- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- eI2-9559-438/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02365-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo O. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2022 m. birželio 8 d. sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 21R2-(AG2-122/16-2022) panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių išnagrinėti pareiškėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas skundu teismui prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-122/16-2022) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių išnagrinėti pareiškėjo skundą,
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2022 m. gegužės 10 d. O. Ž. (toliau - Pareiškėjas) Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - Klaipėdos AVPK) pateikė prašymą Nr. 22-G-30- 02302-e, juo prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. 2022 m. liepos 4 d. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba priėmė sprendimą Nr. 22-IL- 30-01246-e dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus (toliau - Sprendimas). 2022 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau - Komisija) su skundu kuriuo Pareiškėjas prašė panaikinti 2022 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos sprendimą Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir iš naujo spręsti prašymą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo.
2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimas Nr. (AG2-122/16-2022) atsisakyti priimti sprendimą nagrinėti komisijoje (toliau - Komisijos sprendimas).
Sprendime buvo nurodyta, kad „Priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administraciniu ginču nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administraciniu bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.
Pareiškėjas realizavo savo teisę, vadovaudamasis Sprendime numatyta apskundimo tvarka. Pirma, Taisyklių 47 punkte aiškiai nurodyta, kad Pareiškėjas turėjo būti konkrečiai ir nedviprasmiškai informuotas apie jo teisių gynimo realizavimą nurodant konkrečią instituciją ir jos adresą. Antra, Suinteresuotas asmuo įvardijęs alternatyvias institucijas skundui paduoti, elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, taip pažeisdamas formuojamą teismų praktiką, kurioje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis VAĮ įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.
Pareiškėjas savo teisę teikti skundą realizavo vadovaujantis Sprendimo ir oficialios informacijos nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją, kuri priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą nurodydama, kad „<...> aplinkybė, jog skundžiamame Sprendime nurodyta tai, kad jis gali būti skundžiamas ir Komisijai, negali pakeisti teisės aktais numatytos specialiosios <...> apskundimų tvarkos <...>“. Tačiau pažymima, kad Sprendimo priėmėjas ir teikiama vieša informacija, teisinis reguliavimas numato, kad Pareiškėjas turėjo teisę, kad jo klausimas būtų sprendžiamas Komisijoje. Šiuo atveju buvo tik formaliai pažvelgta į Komisijos teisę atsisakyti nagrinėti skundą, be realaus teisinio pagrindo.
Komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta Komisijos pirmininko ar komisijos pirmininko paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakyti priimti skundą tai atliko formaliai, nors to paties įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje aiškiai numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai skyriai nagrinėja skundus dėl administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos aps. VPK sprendimu Nr. 22-IL-30-01246-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau - sprendimas), atsisakė išduoti O. Ž. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyta, kad B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p., kuriame numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, bei Įstatymo 17 str. 1 d. 2 ir 10 p., kuriame numatyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, taip pat asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
O.Ž. nesutikdamas su sprendimu jį skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.
2022 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius sprendimu Nr. 21R2-(AG2-122/16-2022), nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo O. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus" panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos aps. VPK sprendimas Nr. 22-IL-30-01246-e buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad patikrinus O. Ž. anketinius duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre ir jo archyve nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. Didžiosios Britanijos Havering Magistrates court byloje Nr. 11/1837/101771R, nuteisė O. Ž. pagal Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo 1 skirsnį (Prevencion of crime act 1953 s.1) 11.6.4.1 straipsnius tai, kad jis 2011 m. birželio 29 d. neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus, dalis. Už šią veiką Didžiojoje Britanijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki 4 metų (https://www.cps.gov.uk/legal-guidance/offensive-weapons-table- offences-defences-and-applicability#b04). 2011 m. birželio 30 d. O. Ž. teismas paskyrė 4 bausmes: 1. Įpareigojo įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam. 2. Piniginę 85 svarų sterlingų baudą. 3. Paskyrė sankciją, pagal kurią įpareigojo atlikti darbą. 4. Paskyrė 42 dienų laisvės atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 253 str. 1 d. „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“, už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų.
