Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui J. K. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ant namo, esančio adresu Šviesos g. 4-7, Vievis, stogo konstrukcijos pastatytas strypas, taip pat televizijos antenos. Elektrėnų savivaldybės bendrabučių, daugiabučių namų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų bei inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių 9.13 punktas draudžia savavališkai įrengti elektros, ryšių kabelius ir kitus įrengimus bendro naudojimo patalpose. Atsakovas neturi daugiabučio namų savininkų priimto sprendimo statyti televizijos antenas ant minėto daugiabučio stogo. Gyventojai nesuderinę su atsakovu t.y. daugiabučio namo administratoriumi, savavališkai pasistatė televizijos antenas (kitus įrenginius), kurių konstrukcijos ir tvirtinimas galimai galėjo pažeisti stogą ir to pasėkoje užlieti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo savininkai savavališkai statydami televizijos antenas ant stogo, be administratoriaus žinios elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesirūpino savo turtu, o priešingai jį gadino, ko pasėkoje galėjo būti padaryta žala daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad šio namo gyventojai nesiskundė dėl blogos stogo būklės, todėl atsakovo atstovė nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo namo stogo. Priešingai, atsakovas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" kaip rūpestingas daugiabučių namų administratorius, 2013 m. atliko viešą pirkimą dėl stogų remonto darbų. Kapitalinius stogo remonto darbus atliko UAB „Dengsta", atsakovo lėšomis. Taip pat atsakovo atstovė nurodė, kad namo stogo keitimo darbų atsakovas neprivalo atlikti, nes tai jau yra ne stogo priežiūra, o kapitalinis remontas. Nurodė, kad atsakovas neatsako už turto nusidėvėjimą dėl nenugalimos jėgos. Taip pat nurodė, kad nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytu žalos dydžiu, nes iš trečiojo asmens buto negalėjo būti išvežta 3 t. šiukšlių.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis buvo UAB „Gelvita“ administratorius – vadybininkas, atsakingas už administruojamų namų priežiūrą. Nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga buvo sena ir nekeista nuo namo pastatymo. Antenos ant šio namo stovėjo taip pat nuo jo pastatymo. Teigė, kad dar 2006 m. buvo numatyta stogo dangą atnaujinti, tačiau kadangi eksploatacinis mokestis buvo pradėtas rinkti tik nuo 2005 m., tai stogo dangos keitimui nebuvo surinkta pakankamai lėšų, o namo gyventojai patys atsisakė rinkti lėšas ir stogą remontuoti. Be to, pažymėjo, kad namo gyventojai nesiskundė dėl namo stogo. Nurodė, kad trečiojo asmens buto sienos sudrėko per laiptinės stogo liuką, kadangi stogo danga prie liuko buvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-12-04 ieškovas trečiajam asmeniui J. K. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. PZULT 1493527 (b.l.7), kuriuo, laikotarpiui nuo 2012-12-05 iki 2013-12-04, apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, tarp jų vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas. 2012-12-25 buvo aplietos vandeniu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurios priklauso trečiajam asmeniui. Butas yra paskutiniame namo aukšte ir buvo užlietas nuo namo stogo. Ieškovas 2012-12-25 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 410,10 Eur draudimo išmoką (b.l. 24, 25) ir įgijo reikalavimo teisę į draudimo išmokos grąžinimą iš už žalą padariusio atsakingo asmens. UAB „Gelvita" yra daugiabučių namų administratorius Vievio seniūnijoje Elektrėnų savivaldybėje, paskirtas 2002-10-09 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 02.VS-128 (b.l. 38). Nuo 2013-03-01 prie UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ buvo prijungta UAB „Gelvita“, todėl Butą administruoja atsakovas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 str. nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo nuolat stebėti namo, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę būklę, atlikti apžiūras ir tyrinėjimus. Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokias administratoriaus pareigas nustato Statybos techninio reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" (7, 9 punktai).

Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" (12 punktas).

Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis (Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" (12 punktas). Taip pat 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas.

Atsakovas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ teigia, kad ant Buto stogo konstrukcijos pastatytas strypas, taip pat televizijos antenos. Elektrėnų savivaldybės bendrabučių, daugiabučių namų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų bei inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių 9.13 punktas draudžia savavališkai įrengti elektros, ryšių kabelius ir kitus įrengimus bendro naudojimo patalpose. Atsakovas neturi daugiabučio namų savininkų priimto sprendimo statyti televizijos antenas ant minėto daugiabučio stogo, o gyventojai nesuderinę su atsakovu savavališkai pasistatė televizijos antenas (kitus įrenginius), kurių konstrukcijos ir tvirtinimas galimai galėjo pažeisti stogą ir to pasėkoje užlieti Butą. Taip pat atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neprivalo atlikti namo stogo keitimo darbų, nes tai jau yra ne stogo priežiūra, o kapitalinis remontas.

Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (b.l. 69-81) matyti, kad dar 2006-11-10 namo priežiūros vadybininkas A. L. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namo stogo danga pasenusi, siūlės tarp sienų blokų prastos kokybės, todėl buvo nustatyti tokie rekomenduojami darbai defektams pašalinti: esant galimybei atlikti stogo ir siūlių remonto darbus. 2007-02-08 apžiūrėjus šį namą kitų defektų nepastebėta. 2007-02-26 apžiūrėjus namą, nustatyta, kad rūsio apšvietimo instaliacija vietomis nesaugi. 2007 m. kovo mėn. atlikti elektros instaliacijos atstatymo darbai. Nuo 2008-01-27 iki 2013-05-13 daugiau defektų nebuvo rasta, siūloma taisyti 2006-11-10 nustatytus defektus. Be to, ir iš 2012-03-12 Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr.73 matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangoje buvo pastebėti defektai ir buvo nustatyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti – taisyti stogo dangos defektus. Taigi, minėtų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog minėto namo stogo defektai buvo nustatyti dar 2006-11-10 ir konstatuojami kiekvieną kartą atliekant tiek vizualines kasmėnesines, tiek kasmetines gyvenamojo namo apžiūras.

Tačiau tik iš 2013-07-17 sutarties Nr.20130709 sudarytos tarp UAB „Dengsta“ ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ matyti, kad buvo sutarta atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Sutartyje nurodyta, kad darbai pradedami po sutarties pasirašymo ir baigiami per 60 kalendorinių dienų (išskaičiuojant lietingas dienas). Iš Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo matyti, kad iki 2013 m. gegužės mėn. nebuvo atliekami jokie su stogo taisymu susiję darbai ir tik 2013 m. birželio mėn. buvo atliktas stogo dangos keitimas ir stogo ventiliacijos kaminėlių remontas (b.l. 77). Taigi, byloje duomenų, kad nuo 2006-11-10 iki 2013-07-17 būtų atlikti kokie nors namo esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai nėra, kad jokie stogo remonto darbai minėtu laikotarpiu nebuvo atlikti, nors stogo danga buvo pasenusi ir ją reikėjo remontuoti patvirtino ir atsakovo atstovė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L.. Taigi, įvertinęs minėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jokie namo, esančio Šviesos g. 4, Vievis, stogo remonto darbai iki 2013-07-17 nebuvo atlikti, nors minėto namo stogo defektai buvo nustatyti dar 2006-11-10. Pažymėtina, kad atsakovo atstovės argumentas, kad namo stogo keitimo darbų atsakovas neprivalo atlikti, nes tai jau yra ne stogo priežiūra, o kapitalinis remontas, įvertinus Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" 8 ir 12 p. numatytus reikalavimus atmetamas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo pastangas, kad dar 2006 m. nustatyti stogo defektai būtų pašalinti. Be to, pažymėtina, kad, kaip patvirtino pati atsakovo atstovė posėdžio metu ir nurodė liudytoju apklaustas A. L., 2013 m. birželio mėn. atsakovas atliko minėto namo stogo dangos keitimo darbus.

Taigi, atsakovas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir savalaikiai. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovas savalaikiai nesuremontavo eksploatuojamo namo stogo. Minėti duomenys pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas žinojo namo stogo trūkumus, tačiau nesiėmė nei veiksmų nei priemonių, kurios galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir būtent tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.263 str.). Nors atsakovas atsiliepime teigė, kad ant namo stogo pastatytos televizijos antenų konstrukcijos ir tvirtinai galimai galėjo pažeisti stogą ir to pasėkoje užlieti Butą, tačiau kaip parodė teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir liudytojas A. L., antenos ant namo stogo buvo pastatytos dar 1988 m., t.y. gerokai prieš 2006 m. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuota, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai: nepakankamas rūpinimasis eksploatuojamo namo stogu bei jo priežiūra - sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Minėta, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ir/ar vykdė aplaidžiai, todėl jis turi prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas draudėjui J. K. apskaičiavo ir išmokėjo 410,10 Eur draudimo išmoką vadovaudamasis pranešimu apie įvykį (b.l. 8), turto apžiūros aktu (b.l. 9, 10), fotonuotraukomis (b.l. 11-18), pranešimu (b.l. 19), lokaline sąmata (b.l. 21, 22), draudimo išmokos mokėjimo pažyma (b.l. 24). Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose žalos paskaičiavimas yra išsamus, nurodant darbo užmokesčio bei medžiagų kainas tam tikram kiekiui, todėl teismas laiko, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Tuo tarpu atsakovas, ginčydamas nustatytos žalos dydį, jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokį padarytos žalos dydį, negu nustatė ir apskaičiavo ieškovas, nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovo paskaičiuota suma, todėl tikslinga vadovautis ieškovo pateikta lokaline sąmata, kurioje numatytos ieškovo remonto darbų kainos. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, jog ieškovas trečiajam asmeniui pagrįstai išmokėjo 410,10 Eur draudimo išmoką ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą į tokio pat dydžio žalos atlyginimą, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.245 str. 6.249 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str.).

Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.263 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos 450,67 Eur bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 133,17 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (b.l. 27-29), 302,50 Eur už atstovavimą (LR CPK 79, 80, 88, 93 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ , į.k. 181613656, 410,10 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 10 ct) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos, t.y. nuo 410,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-01-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 450,67 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.