Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-29 · Civilinė byla Nr. 2A-219/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-29
Bylos Nr.
2A-219/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-219/2012Procesinio sprendimo kategorija 27.7., 44.2.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1294-413/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BVSI“ ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi UAB „BVSI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 91 105 Lt nuostolių ir teismo išlaidas. Nurodė, kad patikrinus UAB „BVSI“ sandorius, nustatyta, kad 2004 m. birželio - 2007 m. spalio mėnesiais UAB „BVSI“, atstovaujama tuo metu direktoriumi dirbusio V. V., sumokėjo S. P., D. R. ir J. G. 91 105 litus už automobilių Peugeot Partner, Dodge Grand Caravan ir Peugeot J5 remontą. UAB „BVSI“ direktorius V. V., mokėdamas bendrovės lėšas, neįvertino tos aplinkybės, kad automobilių remonto kaštai tapo daug didesni už jų įsigijimo ir analogiškų automobilių rinkos kainą, lėšos buvo naudojamos asmeninei naudai gauti, UAB „BVSI“ mokėjimai atlikti paslaugų tiekėjams pateikus tik verslo liudijimo kopijas ir prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, nebuvo įforminti automobilių defektiniai aktai, numatomų atlikti darbų sąmatos, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, todėl neaišku, kokie gedimai buvo remontuojami. Tokie UAB „BVSI“ direktoriaus veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams, protingumo ir sąžiningumo principams. V. V. kaip įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).

Pagal bendrovės 2007 m. gruodžio 3 d. balanso duomenis įmonė jau 2006 metais buvo nemoki, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos (214 844 Lt) buvo beveik du kartus didesnės už pusę įmonės turto, bendrovė dirbo nuostolingai. Nuo 2007 metų II ketvirčio bendrovė nevykdė realios veiklos, be direktoriaus ir buhalterės daugiau įmonėje darbuotojų nedirbo.

Be to, V. V. nesivadovavo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) 3 straipsnio 1 punkte nurodytu mokėjimų eiliškumu ir nesumokėjo darbo užmokesčio, VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų į biudžetą. Pinigai, kuriuos direktorius mokėjo už automobilių remontą, buvo bendrovės turtas, todėl direktorius, juos mokėdamas, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir dėl to ieškovas prarado galimybę iš dalies atsiskaityti su kreditoriais įstatymuose nustatyta tvarka. Taip padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja vieni kitiems ir yra nepagrįsti faktiniais duomenimis. UAB „BVSI“ pagrindinė veikla buvo siejama su autoservisų, degalinių ir kitos įrangos prekyba bei montavimu. Šiai veiklai vykdyti bendrovė naudojo jai nuosavybės teise priklausančius automobilius Peugeot Partner ir Dodge Grand Caravan bei panaudos sutarties pagrindu automobilį Peugeot J5. Prieš įsigyjant šiuos automobilius ir pasirašant panaudos sutartis, automobiliai buvo eksploatuojami. Automobiliai Peugeot Partner ir Dodge Grand Caravan buvo pirkti su žymiais defektais ir žymiai mažesne nei jų rinkos kaina, tokiu būdu tikintis sumažinti įmonės veiklos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 90 005 Lt žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai.

Bendrovės vadovui kaip bendrovės valdymo organui kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją gali atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „BVSI“ vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės - Peugeot Partner ir Dodge Grand Caravan, o automobilis Peugeot J5 buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, kuriuo įmonė naudojosi panaudos sutarčių pagrindu. Per laikotarpį nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2007 m. spalio mėn. paminėtų automobilių remontui buvo išleista 91 105 Lt įmonės lėšų, iš kurių automobilio Peugeot Partner remontui 36 505 Lt (2004 m. – 4705 Lt; 2005 m. – 1900 Lt; 2006 m. 6500 Lt; 2007 m. – 15800 Lt ir 7600 Lt bylos dokumentais nenustatytu laiku), automobilio Dodge Grand Caravan remontui 31 000 Lt (2005 m. – 8300 Lt; 2006 m. – 7 300 Lt; 2007 m. – 15 400 Lt) ir automobilio Peugeot J5 remontui 21 600 Lt (2005 m. – 1400 Lt; 2006 m. – 6 700 Lt; 2007 m. – 13 500 Lt). 2000 Lt buvo panaudoti bylos dokumentais nenustatyto automobilio remontui (t.1, b.l. 5-22).

Bendrovė UAB „BVSI“ nuo 2005 m. pradėjo dirbti nuostolingai ir Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. 2006-2007 metų laikotarpiu įmonės turtas mažėjo, įmonė dirbo patirdama žymius nuostolius (per 2006 m. patyrė 17 597 Lt nuostolius, per 2007 m. 90 702 Lt nuostolius), įmonės finansiniai įsipareigojimai 2006 m. ir 2007 m. sudarė 214 844 Lt ir 210 828 Lt, kai tuo metu įmonės nuosavas kapitalas sudarė atitinkamai tik 260 939 Lt ir 166 221 Lt. Nuo 2007 m. pradžios bendrovėje dirbo du darbuotojai, t.y. atsakovas (įmonės direktorius ) V. V. ir vyr. buhalterė A. M., todėl galima daryti išvadą, kad nuo paminėtos datos įmonė savo įstatuose numatytos tiesioginės veiklos - autoservisų, degalinių ir kitos įrangos prekybos bei montavimo (EVKR 516500), nevykdė.

Dėl automobilio Peugeot Partner remonto, teismas, remdamasis automobilio techninės apžiūros akte konstatuotais atskirų detalių apgadinimo požymiais, įvertinęs šio automobilio eksploatacijos laiką iki jo įsigijimo, įmonės finansinę padėtį 2004 metais, sprendė, jog tikėtina, kad šio automobilio remontui 2004 metais galėjo būti panaudota 1100 Lt įmonės lėšų, todėl ieškovo reikalavimas nurodytu 1100 Lt dydžiu mažintinas.

Automobilis Peugeot Partner įmonės veikloje buvo naudojamas 2004 m. ir kartais vėliau. Pagal 2005 m. balandžio 5 d. paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą šiam automobiliui atliktas variklio remontas, už kurį sumokėta 1900 Lt įmonės lėšų, tačiau pagal kelionės lapą, nurodytu laiku automobilis buvo eksploatuojamas.

Automobilio Peugeot Partner remontui bendrovė, būdama nemoki, 2006 m. išleido 6 500 Lt, o 2007 m. – 15 800 Lt. Iš liudytojo S. P. parodymų galima daryti išvadą, kad finansiniuose apskaitos dokumentuose, atsakovo prašymu, atliktų darbų kaina buvo sąmoningai padidinta.

Analogiški neatitikimai nustatyti ir su automobilio Dodge Grand Caravan remontu (pvz. remonto paslaugų pirkimo kvituose nurodyta, kad 2005 m. sausio 5 d., 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužės 30 d. už automobilio remontą buvo sumokėta atitinkamai 4000 Lt, 4300 Lt, ir 6850 Lt, nors pagal kelionės lapus nurodytais laikotarpiais automobilis buvo eksploatuojamas) ir automobilio Peugeot J5 remontu. Liudytojas V. B. patvirtino, kad iki 2006 m. kovo mėn., automobilio Dodge Grand Caravan remontas nebuvo atliekamas, išskyrus atvejį, kai ši transporto priemonė po autoįvykio buvo apgadinta ir jos remonto darbai buvo atlikti automobilių servise. Liudytojo parodymus iš esmės patvirtina rašytiniai įrodymai, kad draudimo bendrovė 2005 m. sausio 10 d. pervedė už apgadintą automobilį asmeniškai atsakovui 870 Lt draudimo išmoką.