2011 m. gruodžio 7 d. Didžiosios Britanijos North east London magistrates teismas byloje Nr. 11/2815/139627T, O. Ž. nuteisė 70 dienų laisvės atėmimu su nusikalstamų įrankių, daiktų konfiskavimu už tai, kad jis 2011 m. birželio 22 d. neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus, dalis pagal Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo (Firearms act 1968, s.5(1)) 11.2.4.9 straipsnius. Už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta maksimali 10 metų laisvės apribojimo arba įkalinimo bausmė. Ši veika taip pat atitinka LR BK 253 str. 1 d. „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“.
Teigia, kad Klaipėdos aps. VPK vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos aps. VPK Viešosios tvarkos tarnybos priimtas sprendimas Nr. 21-IL-30-01246-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas - nepagrįstas.
Prašo įpareigoti pareiškėją pateikti 2011 m. birželio 30 d. Didžiosios Britanijos Havering Magistrates court nuosprendį byloje Nr. 11/1837/101771R ir 2011 m. gruodžio 7 d. Didžiosios Britanijos North east London magistrates nuosprendį byloje Nr. 11/2815/139627T bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja,
Ginčas iš esmės byloje kilęs dėl 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos aps. VPK sprendimo Nr. 22-IL-30-01246-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau - sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti O. Ž. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia realizuoti savo teisę ginčyti tokį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Įgyvendindamas šią teisę jis Sprendimą 2022 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti komisijoje.
Teigia, kad apie ginčijamą sprendimą buvo informuotas tik 2022 m. liepos 4 d., tačiau akivaizdu jog skundo padavimo terminas dėl Sprendimo apskundimo baigėsi 2022 m. liepos 8 d., nepriklausomai nuo to į kurią ginčų instituciją jis kreipėsi, t. y. į administracinių ginčų komisiją ar teismą (ABTĮ 28; 29 str.).
Iš byloje atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas elektroninio ryšio priemonėmis atsakovui 2022 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, pastarasis pareiškėjo prašyme nurodytu būdu (elektroninio ryšio priemonėmis) 2022 m. birželio 8 d. informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 9-11 straipsnių nuostatas į elektroninio ryšio priemonėmis pateiktą prašymą gali būti atsakyta asmenį informuojant tokio pat būdo priemone, t. y., elektroninio ryšio priemonėmis.
Visa tai lemia, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka apie ginčijamą sprendimą buvo informuotas 2022 m. birželio 8 d.. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2022 m. liepos 4 d., tačiau argumentų bei įrodymų kurie patvirtintų šį jo teiginį neteikia. Pareiškėjas norėdamas pagrįsti savo teiginius apie vėlesnį ginčijamo Sprendimo gavimo (sužinojimo) laiką (2022 m. liepos 4 d.) turėtų teikti ir atitinkamus argumentus bei įrodymus. Termino praleidimo atveju kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar į teismą, turėtų nurodyti šio termino praleidimo priežastis bei prašyti atnaujinti šį terminą. Tokio prašymo neteikia, dėl ko nėra teisinių prielaidų spręsti šio klausimo, nes skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas gali atnaujintas tik pareiškėjo prašymu (ABTĮ 30 str.).
Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamą Sprendimą gavo tik 2022 m. liepos 4 d., o atsakovas šį jo teiginį paneigė, įrodydamas, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. birželio 8 d.. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas savo teisę ginčyti atsakovo Sprendimą pradėjo įgyvendinti tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., nepriklausomai nuo to į kurią ginčų instituciją jis kreipėsi (administracinių ginčų komisiją ar į teismą).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
Visų pirma, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-609-492/2021).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).
Aptartos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjas savo teisę ginčyti Sprendimą realizavo pažeisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko atsisakymas nagrinėti jo skundą iš esmės yra teisingas ir pagrįstas. Šios aplinkybės yra procesinė kliūtis ir teismui nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas, o atsakovo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimai paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 86 – 88 straipsniais, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.