Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-768/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-28Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
1A-28-768/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21413-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
D. P.
Nukentėjusysis
R. D.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-768/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21413-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; (S) 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Vaidachavičienės ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam D. P., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.

R. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš D. P. priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 9 d., apie 23 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus spyrė ant žemės gulinčiam R. D. į galvą, veidą, padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimus pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis kairio skruosto, kairės akies vokų srityse, kraujo išsiliejimu akių junginėse, kaktos bei skruostų sričių minkštųjų audinių patinimu, viršutinio žandikaulio, skruostikaulio akiduobės išorinės sienelės lūžiais dešinėje, prikraujavimu į kaktinį bei viršutinio žandikaulio ančius dešinėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. D. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu. Nurodo naujas, iš D. P. prašomas priteisti, sumas – 600 Eur už dantų protezavimą, 8 331,42 Eur negautų pajamų ir 8 000 Eur moralinei žalai atlyginti. Prašo įpareigoti D. P. atlyginti žalą. Mano, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, nes iki šiol jaučia skausmą šonkaulių srityje, žandikaulyje, taip pat didelius galvos skausmus. Specialisto išvadoje nurodoma, jog smūgių buvo daug. Jei nuteistasis būtų jo nesumušęs, būtų įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) 3 mėn. laikotarpiui. Nuteistojo elgesys neadekvatus. Nuteistasis D. P. proceso metu buvo nenuoširdus, jo neatsiprašė. Dėl nurodytų priežasčių, turėtų būti priteista visa jo prašoma tiek turtinės, tiek neturtinės žalos suma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokurorė R. Č. prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai ir pagrįstai, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Teisminio proceso metu nukentėjusysis neprašė priteisti moralinės žalos, o prašomą priteisti turinę žalą (500 Eur) teismas patenkino. Dalyje dėl 8 831,42 Eur negautų pajamų, teismas ieškinį atmetė pagrįstai, nustačius, kad R. D. sutartyje numatytu laiku neatvyko į darbą ir dirbti nepradėjo ne dėl su nagrinėjama nusikalstama veika susijusių aplinkybių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis D. P. prašo nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nukentėjusysis apeliacinio skundo reikalavimus grindžia tik subjektyviais pamąstymais, nepateikdamas teismui jokių objektyvių duomenų (įrodymų). Nepagrįstai mano, kad sužalojimas yra sunkus, tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, dėl ko nepamena įvykio faktinių aplinkybių, ką patvirtina ir policijos pareigūnai. Nukentėjusysis po įvykio pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą apžiūrai, iš jos pabėgo. Tai rodo, kad jis yra nenuoširdus, nesakantis visos tiesos apie įvykį ir jo priežastis. Teigia, kad į bylą pateikta nukentėjusiojo darbo sutartis galimai fiktyvi. Pažymi, kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškinyje turėjo būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl nėra nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Aiškina, kad iš karto po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo kreipėsi į nukentėjusįjį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis atsisakė pateikti jam savo banko sąskaitos rekvizitus. Tai lėmė tai, kad nukentėjusysis turi virš 20 metų kriminalinę praeitį ir yra neatlyginti ieškiniai, kurių išieškojimas yra perduotas antstoliams. Dėl šios priežasties jis negalėjo atlyginti nukentėjusiajam 500 Eur turtinės žalos, nes šią sumą pervedus, ji iš karto būtų nuskaityta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su nustatytu jam padarytos turtinės žalos dydžiu bei papildomai prašo priteisti ir neturtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija priimamoje nutartyje pasisako tik šiais klausimais.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

9. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. D. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 8 831,42 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudaro 500 Eur už dantų protezavimą ir 8 331,42 Eur negautas darbo užmokestis už tris mėnesius. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš D. P. 500 Eur turtinės žalos atlyginimą už dantų protezavimą, kitoje dalyje (dėl negauto darbo užmokesčio) ieškinį atmetė, kadangi R. D. sutartyje numatytu laiku neatvyko į darbą ir dirbti nepradėjo ne dėl su nagrinėjama nusikalstama veika susijusių aplinkybių.

