Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareikėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Viskas už vieną eurą“ (trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovo mokestinės nepriemokos skola yra 214966,63 Eur.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-611/2014).

Teismas iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. apibrėžia įmonės nemokumą – tokią įmonės būseną, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įmonės (ne)mokumas nustatomas pagal įmonės balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Tiek finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), tiek duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir kitus įmonės tikrajai turtinei – finansinei padėčiai įvertinti reikalingus duomenis teismui pateikia įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo, trečiojo asmens, atsakovo vadovės ir teismo iniciatyva surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „Viskas už vieną eurą“ buvo įsteigta 2004 m., įmonės įstatinis kapitalas yra 289620 Eur (t. I, b. l. 15-18). Įmonė nuo pat įsteigimo vykdo pareigą teikti viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentus (CK 2.66 str.). 2016 m. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis balansinio vertė siekė 3774361 Eur, iš jų 1583403 Eur – ilgalaikis turtas, 2190958 Eur – trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 1615555 Eur, iš jų 1215046 Eur – per vienerius metus, 400509 Eur – po vienerių metų; nuosavas kapitalas sudarė 2158806 Eur; įmonės pardavimo pajamos siekė 992120 Eur, patirta 328639 Eur nuostolių (t. II, b. l. 41-43). 2017 m. balandžio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės turto siekė 3897258 Eur, iš jų 1534912 Eur – ilgalaikis turtas, 2362346 Eur – trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 1750248 Eur, iš jų 1249739 Eur – per vienerius metus, 500509 Eur – po vienerių metų; nuosavas kapitalas sudarė 2147010 Eur; pardavimo pajamos siekė 234352 Eur, patirta 11796 Eur nuostolių (t. II, b. l. 66-68). Kreditorių sąrašas tvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė iš viso 398720,47 Eur sumą, t. y. yra ženkliai mažesni nei pusė balansinio įmonės turto vertė. Šioje vietoje teismas pažymi, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai taip pat yra žymiai mažesni net ir už įmonės ilgalaikio turto – nekilnojamojo turto – vertę, kuri priešingai, nei trumpalaikio turto vertė, tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės veiklos sėkmės ir turi didesnę išliekamąją vertę. Taigi, iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir gali būti pašalinti imantis kitų priemonių, nei bankroto bylos iškėlimas. Šią išvadą pagrindžia toliau dėstytinos aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro duomenimis įmonė iš viso turi 34 nekilnojamojo turto objektus, kurių likutinė vertė pagal balansą yra 1352021 Eur, iš jų už 1244506,55 Eur vertės objektai yra įkeisti Dansk Bank A/S, 57414,47 Eur vertės objektams nustatyta priverstinė hipoteka, o 7 nekilnojamojo turto objektams už bendrą 72003,68 Eur sumą nėra nustatyta hipoteka bei jie nėra įkeisti, tačiau jie yra areštuoti antstolio, vykdančio išieškojimą pareiškėjo naudai (t. I, b. l. 55-57, 82-168; t. II, b. l. 25-26; CPK 179 str. 3 d.). Iš atsakovo vadovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonės negrąžinto kredito likutis pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. – 2008 m. balandžio 2 d. su banku sudarytas paskolos sutartis sudaro 337599 Eur sumą iš bendros 1252721,10 Eur paskolos sumos (t. II, b. l. 53). Įmonė ketina perleisti dalį nekilnojamojo turto už 400000 Eur sumą (t. II, b. l. 54-56). Taigi akivaizdu, kad įmonė turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris artimiausiu metu gali būti išvaržytas, o iki tol didžiajai daliai pareiškėjo reikalavimams tenkinti gali būti panaudotas kitas įmonei priklausantis turtas. Be to, įmonei priklauso 8 transporto priemonės, iš kurių 4 nėra pritaikyti jokie apribojimai, taigi į jas taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pareiškėjo naudai (t. I, b. l. 59).

Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, įmonės darbuotojų skaičius nepakito – įmonėje tebedirba 59 darbuotojai (www.rekvizitai.lt; CPK 179 str. 3 d.). Darbuotojų skaičius 2016 m. lapkričio 10 d. sudarė 69, t. y. iki šiol įmonę darbuotojai masiškai nepalieka. Teismų informacinės sistemos duomenimis nenustatyta, kad įmonės darbuotojai kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip pat teismuose nėra jokių ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio įmonės darbuotojams, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė vykdo aktyvią veiklą, o įmonės darbuotojai tiki įmonės perspektyvomis. Teismų informacinės sistemos duomenys taip pat rodo, kad ir kiti įmonės kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo, o kreipiasi į teismus dėl skolų priteisimo, po ko įmonė dažniausiai atsiskaito su kreditoriais (CPK 179 str. 3 d.). Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, įmonė sumokėjo pareiškėjui iš viso 20000 Eur sumą (t. II, b. l. 5-6, 59-60). Teismas atkreipia dėmesį, kad už atsakovą dalį skolos pareiškėjui padengė UAB „Auksmetė“, kurios vadove ir vienintele akcininke yra kartu ir atsakovo vadove ir vienintele akcininke. Tai rodo, kad faktinė atsakovo savininkė yra suinteresuota įmonės veiklos išsaugojimo. Taigi, tokios įmonės pašalinimas iš rinkos, kai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi tik vienas kreditorius, kitas kreditorius (trečiasis asmuo VMI), kuriam skola yra daugiau nei 1,5 karto didesnė (243454,61 Eur) nesiekia bankroto bylos iškėlimo įmonei, o įmonė deda ženklias pastangas atsiskaityti tiek su pareiškėju, tiek su kitais kreditoriais, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Kaip minėta, bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, t. y. prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis neatitinka nemokumo būklės, įmonė turi didelės vertės nekilnojamojo turto, į kurio dalį gali būti nukreiptas išieškojimas, tokiu būdu padengiant ženklią dalį skolos pareiškėjui, kiti kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmonė pagal galimybes vykdo įsipareigojimus, todėl kelti UAB „Viskas už vieną eurą“ bankroto bylą atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480).

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai specialiame interneto tinklalapyje paskelbti tokio turinio pranešimą:

„Įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480) pagal pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą. Teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informacijos teirautis tel. 8(5) 268 8050.“