Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-382/2015

Teisėja Elena Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00345-2014-3

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 18.00 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs langą įsibrovė į R. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš drabužių spintoje buvusios striukės kišenės pagrobė R. L. priklausiusius tris tūkstančius litų.

Nuteistojo M. M. gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis M. M. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltininko asmenybę, kad M. M. anksčiau teistas penkis kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus tik keturiems mėnesiams po baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teismas pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas M. M. už padarytą nusikaltimą skyrė žymiai mažesnę negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu.

Kaip jau minėta anksčiau, M. M. teisiamas jau šeštą kartą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir tik atlikęs arešto bausmę, šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.