2006-2007 metų laikotarpiu, kai bendrovė dirbo nuostolingai, o nuo 2007 metų faktiškai savo veiklos nevykdė, išmokėdamas pinigus už automobilių remontus, iš kurių Peugeot J5 buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, be to, pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytą mokėjimų eiliškumą, atsakovas elgėsi nesąžiningai, vengė prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams bei sumažino įmonės mokumą, todėl yra kaltas dėl įmonei padarytos žalos, jo veiksmuose yra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. UAB „BVSI“ nuo 2005 metų pradėjo patirti nuostolius, todėl pirkti naujas transporto priemones finansiškai buvo nepajėgi ir buvo nutarta pirkti senesnes transporto priemones bei jas sutvarkyti. Automobiliai buvo nupirkti už mažesnę nei tuo metu įprasta kaina. Pavyzdžiui 4 metų 55 977 kilometrų pravažiavęs Dodge Grand Caravan buvo nupirktas už 24 915 Lt (tokių charakteristikų automobilio kaina tuo metu siekė iki 55 000 Lt). Šiai dienai transporto priemonės yra techniškai tvarkingos.

2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas bendrovės lėšas naudojo savo reikmėms.

3. Ieškovas, teigdamas, kad trijų transporto priemonių remontui buvo sunaudota 91 105 Lt, neatkreipė dėmesio, kad kėbulo remonto darbai, tai ne tik lyginimas, gruntavimas, dažymas, bet ir naujų detalių pirkimas, kurias darbus atlikę meistrai S. P., D. R. ir J. G. pirko savo lėšomis ir šios išlaidos vėliau išrašytose sąskaitose buvo įvardinamos kaip kėbulo remonto darbai.

Pavyzdžiui Dodge Grand Caravan po autoįvykio buvo sudaužytas visas priekis, važiuoklės dalys, keleivio pusės durelės (tiek priekinės, tiek galinės), nebuvo stiklų ir kt. Vienas priekinis šios transporto priemonės žibintas kainavo apie 800 Lt, bamperis 900 Lt, durelės po 1500 Lt, grotelės 400 Lt, amortizatoriai 320 Lt už kiekvieną ir t.t.

4. Tvarkyti transporto priemones ne visada reikėjo atitraukti transporto priemonę nuo reiso, remonto darbus meistrai atlikdavo ir popietinėmis valandomis, nes dirba pagal verslo liudijimus. Kadangi remonto darbų ir detalių kainos buvo surašomos į viena sąskaitą ir net už keletą atliktų darbų, todėl jos atitinkamai išrašytos didelėmis sumomis.

5. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad V. V. aplaidžiai vykdė apskaitą. FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-2/40 nurodoma, kad UAB „BSVI” buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais. Visos įmonės pajamos ir išlaidos yra apskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais.

6. Įstatymai atsakovui nedraudė remontuoti automobilius ten, kur norėjo (tame pačiame kieme), dėti į juos originalias detales bei atsiskaityti už darbą pagal sutartus tarifus. Automobiliai buvo reikalingi įmonei vystyti verslą, todėl investicijos į jų remontą buvo reikalingos. Tyrimo metu nustatyti faktai, kad transporto priemonių detalės buvo keičiamos naujomis, pavyzdžiui, keista šoninė skarda.

7. Meistrai, atlikę remonto darbus, įvairiuose tyrimo ir teisminio nagrinėjimo etapuose, keitė parodymus, kur galiausiai 2010 m. lapkričio 24 dienos Kauno miesto apylinkės prokuratūros kaltinamajame akte yra nurodyta, kad „V. V. prašymu įrašytų padidintą sumą, buvo tikrai tik vienas kartas, tačiau jis nepamena kokiai tiksliai sumai buvo parašytas padidinimas, bet tai galėjo būti nedaugiau kaip 2000 Lt“. Tai įrodo, kad liudytojų parodymai kinta.

8. Tyrimo metu patvirtinta, kad už smulkius darbus su meistrais buvo atsiskaitoma ne iš karto, būdavo, kad į vieną kvitą būdavo įrašoma bendra suma už atliktus visus remonto darbus, bei S. P. ir D. R. dirbant su vienu verslo liudijimu, tos sąskaitos būdavo išrašomos epizodiškai, kada jie turėjo šiuos verslo liudijimus. Šiuos faktus teismas gali patikrinti užklausęs VMĮ kokiais laikotarpiais minėti asmenys turėjo verslo liudijimus.

9. Akcininkas V. B. visose apklausose kaltino atsakovą neūkišku įmonės valdymu, piniginių lėšų švaistymu transporto priemonių remontui, tačiau pats pateikia faktus, kad 2006 metais išėjo iš įmonės ir liko tik akcininku. Po to, kai buvo nupirktas automobilis Peugeot Partner, juo pradžioje važinėjo V. V.. Kai buvo nupirktas automobilis Dodge Caravan, V. V., persėdo į šį automobilį, o liudytojas (V. B.) iš savo asmeninio persėdo į Peugeot Partner. Šiuo automobiliu naudojosi ir kiti įmonės darbuotojai. Taigi V. B., jau nebūdamas įmonės darbuotojas, naudojosi transporto priemonėmis savo tikslais, naudojo kurą ir įmonės lėšas nepateisindamas išlaidų.

Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkti ir įvertinti visi svarbūs įrodymai, nebuvo apklausti asmenys, galintys patvirtinti ar paneigti bylos aplinkybes.

10. Yra baigtas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01223-07, kurioje dalis liudytojų davė savo parodymus, tačiau šie liudytojai nė karto nebuvo apklausti Kauno miesto apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1294-413/2010. Būtina apklausti liudytojus S. P., D. R., A. M. ir įvertinti pateiktus rašytinius įrodymus.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas teigia, kad automobilis Dodge Grand CaravanARAVAN buvo įsigytas palankia kaina (už 21 355,93 Lt, kai tokių automobilių rinkoje kaina siekė 55 000 Lt). Pažymėtina, kad šis automobilis buvo įsigytas 2004 m. gruodžio 5 d. už 21.355,93 litų (be PVM), tačiau laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. šio automobilio remontui UAB „BVSI“ išleido 31 000 litų.

Automobilis buvo draustas UAB BTA draudimas privalomuoju draudimu ir Kasco draudimu. Administratorius neturi duomenų, kad šis automobilis būtų patekęs į autoįvykį arba nukentėjęs stovėdamas. Perduotas tik vienas 2005 m. sausio 10 d. „BTA draudimas“ transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodomi padaryti sugadinimai. Vadovaujantis šiuo aktu „BTA draudimas“ pervedė ne UAB „BVSI“, o jos direktoriui V. V. 870 litų sumą (2008 m. kovo 15 d. FNTT specialisto išvada Nr.5-2/40).

2. Per analogišką laikotarpį bendrovė automobilio Peugeot J5 remontui išleido 21600 litų. Automobilis Peugeot J5 yra asmeninė V. V. nuosavybė.

3. Prieš remontuojant automobilius nebuvo įforminti automobilių defektiniai aktai, numatomų atlikti darbų sąmatos. Atlikus remonto darbus nebuvo forminama atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktai, todėl neaišku, kokie gedimai buvo remontuojami. Kadangi UAB „BVSI“ buvo maža įmonė, jos apyvarta per 2005 metus siekė 575 498,00 litų, o 2007 metais buvo tik 100. 046,00 litų, todėl automobilių remonto išlaidos sudarė žymią sumą visose įmonės išlaidose.

4. Nuo 2007 m. gegužės 1 d. UAB „BVSI“ buvo nemoki. Ir bendrovei esant nemokiai, UAB „BVSI“ direktorius ir akcininkas bendrovės lėšas skyrė ne kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o abejotiniems, nieko nepagrįstiems automobilių remontams ir privedė įmonę prie bankroto. Šie jo veiksmai rodo, kad jis elgdamasis nerūpestingai ir neatidžiai, padarė 90 005,00 litų žalą bendrovės kreditoriams. Be to, V. V., mokėdamas įmonės lėšas už automobilių remontą, pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytą mokėjimų eiliškumą ir nesumokėjo darbo užmokesčio, VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kitų privalomųjų mokėjimų į biudžetą.

5. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad UAB „BVSI“ pirko techniškai netvarkingas transporto priemonės, kurias būtų galima techniškai sutvarkyti. Transporto priemonės Dodge Grand Caravan ir Peugeot Partner buvo nupirktos techniškai tvarkingos. Šią aplinkybę įrodo UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikato kopijos bei „BTA draudimas“ išrašyti draudimo polisai.

6. Teismas visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, susijusias su automobilių remontu. Teismas liudytojais kvietė S. P., D. R.. Grabauską ir V. B.. Teisme liudijo - S. P. ir V. B.. Kadangi teismas nerado ir negalėjo apklausti kitų dviejų automobilius remontavusių asmenų (D. R. ir J. G.), gavo iš FNTT ir prijungė prie civilinės bylos šių liudytojų apklausos protokolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, tinkamai nustatė ginčo išnagrinėjimui svarbias aplinkybės ir priėmė teisėtą, tinkamai ir pakankamai motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Todėl apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja ir papildomai pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo atsakomybės už įmonės lėšų naudojimą, t.y. ar įmonei nuosavybės teise priklausančių automobilių (Dodge Grand Caravn ir Peugeot Parner) bei atsakovui priklausančio ir įmonės panaudos pagrindu naudoto automobilio Peugeot J5 remontui įmonės lėšų naudojimas nepažeidė finansinių sunkumų turinčios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, išdėstė įmonės vadovo atsakomybės reglamentavimo svarbiausius principus, nustatė, kokiems, kam priklausantiems automobiliams remontuoti, kada ir kiek buvo pagal dokumentus panaudota finansinių sunkumų jau turėjusios įmonės lėšų. Teismas pripažino pagrįstomis išlaidomis remontuoto automobilio Peugeot Parner remontui 2004 m. panaudotus 1100 Lt. 2005-2007 m. šio mažai naudoto automobilio remontui skirtų lėšų (atitinkamai 1900 Lt, 6500 Lt ir 15 400 Lt) teismas nepripažino pagrįstomis išlaidomis. Šis automobilis 2005-2007 m. pagal byloje esančius duomenis įmonės reikmės beveik nenaudotas, be to, jo remontui išlaidos nurodytos kaip patirtos tuomet, kai automobilis buvo eksploatuojamas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad išlaidos šio automobilio remontui galėjo būti patirtos jo eksploatavimo dieną, nes remontas darytas ne eksploatavimo valandomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir įrodžius šių išlaidų realų patyrimą, jos nebūtų pripažįstamos patirtomis nepažeidžiant tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesų, kadangi, kaip jau minėta, šis automobilis beveik nebuvo naudojamas įmonės reikmėms 2005-2007 m. ir su kreditoriais dėl finansinių sunkumų negalinčios atsiskaityti įmonės lėšų skyrimas mažai naudojamo automobilio remontui neatitiko nei įmonės, nei jos kreditorių interesų, buvo nesuderinamas su vadovo pareiga veikti įmonės interesais. Atitinkamai, nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad įstatymai nedraudžia automobilius remontuoti, kur nori ir detales keisti naujomis, pažymėtina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už tai, kad įmonės lėšos būtų naudojamos pačios įmonės ir jos kreditorių interesais, o išlaidos mažai naudojamam automobiliui remontuoti šioje byloje nelaikytinos būtinomis, pagrįstai patirtomis ir atitinkančiomis tiek nuostolingai veikiančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

Analogiškais motyvais pritartina ir apygardos teismo išvadoms dėl kitų dviejų automobilių Dodge Grand Caravan ir Peugeot J5 (šis automobilis buvo paties atsakovo nuosavybė) remontui. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus, 2007 metais įmonė nuolatos naudojo automobilį Dodge Grand Caravn (automobilis Peugeot Partner naudotas 2007 m. sausį, vasarį, gegužę). 2006 m. tik labai nedaug naudoti automobiliai Peugeot Partner bei Peugeot J5, o 2005 m.- nedaug (1646 km) naudotas automobilis Peugeot J5. Taigi finansinių sunkumų turinti įmonė skyrė lėšas automobilių, kurių nuolatinis naudojimas neįrodytas, remontui. Automobilis Peugeot J5, kuris yra atsakovo nuosavybė, labai nedaug naudotas 2005 ir 2006 m., tačiau jo remontui skirta 2005 m. – 1400 Lt, 2006 m. – 6 700 Lt, o 2007 m., kai jo naudojimas įmonės reikmėms visai neįrodytas, net – 13 500 Lt. Analogiška situacija dėl automobilio Peogeot Partner, kurio naudojimas įrodytas po keletą mėnesių 2004, 2005 ir 2007 metais, tačiau šio automobilio remontui skirta 2004 m. – 4705 Lt; 2005 m. – 1900 Lt; 2006 m. - 6500 Lt, o 2007 m. – 15800 Lt ir 7600 Lt bylos dokumentais nenustatytu laiku. Pagal bylos duomenis automobilis Dodge Grand Caravn nuolatinai naudotas 2007 m., tačiau jo remontui įmonė 2005 m. skyrė 8300 Lt, 2006 m. – 7 300 Lt, o 2007 m. – 15 400 Lt. Akivaizdu, kad finansinių sunkumų turinti įmonė turimas lėšas skyrė automobilių, kurių naudojimo faktas, o kartu ir poreikis įmonės veikloje, neįrodytas, remontui.

Atmestinas apeliacinio skundo atsikirtimas, kad atsakovas įmonės lėšų nenaudojo savo reikmėms. Nors įmonė panaudos pagrindais galėjo naudoti atsakovui priklausantį automobilį Peugeot J5, byloje tėra duomenys apie jo naudojimą 2005 m. balandį (1646 km) ir 2006 m. lapkritį (696 km). Nepaisant to, įmonė šio automobilio remontui tiek 2005, tiek 2006, tiek 2007 metais skyrė vis didesnes sumas (atitinkamai 1400 Lt, 6700 Lt ir 13 500 Lt).

Didelės dalies automobilių remontui pagal bylos duomenis skirtų sumų reikalingumas neįrodytas. Nors atsakovo teigimu ir pagal byloje esančius duomenis ženklios sumos išleistos automobilių kėbulo remonto darbams, tačiau į bylą pateiktame 2009 m. birželio 17 d. bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ automobilių Peugeot Partner ir Dodge Grand Caravan techninės apžiūros akte Nr. 09-06-17/1 pažymėta, kad požymių, jog šie automobiliai būtų pilnai perdažyti eksploatavimo metu, nenustatyta. Atliktas tik atskirų kėbulo detalių remontas, automobilių dalių dažymas. Nustatyti bent apytikslę dažymo darbų datą nebuvo galimybių. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad kėbulo remonto darbai apima ir naujų detalių pirkimą. Nurodo, kad automobilio Dodge Grand Caravan po autoįvykio buvo sudaužytas priekis, važiuoklės dalys, keleivio pusės durelės (tiek priekinės, tiek galinės), nebuvo stiklų ir kt. Vienas priekinis šios transporto priemonės žibintas kainavo apie 800 Lt, bamperis 900 Lt, durelės po 1500 Lt, grotelės 400 Lt, amortizatoriai 320 Lt už kiekvieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neįrodyti autoįvykių faktai bei galimai buvusių autoįvykių pasekmės – žalos automobiliams dydis. Pagal bylos duomenis 2005 m. sausio 1 d. UAB „BTA draudimas“ užregistravo įvykį dėl Dodge Caravan sugadinimo ir vasario 8 d. pervedė į V. V. sąskaitą 870 Lt. (T. 1. b.l. 96). Tačiau įmonė skyrė lėšas šio automobilio kėbulo remontui ne tik 2005 m. kovą, bet ir 2007 m. rugsėjį (9700 Lt). Dėl automobilio Peugeot Partner draudimo kompanija „BTA draudimas“ 2005 m. gruodžio 13 d. pervėdė įmonei 360 Lt žalos atlyginimą (T. 1. b.l. 97). Šio automobilio kėbulo remontui išlaidos fiksuotos 2004 m. (šių išlaidų pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepriteisė, jas pripažino tikėtinomis ir pagrįstomis), taip pat 2006 m. spalį (6500 Lt) ir 2007 m. rugsėjį (8900 Lt). Darytina išvada, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados apie šio automobilio kėbulo remonto būtinumą 2006 ir 2007 metais bei priežastis. Neįrodyti autoįvykiai, kurių metu būtų apgadintas šis automobilis 2006 bei 2007 metais, kada jo kėbulo remontui fiksuotos didžiausios sumos, neįrodytos kitos kėbulo remonto poreikį sąlygoję priežastys. Be to, pagal bylos duomenis 2007 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesiais šis automobilis buvo naudojamas, kas taip pat sudaro prielaidas abejoti 8900 Lt kėbulo remonto išlaidų 2007 m. rugsėjį poreikiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo apygardos teismo bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad atsakovui įmonės sunki finansinė padėtis buvo žinoma, todėl, priimdamas sprendimą išmokėti už automobilių remontą neprotingai dideles lėšas ir savo veiksmų nepagrįsdamas leistinais įrodymais apie būtinybę mokėti tokio dydžio lėšas, be to, nustačius, kad didžioji ir brangiausiai įvertinta darbų dalis iš viso galėjo būti neatlikta, atsakovas elgėsi nesąžiningai, taip vengdamas prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams bei sumažindamas įmonės mokumą, todėl yra kaltas dėl įmonei padarytos žalos ir jo veiksmuose yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos tinkamam išnagrinėjimui būtina apklausti kaip liudytojus S. P., D. R. ir A. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. P., buvo apklaustas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01223-07 ir jo parodymus pirmosios instancijos teismas išreikalavo bei vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais parodymais, be to, apklausė šį asmenį nagrinėjamoje byloje (2010 m. spalio 5 d. – spalio 15 d. Kauno apygardos teismo posėdžio protokolas), todėl pakartotinis šio liudytojo apklausimas netikslingas. Minėtoje baudžiamojoje byloje nepavykus apklausti išvykusio į užsienį D. R., apklaustas jo tėvas (apklausos protokolas taip pat išreikalautas ir vertintas kartu su kitais įrodymais byloje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas kritiškai vertina liudytojų parodymus, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jie kinta, be to, nenurodo, kokias aplinkybes, kurios būtų nenustatytos šioje byloje, šių liudytojų apklausimu teismas turėtų nustatyti. Dėl priežasčių teisėjų kolegijos vertinimu šių asmenų kaip liudytojų apklausimas netikslingas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsiskaitymo už automobilių remontą ypatumais ir tarp šalių susiklosčiusia praktika, taip pat argumentai apie galimą V. B. ir kitų darbuotojų naudojimąsi už tai neatsiskaitant įmonės automobiliais taip pat neduoda pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Atsakovas kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už įmonės turto naudojimą tikslingai įmonės veikloje ir už išlaidų pagrindimą, tačiau į bylą nepateikti nei automobilių defektus įrodantys dokumentai, nei remonto darbų sąmatos nei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų ar kitų įrodymų, kuriais būtų neginčijamai įrodytas tiek fiksuotų išlaidų automobilių remontui pagrįstumas, tiek realus pagrįstas dydis.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tačiau sumokėjo 2633 Lt (T 2., b.l. 174). Ši suma atsakovo prašymu jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymu grąžinti jam už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį 2633 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris litus) mokestį

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas