- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- e2-1598-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01039-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Viskas už vieną eurą“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas už vieną eurą“ pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viskas už vieną eurą“.Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui nuo 2015 m. gruodžio mėnesio didėja, 2017 m. balandžio 28 d. UAB „Viskas už vieną eurą“ įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 151 502,91 Eur (151 501,67 Eur VSD įmokų ir 1,24 Eur palūkanų).UAB „Viskas už vieną eurą“ VSD mokėjimai sutriko 2015 m. sausio mėnesį, tuomet, pagal draudėjos prašymą ieškovas 2015 m. kovo 30 d. sudarė įmokų atidėjimo sutartį, tačiau draudėja nesilaikė sutarties salygų ir 2015 m. spalio 27 d. ieškovas priėmė sprendimą nutraukti atidėjimo sutartį. Ieškovas taikė draudėjui priverstinio skolos išieškojimo priemones, tačiau iki 2017 m. balandžio 28 d. iš draudėjos sąskaitos buvo nurašyta tik 7 728,15 Eur, kiti nurodymai liko neįvykdyti. Siekiant užtikrinti skolos VSDF biudžetui išieškojimą, atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka. 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. spalio 11 d. ieškovas priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir perdavė juos vykdyti antstoliui, tačiau lėšų nebuvo gauta.Atsakovė 2017 m. kovo 16 d. ieškovui pateikė garantinį raštą kuriuo įsipareigojo įsiskolinimą VSDF biudžetui sumokėti dalimis, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 12 d. raštu įpareigojo draudėją sumokėti įsiskolinimą ir pateikti finansinius dokumentus patikrinimui, tačiau skolininkė finansinių dokumentų nepateikė, įsiskolinimo nesumokėjo.VĮ „Registrų centras“ 2017 m. balandžio 6 d. duomenimis atsakovė turi registruotiną nekilnojamąjį turtą. VĮ „Regitra“ 2017 m. balandžio 6 d. duomenimis atsakovės nuosavybės teise įregistruotos 8 transporto priemonės. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui pritaikyta hipoteka ir kiti antstolių apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašą turtas neįregistruotas.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog įmonė turi 64 apdraustuosius, todėl kiekvieną mėnesį priskaičiuoja VSD įmokas ir taip sistemingai didina įsiskolinimą VSDF biudžetui, ieškovas daro išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašė teismo sprendimą dėl bankroto bylos UAB „Viskas už vieną eurą“ iškėlimo priimti savo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė valstybės biudžetui skolinga 214 966,63 Eur. Išieškojimas iš bendrovės turto yra vykdomas dvejose vykdomosiose bylose, išieškoma suma 97 245,31 Eur. 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė turi turto už 3 774 361 Eur, o mokėtinos sumos yra 1 615 555 Eur.Atsakovė UAB „Viskas už vieną eurą“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo netenkinti.Atsakovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis ilgalaikis įmonės turtas sudaro 1 534 912 Eur, trumpalaikis turtas – 2 362 346 Eur (iš viso bendrovė turi turto už 3 897 258 Eur). Bendrovės nuosavo kapitalo vertė yra 2 147 010 Eur (iš jų įstatinis kapitalas 289 620 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 750 248 Eur (iš jų pradelsti įsipareigojimai 398 720,47 Eur). Įmonės visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykis (įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus ir nepradelstus įsipareigojimus) su įmonės turto verte sudaro 44 proc. Įmonės pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte sudaro tik 10,23 proc., t. y jis 5 kartus mažesnis nei įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatose.Bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, turi 64 darbuotojus ir gauna pajamas. Atsakovė su darbuotojais atsiskaito laiku ir įsiskolinimo darbuotojams neturi. 