Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjai Z. A. R., suinteresuotiems asmenims R. D., V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos Z. A. R. sutuoktinis L. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8). Kauno miesto 21-ojo notarų biuro liudijimas (b.l. 12), Kauno miesto 13-ojo notarų biuro raštas (b.l. 13) patvirtina aplinkybes, jog notarų biure paveldėjimo byla po L. R. mirties nebuvo užvesta, į notarų biurą po L. R. mirties įpėdiniai nesikreipė. Iš Kauno apskrities archyvo rašto dėl L. R. testamento (b.l. 14) nustatyta, jog žinių apie L. R. testamento sudarymą nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9) patvirtina, jog pareiškėja Z. A. R. santuokos su L. R. metu 1998-03-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir Ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gyvenimo nurodytame bute nuo 1998-10-15 aplinkybes patvirtina pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 15), pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) (b.l. 16). Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog po L. R. mirties visu turtu rūpinosi, mokesčius mokėjo išimtinai pareiškėja Z. A. R..

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja Z. A. R. (L. R. sutuoktinė) turi teisę paveldėti sutuoktinio turtą pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.).

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėja Z. A. R. savo aktyviais veiksmais – gyvendama būste, visą šį būstą prižiūrint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimą po sutuoktinio L. R. mirties, faktiškai pradėdama valdyti jiems priklausiusį turtą.

Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinio mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos (9,76 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.