10. Nukentėjusysis R. D. pateiktu apeliaciniu skundu pakeitė civilinio ieškinio reikalavimą ir prašo jam iš nuteistojo priteisti 600 Eur už dantų protezavimą, 8 331,42 Eur negautų pajamų ir 8 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Mano, kad jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teigia, kad dėl sumušimo jis negalėjo dirbti, dėl ko negavo pajamų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė R. D. pateiktą civilinį ieškinį, tinkamai įvertino visus su tuo susijusius byloje esančius įrodymus, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

13. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Iš nuteistojo neturėtų būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Tai užtikrina tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesus, teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad D. P. neteisėtais veiksmais, suduodant smūgius R. D., pastarajam sulūžo dantų protezai, sulūžusių dantų protezų dalys buvo rastos įvykio vietos apžiūros metu, D. P. su prašoma priteisti suma – 500 Eur, sutiko, todėl šią sumą pagrįstai priteisė iš D. P. nukentėjusiojo R. D. naudai. Taigi, iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo R. D. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, o šią žalą padaręs asmuo (nuteistasis D. P.) turi atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Eur turtinę žalą dėl sugadintų dantų protezų.

15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 8 331,42 Eur grindė pateikta 2022 m. birželio 3 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su darbdaviu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį atmetė, kadangi nukentėjusysis R. D. pagal pateiktą darbo sutartį nepradėjo dirbti, tuo pagrindu buvo atleistas iš darbo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis nepradėjo dirbti ne dėl to, jog buvo sumuštas, o dėl to, jog nenuvyko į darbą, nes kaip pats nurodo, nesusirado gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia padaryta apylinkės teismo išvada. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis prarado darbo užmokesčio pajamas būtent dėl sumušimo, jų nepateikė ir apeliantas, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti jo prašymą ir priteisti visą turtinės žalos dydį nėra.

16. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Eur turtinės žalos atlyginimas yra susijęs su R. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, ši suma yra reali, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Pažymėtina, jog šią sumą (500 Eur) civiliame ieškinyje nurodė pats nukentėjusysis. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimą pateikto civilinio ieškinio ribose, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė jam iš D. P. 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju nuteistajam neabejotinai kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (500 Eur už dantų protezą), su kuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, sutinka ir pats nuteistasis, o ne apeliaciniame skunde padidintą žalos sumą (600 Eur), kaip pageidauja apeliantas. Nors apeliantas prašo teismo įpareigoti nuteistąjį atlyginti turtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas jau įpareigojo nuteistąjį D. P. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nekeičiant skundžiamo nuosprendžio, šis įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu lieka galioti.

17. Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kadangi nukentėjusysis jo nereiškė nei civiliniame ieškinyje, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniame ieškinyje turėjo būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, tačiau civilinis ieškovas (šiuo atveju apeliantas) šia teise tinkamai ir laiku nepasinaudojo, objektyvių nepateikimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia ir nenagrinėja. Nukentėjusysis, nesutikdamas su civilinio ieškinio dydžiu, turi teisę šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

18. Be kita ko, iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su jam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, teigdamas, jog jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Toks R. D. teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Jį paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog R. D. nustatyti veido sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairio skruosto, kairės akies vokų srityse, kraujo išsiliejimu akių junginėse, kaktos bei skruostų sričių minkštųjų audinių patinimu, viršutinio žandikaulio, skruostikaulio bei akiduobės išorinės sienelės lūžiais dešinėje, prikraujavimu į kaktinį bei viršutinio žandikaulio ančius dešinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. R. D. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 60-61). Pagrindo abejoti šia specialisto išvada nėra, kadangi nebuvo pateikta jokių ja paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl proceso išlaidų

19. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nuteistajam D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 73,33 Eur dydžio suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nuteistasis D. P. skundo neteikė, nukentėjusiojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistojo D. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas dėl nuteistojo D. P. gynimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė