, nes ten rinkdavosi jaunimas. Iš fotonuotraukų, esančių prie įvykio vietos apžiūros protokolo (I t. b.l. 23 - 24) matyti, kad rastos dvi nuorūkos ir bent jau viena nuorūka yra deformuota, suplota (galimai sumindyta), tačiau iš byloje esančių dokumentų negalima atsekti ant kurios iš nuorūkų rasta V. G. DNR. Teismas nuteistojo teiginius apie atsitiktinį nuorūkos patekimą įvertino kaip kaltinamųjų gynybinę poziciją, tačiau ši nuteistojo versija paneigta nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo įvertinti nuteistojo V. G. 2010-11-09 duotuose parodymuose išdėstyti argumentai, kad jis apie pirties vagystę išgirdo iš R. A. ir A. Š., kurie gyrėsi, kad jie apvogė ŽŪB „D.“ priklausančią pirtį (II t. b.l. 26). Minėti apelianto nurodyti asmenys baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo apklausti. Byloje nėra duomenų, kad būtų tikrinama ši apelianto pateikta versija. Apeliacinės instancijos teisme šie asmenys buvo apklausti. Jie papasakojo, kad kartas nuo karto verčiasi metalo laužo rinkimu bei jo pridavimu į supirktuves. Abu yra teisti už vagystes (tame tarpe ir metalo). Tačiau jie neigia bet kokį dalyvavimą vagystėje iš pirties. Kadangi nuo įvykio praėjo labai daug laiko patikrinti jų parodymus bei pašalinti prieštaravimus tarp jų parodymų ir V. G. parodymų nebėra galimybės. Tačiau šie išdėstyti faktai kelia dar vieną abejonę dėl V. G. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Nors teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamajam nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau pabrėžtina, kad įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną netiesioginį įrodymą. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą matyti, kad V. G. kaltė nėra įrodyta jokiais kitais įrodymais. Nusikaltimo vietoje rasti du peiliai, kurių vienas buvo nulaužtas, o kitas lenktinis, kaip daiktiniai įrodymai, nelaikomi priemone kaltininkams nustatyti, kadangi ant jų nors ir rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tačiau pagal pateiktą specialisto išvadą, jie yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (I t. b.l.50-52). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu, klausantis nuteistųjų telefoninių pokalbių nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių V. G. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, taip pat nenustatyta jokių kitų įrodymų, išskyrus nuorūkas, kurie pagrįstų V. G. kaltę įvykdžius vagystę iš pirties, esančios (duomenys neskelbtini) k, Pasvalio raj. Be to, nei vienas parodymus davęs liudytojas nenurodė konkretaus asmens, įskaitant ir nuteistojo V. G., kuris galimai atliko pirties turto pagrobimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis tik nuorūkų tyrimo išvadomis ir nesant kitų apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų, surinkti duomenys neleidžia daryti neginčijamos, pagrįstos ir logiškos išvados, kad būtent V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, nagrinėtinoje byloje abejonių kelia ir nuorūkų paėmimo ir saugojimo aplinkybės. Visi tyrimo proceso veiksmų atlikimo metu paimami objektai turi būti tinkamai nurodomi to veiksmo atlikimo protokole ir, esant galimybei, užfiksuojami protokolo prieduose (nuotraukose, įrašuose, laikmenose ir kt.). Tai turi būti padaroma taip, kad bet kuriame proceso etape būtų aišku, kad įrodinėjimo procese naudojami tie patys objektai. Šiuo atveju prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje esančiose fotografijose matomos nuorūkos nėra pažymėtos numeriais (I t. b.l. 23-24), kurie leistų suprati, kad bet kuriame įrodinėjimo procese yra naudojami tie patys objektai ir ant kurio objekto, bei kur rasto yra vieną ar kitą asmenį identifikuojantys pėdsakai. Plane – schemoje, pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat nėra nurodyta, kurioje vietoje buvo rastos nuorūkos (I t. b.l. 15).

Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nepagrįstai padarė išvadą, kad yra pakankamai ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų, ištirtų duomenų pripažintinų įrodymais, kurie patvirtintų V. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Visų šių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia V. G. įsibrovimo į patalpą, pagrobiant svetimą turtą ir tyčia jį sugadinant. Byloje neabejotinų duomenų, išskyrus nuorūkas, leidžiančių spręsti apie V. G. kaltumą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo sprendime nenurodyta, nes proceso metu tokių duomenų nesurinkta. Todėl visos paminėtos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos ir pagrįstos išvados, kad būtent V. G. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme.

Vadovaudamasi visuma išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. G. pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. pripažintas kaltu nepagrįstai. Todėl jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis BPK 329 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio dalį, kuria V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d. ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

V. G. iš kaltinimo pagal BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius kad jis dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.