2016 m. bendrovės pardavimo pajamos sudarė 992 120 Eur, 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais bendrovės pardavimo pajamos sudarė – 234 352 Eur. Bendrovė savalaikiai teikia deklaracijas visoms institucijoms, pardavimo pajamos yra deklaruotos VMI, VĮ „Registrų centras“ teikiama finansinė atskaitomybė.Be pagrindinės savo veiklos (mažmeninė prekyba), bendrovė vykdo ir jai priklausančio nekilnojamo turto nuomos veiklą. Įmonei priklauso 34 nekilnojamo turto objektai, kurių balansinė vertė yra 1 352 021 Eur. Įmonei priklausančių nekilnojamo turto objektų įsigijimo vertė yra 2 681 018 Eur. Didžioji dalis įmonei priklausančio nekilnojamo turto yra naudojama įmonės veiklai (6359,19 kv. m) ir tik dalis (2084,41 kv.m) nuomojama. Atsakovė patalpas nuomoja 44 nuomininkams, bendrovės pajamos be mokesčių iš šios veiklos per mėnesį sudaro 7 791,43 Eur (per metus – 93 137,16 Eur), nuomos sutartys ilgalaikės, kai kurie nuomininkai patalpas nuomojasi 5-8 metus. Bendrovė turi užtikrintų pajamų, kurios, net ir labai pablogėjus pagrindinei bendrovės veiklai, leistų jai atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu bendrovė turi kelis susidomėjusius klientus, kurie pageidauja įsigyti jos nekilnojamo turto objektus. Jei pirkėjai gaus finansavimą iš banko, įmonė gautomis lėšomis (apie 500 000 Eur) galės atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini. Finansinius sunkumus lėmė pelningumo mažėjimas. Pelningumo mažėjimą įtakojo kylantis dolerio kursas euro atžvilgiu (dolerio vertė per paskutinius 2 metus išaugo beveik 30 proc.), kadangi įmonė prekes perka už dolerius, pirkimų mastai yra dideli, šis kurso pakilimas smarkiai įtakojo pelningumą. Pelningumui įtakos turėjo ir kylantis minimalus atlyginimas bei augančios kitos sąnaudos. Įmonei vis sunkiau įsigyti patrauklių prekių už tokią mažą kainą (1 Eur), dėl to sumažėjo įmonės apyvarta, tai taip pat įtakojo skolų atsiradimo priežastis. Šiuo metu įmonė stabilizavo savo padėtį, jos nuostoliai, kurie per 2017 m. 1-4 mėn. sudaro 11 796 Eur, lyginant su praėjusiais metais, kai jis sudarė 328 639 Eur, yra labai sumažėjęs.Nors bendrovė 2015 – 2016 m. dirbo nuostolingai, bendrovė 2005 – 2014 m. dirbo pelningai ir per šį laikotarpį yra sukaupusi 1 828 428 Eur nepaskirstyto pelno. Labiausiai įmonės nuostolingą veiklą įtakojo bendrovei priklausančio nekilnojamo turto nusidėvėjimo kaštai, kurie 2016 m. sudarė 195 431 Eur, o 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais sudarė 63 820 Eur. Vienintelė bendrovės akcininkė ir direktorė U. U., bendrovei susidūrus su laikinais sunkumais, paskolino įmonei 278 76,23 Eur sumą (iš jų 215 848 Eur bendrovės balanse apskaitomi kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, o 62 428,23 Eur – avansinėje apyskaitoje). U. U. taip pat yra vienintelė akcininkė ir vadovė UAB „Auksmetė“, kuriai atsakovė yra skolinga 123 828,56 Eur ir UAB „Euroshop“, kuriai atsakovė yra skolinga 44 309,17 Eur. Iš viso bendrovė vienintelei akcininkei arba su ja susijusioms įmonėms yra skolinga 446 413,96 Eur, kas sudaro 25 proc. nuo visų įmonės įsipareigojimų. Nei U. U., nei su ja susijusios įmonės nereiškia jokių pretenzijų dėl įsiskolinimų, jie nėra pradelsti ir siekiant stabilizuoti bendrovės padėtį, artimiausiu metu, šiomis sumomis bus padidintas įstatinis atsakovės kapitalas, išleidžiant papildomą akcijų emisiją. Po to bendrovės įsipareigojimai sumažės 446 413,96 Eur suma.2017 m. birželio 7 d. bendrovė padengė dalį įsiskolinimo ieškovui, viso 8 900 Eur. Bendrovė deda visas pastangas geranoriškai atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė 2016 – 2017 m. keturis kartus prašė ieškovo atidėti skolos sumokėjimo terminus ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, ieškovo atsakymai buvo neigiami ir formalūs.Bendrovei yra iškeltos dvi bylos: civilinė byla Nr. eL2-26437-592/2017, ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas, ieškinio suma 106,06 Eur. Skola yra apmokėta ir 2017 m. birželio 7 d. nutartimi byla nutraukta. Civilinėje byloje Nr. eL2-27817-863/2017 ieškovo UAB „Gargždų būstas“ pateikto ieškinio suma yra 291,96 Eur. Skola yra apmokėta ir 2017 m. birželio 5 d. priimta nutartis dėl bylos nutraukimo. Išieškojimus ne ginčo tvarka bendrovės atžvilgiu vykdo VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Viskas už vieną eurą“.Teismas nustatė, kad UAB „Viskas už vieną eurą“ 2017 m. balandžio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės turtas siekė 3 897 258 Eur, iš jų 1 534 912 Eur – ilgalaikis turtas, 2 362 346 Eur – trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 1 750 248 Eur, iš jų 1 249 739 Eur – per vienerius metus, 500 509 Eur – po vienerių metų; nuosavas kapitalas sudarė 2 147 010 Eur; pardavimo pajamos siekė 234 352 Eur, patirta 11 796 Eur nuostolių. Kreditorių sąrašo duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė iš viso 398 720,47 Eur sumą, t. y. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai yra ženkliai mažesni nei pusė balansinio įmonės turto vertės. Teismas pažymėjo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai taip pat yra žymiai mažesni net ir už įmonės ilgalaikio turto – nekilnojamojo turto – vertę, kuri priešingai, nei trumpalaikio turto vertė, tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės veiklos sėkmės ir turi didesnę išliekamąją vertę. Teismas sprendė, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir gali būti pašalinti imantis kitų priemonių, nei bankroto bylos iškėlimas. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro duomenimis teismas nustatė, kad įmonė iš viso turi 34 nekilnojamojo turto objektus, kurių likutinė vertė pagal balansą yra 1 352 021 Eur, iš jų už 1 244 506,55 Eur vertės objektai yra įkeisti Dansk Bank A/S, 57 414,47 Eur vertės objektams nustatyta priverstinė hipoteka, o 7 nekilnojamojo turto objektams už bendrą 72 003,68 Eur sumą nėra nustatyta hipoteka bei jie nėra įkeisti, tačiau jie yra areštuoti antstolio, vykdančio išieškojimą ieškovo naudai. Įmonės negrąžinto kredito likutis pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. – 2008 m. balandžio 2 d. su banku sudarytas paskolos sutartis sudaro 337 599 Eur sumą iš bendros 1 252 721,10 Eur paskolos sumos. Įmonė ketina perleisti dalį nekilnojamojo turto už 400 000 Eur sumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog įmonė turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris artimiausiu metu gali būti parduotas varžytynėse, o iki tol didžiajai daliai pareiškėjo reikalavimams tenkinti gali būti panaudotas kitas įmonei priklausantis turtas. Be to, įmonei priklauso 8 transporto priemonės, iš kurių 4 nėra pritaikyti jokie apribojimai, taigi į jas taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas ieškovo naudai.Viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad įmonėje tebedirba 59 darbuotojai. Darbuotojų skaičius 2016 m. lapkričio 10 d. sudarė 69 žmonės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad įmonės darbuotojai kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip pat teismuose nėra jokių ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio įmonės darbuotojams, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė vykdo aktyvią veiklą, o įmonės darbuotojai tiki įmonės perspektyvomis. Kiti įmonės kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo, o kreipiasi į teismus dėl skolų priteisimo, po ko įmonė dažniausiai atsiskaito su kreditoriais. Nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, įmonė sumokėjo pareiškėjui iš viso 20 000 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad už atsakovę dalį skolos ieškovui padengė UAB „Auksmetė“, kurios vadove ir vienintele akcininke yra kartu ir atsakovės vadovė ir vienintelė akcininkė. Teismo vertinimu, tokios įmonės pašalinimas iš rinkos, kai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi tik vienas kreditorius, kitas kreditorius (trečiasis asmuo VMI), kuriam skola yra daugiau nei 1,5 karto didesnė (243 454,61 Eur) nesiekia bankroto bylos iškėlimo įmonei, o įmonė deda pastangas atsiskaityti tiek su ieškovu, tiek su kitais kreditoriais, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Viskas už vieną eurą“ bankroto bylą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nurodė, kad nuo jo pareiškimo teikimo datos bendrovės įsiskolinimas buvo 151 502,91 Eur, 2017 m. liepos 19 d. atsakovės įsiskolinimas padidėjo ir sudarė 157 146,72 Eur. UAB „Viskas už vieną eurą“ 2017 m. liepos 19 d. turi 58 apdraustuosius, kuriems nuolat priskaičiuojamos VSD įmokos. Vidutiniškai kas mėnesį priskaičiuojama apie 9 199,64 Eur. Ieškovo nuomone, įsiskolinimas Fondo biudžetui didės. Teismo išvada, kad įmonės darbuotojai nesikreipė į teismą dėl UAB „Viskas už vieną eurą“ bankroto bylos iškėlimo klaidinga, nes dėl to nėra pagrindo manyti, kad įmonė moki.Teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, neatlikęs ieškovo 2015 m. teismui pateikto balanso ir atsakovo 2016 m. teismui pateikto balanso duomenų palyginimo. Lyginant balansų duomenis matyti, kad atsakovės turtinė padėtis blogėja, mažėja turtas, didėja įsipareigojimai. Be to, teismas, nustatydamas registruotino turto dydį neanalizavo faktinių turto perleidimo galimybių ir neišreikalavo iš atsakovės dokumentų, nuosekliai pagrindžiančių mokumo atkūrimą. Analizuojant Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo išsamią informaciją, matyti, kad viso įkeista turto už 2 769 735,43 Eur, reikalavimų suma 2 360 591,61 Eur. Teismas netyrė, kokie atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai laikytini pradelstais, tuo tarpu lygino kreditorių įsiskolinimo sumas, nurodęs, kad VMI įsiskolinimas 1,5 karto didesnis už įmonės įsiskolinimą ieškovui, taip motyvuodamas UAB „Viskas už vieną eurą“ mokumą.Atsakovė klaidina teismą pateikdama dar 2015 m. sukurtą mokumo atkūrimo formą, kurią teikė ieškovui prašydama atidėti VSD įmokų įsiskolinimo mokėjimą ir pakartotinai 2016 m. teikdama prašymą. Pagal ieškovo reikalavimą atsakovė finansinių dokumentų patikrinimui nepateikė ir nustatyti faktiškai gaunamų pajamų nėra galimybės, tačiau įvykdyti savo pažadus, parduoti turtą ir padengti visus finansinius įsipareigojimus UAB „Viskas už vieną eurą“ galėjo dar 2016 metais, tačiau to nepadarė, nes galimybės realizuoti turtą buvo apribotos. Teismas neįvertino ir įmonės ateities galimybių dėl jos veiklos specifikos, nes realizavus turtą, kurį nuomodama gauna pajamas, bendrovė jų neteks, o įvertinus bendrovės rinkai teikiamas paslaugas, abejotina, kad įmonė atsiskaitys su visais kreditoriais.Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo VMI prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 255 477,44 Eur. Bendrovė mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų sumų nesumokėjo. Kadangi atsakovės nepriemoka susidarė nuo 2015 m. ir vis didėjo, VMI nuomone, bendrovė nebegali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir jai keltina bankroto byla.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas savo skundą grindžia prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Atsakovė 2017 m. birželio mėn. padengė 20 000 Eur įsiskolinimo dalį ieškovui. 2017 m. liepos 27 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė padengė 20 000 Eur įsiskolinimo dalį ieškovui. Todėl ieškovo išvada, kad atsakovės įsiskolinimas didės yra neteisinga.Bendrovės turtas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 777 361 Eur, o 2017 m. balandžio 30 d. – 3 897 258 Eur. t. y turtas nesumažėjo, kaip teigia ieškovas, o priešingai – padidėjo. Bendrovės įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 1 615 555 Eur, o 2017 m. balandžio 30 d. – 1 750 248 Eur. Įsipareigojimų padidėjimas 8 proc. jokiu būdu nereiškia, kad bendrovės turtinė padėtis blogėja, nes panašia suma padidėjo ir bendrovės turtas (neskaičiuojant nekilnojamo turto nusidėvėjimo), taigi turto ir įsipareigojimų santykis išliko tokiame pačiame lygyje arba pakito labai nežymiai. Be to, įsipareigojimų padidėjimas savaime nereiškia turtinės padėties blogėjimo.Bendrovė informavo teismą, kad planuojamas parduoti nekilnojamas turtas, adresu Vasario 16-osios g. 8, Radviliškis, dėl kurio pardavimo yra pasirašytas ketinimų protokolas, yra neįkeistas ir jokių suvaržymų parduoti jį nėra. Be to, turto įkeitimas, nereiškia, kad bendrovė neturi galimybių parduoti net ir įkeisto turto. Tokiu atveju, kreditorius, kurio naudai įkeistas turtas, turėtų duoti sutikimą ir lėšos už parduotą turtą, visų pirmą turėtų būti skirtos būtent įsiskolinimui šiam kreditoriui dengti. Bendrovė anksčiau jau yra pardavusi turto, įkeisto Danske Bank A/S Lietuvos filialui, tai įrodo, kad tokia galimybė egzistuoja.Ieškovo skunde nurodoma visų reikalavimų suma 2 360 591,61 Eur viršija visas įmonės pagal balansą mokėtinas sumas, kurios 2017 m. balandžio 30 d. sudaro tik 1 750 248 Eur. Įkeistu turtu užtikrinti kreditorių reikalavimai sudaro 567 306,9 Eur (335 599,48 Eur Danske Bank A/S Lietuvos filialas, 2 113,50 Eur Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 143 254,98 Eur VSDFV Vilniaus skyrius, 86 338,94 Eur VMI). Iš jų tik 229 593,92 Eur yra pradelsti (VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI). Taigi ieškovas, pateikdamas teismui informaciją apie reikalavimų sumas, užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, jas nepagrįstai padidino daugiau nei keturis kartus.Bendrovė savalaikiai teikia PVM ir visas kitas deklaracijas VMI, bendrovė kiekvienais metais savo finansinės atskaitomybės dokumentus teikia VĮ „Registrų centras“, todėl ieškovo teiginys, kad nustatyti bendrovės faktiškai gaunamų pajamų nėra galimybės yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – UAB „Viskas už vieną eurą“ 2017 m. II ir III ketv. finansines ataskaitas.Trečiasis asmuo VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 2 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo kopiją, 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo apie mokesčių mokėtojo prievoles kopiją.Atsakovė UAB „Viskas už vieną eurą“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – 2017 m. liepos 27 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. banko pavedimų kopijas, 2017 m. balandžio 28 d. sutarties kopiją, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos kopiją bei bankinių pavedimų kopijas, 2017 m. liepos 27 d. prašymo dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo kopiją bei išrašą iš Sodros informacinės sistemos apie prašymo pateikimą bei užregistravimą. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. banko pavedimų kopijas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. preliminariosios sutarties Nr. 2017-08-21/1 kopiją, 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo trečiajam asmeniui VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį kopiją bei išrašą apie prašymo užregistravimą, UAB “Viskas už vieną eurą“ Danske Bank A/S sąskaitos išrašą.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, ieškovo, trečiojo asmens bei atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
2017 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis bendrovės turtą sudaro 3 897 258 Eur, iš jo 1 534 912 Eur yra ilgalaikis turtas (materialus turtas – 1 534 911 Eur, nematerialus turtas – 1 Eur), 2 362 346 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1 856 618 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 410 524 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 93 085 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 119 Eur). 2017 m. balandžio 30 d. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės nuostolis nurodytai datai sudaro 11 796 Eur. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 35 nekilnojamojo turto objektai. 25 nekilnojamojo turto objektus, kurių pradinė vertė – 1 329 935,10 Eur (nustatyta Hipotekos registro išraše esančia informacija), balansinė vertė – 1 161 543,20 Eur, yra įkeitusi kreditoriui Danske Bank A/S. 2017 m. balandžio 28 d. finansavimo paslaugų (kreditavimo) sutarties 2.2., 3.2. ir 4.2. punktuose nurodyta, kad skola atsakovės įkaito turėtojui sudaro 335 599,48 Eur. Atsakovės į bylą pateiktos 2013 m. sausio 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos žemės sklypą išsimokėtinai už 11 106,93 Eur. Byloje esančios bankinių pavedimų kopijos patvirtina, kad likusi neapmokėta suma yra 2 113,50 Eur. Vadovaujantis minėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 12 punktu išsimokėtinai parduotam žemės sklypui buvo nustatyta priverstinė hipoteka 8 051,44 Eur reikalavimui užtikrinti. Taip pat 2015 m. spalio 29 d. ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius įregistravo priverstinę hipoteką atsakovės 25 602 Eur vertės turtui, siekdamas užtikrinti savo 17 264,54 Eur reikalavimą. 2017 m. kovo 23 d. ieškovas įregistravo priverstinę hipoteką atsakovės 152 630 Eur vertės turtui, kad užtikrinti 125 990,44 Eur reikalavimą. Atsakovės kreditorė VMI 2016 m. balandžio 8 d. įregistravo hipoteką atsakovės 87 850 Eur vertės turtui, tokiu būdu siekdamas užtikrinti savo 86 338,94 Eur reikalavimą. Iš viso kreditorių reikalavimai, užtikrinti atsakovės turto įkeitimu, sudaro 567 306,90 Eur (335 599,48 Eur + 17 264,54 Eur + 125 990,44 Eur + 86 338,94 Eur). Šiuo metu atsakovės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui yra 115 902,56 Eur, nepriemoka VMI – 258 018,44 Eur. Tuo tarpu įkeisto turto likutinė vertė atsakovės pateiktais skaičiavimais sudaro 946 218,44 Eur. Atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso 438 885,70 Eur likutinės vertės turtas, kuris nėra įkeistas. Nurodyta įkeisto ir neįkeisto atsakovės turto vertė kitais byloje pateiktais įrodymais nėra paneigta. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuosavybės teise valdo 8 transporto priemones, kurių likutinė vertė yra 8 327,99 Eur. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė turi pakankamai turto kreditorių, įskaitant VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI, reikalavimams, kurie užtikrinti hipoteka, įvykdyti tiek iš pastariesiems įkeisto, tiek iš neįkeisto bendrovės turto.
Minėta, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos. UAB „Viskas už vieną eurą“ kreditorinių įsiskolinimų sąraše nurodyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 398 720,47 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai yra ženkliai mažesni ne tik už pusę įmonės turto balansinės vertės, bet taip pat už įmonės ilgalaikio turto – nekilnojamojo turto – vertę, kuri priešingai, nei trumpalaikio turto vertė, tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės veiklos rodiklių.
Remdamasis atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra aktyviai veiklą vykdantis subjektas. Šiuo metu bendrovėje dirba 58 apdrausti asmenys. 2017 m. balandžio 30 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės pardavimo pajamos siekė 234 352 Eur. Bendrovės į bylą pateiktos 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. banko pavedimų kopijas įrodo, jog atsakovė nuo pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo dienos pateikimo sumokėjo 70 000 Eur įsiskolinimo dalį ieškovui. 2017 m. rugpjūčio 29 d. bankinio pavedimo kopija patvirtina, jog atsakovė sumokėjo dalį (10 000 Eur) įsiskolinimo atsakovės kreditorei VMI. Be to, 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė kreipėsi į VMI su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo sąžiningas atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei atsiskaitymų su kreditoriais sutrikimų laikinumą. Tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas daug darbo vietų sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą UAB „Viskas už vieną eurą“. Ieškovas, taip pat VMI, siekdami patenkinti savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti individualia tvarka pagal CPK numatytas vykdymo proceso taisykles, bet ne kolektyvinio (bankroto) proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia atsakovės dėmesį, jog ĮBĮ nuostatos nenumato draudimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusioms su įmonės turto struktūra ir verte, jos įsipareigojimų dydžiu bei vykdymo terminais, galinčioms lemti atsakovės mokumą ir galimybes laiku atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriams pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog atsakovė, siekdama laiku ir tinkamai vykdyti pagal įstatymą ar sutartis jai tenkančias prievoles, turi imtis būtinų ir skubių priemonių, kurios atkurtų bendrovės gebėjimą laikytis įmokų valstybės ir socialinio draudimo biudžetams mokėjimo tvarkos ir terminų, stabilizuotų bendrovės padėtį (pavyzdžiui, kaip nurodė pati atsakovė, spręsti dėl atsakovės įstatinio kapitalo, išleidžiant papildomą akcijų emisiją, padidinimo, tokiu būdu sumažinant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, parduoti tam tikrą turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, restruktūrizuoti įsipareigojimus, atsisakyti nuostolingos veiklos ar padalinių ir kt.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės mokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.