- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-210-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38890-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Moment Credit“
- Atsakovas
- Č. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Moment Credit“ ieškinį atsakovui Č. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Moment Credit“ prašė priteisti iš atsakovo Č. B. 62,75 Eur negrąžinto kredito, 14,35 Eur nesumokėtos kredito kainos, 77,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 62,75 Eur negrąžinto kredito, 14,35 Eur nesumokėtos kredito kainos, 7,71 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 84,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-02-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui buvo išmokėta 86,89 Eur (300,00 Lt) kredito suma už 29,33 Eur (101,28 Lt) kredito kainą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2012-08-17, mokant periodinėmis įmokomis kas mėnesį nustatyto dydžio įmokas. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – kredito ieškovui negrąžino bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimus sumokėti.
5. Teismas pripažino, kad atsakovas savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai neįvykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 62,75 Eur negrąžinto kredito ir 14,35 Eur nesumokėtos kredito kainos.
6. Nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 2 punkte numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuojamos atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą, t. y. 185,34 proc., kas per dieną sudaro 0,5 procento laiku negrąžintos sumos. Konstatavo, kad šiuo punktu šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų, iš esmės atliekančių netesybų funkciją.
7. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
8. Pažymėjo, kad norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų neteikė. Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, už pradelstą laiką ieškovui priteisė 7,71 Eur dydžio nuostolius (77,10 Eur x 0,05 proc. x 200 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (55 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 8,25 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas UAB ,,Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių (negautų pajamų) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 69,39 Eur nuostolių (negautų pajamų), 6,75 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11. Nurodė, kad įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia bendrovės teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje. Nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (ieškovo) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė ieškovo teisė (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių (negautų pajamų), bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 2 punktas).
12. Pažymėjo, kad ir priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Nagrinėjamu atveju bendrovė reikalauja tik vieno – kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
13. Teigė, kad jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais papildomai reikalauti kompensacinių palūkanų. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2016-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
14. Nurodė, kad tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.
15. Atsakovas Č. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių (negautų pajamų) dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.
18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-02-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio kreditas, kredito kaina – 29,33 Eur (101,28 Lt), bendra kredito kainos metine norma – 184,29 proc., kredito grąžinimo diena – 2018-08-17. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2012-08-17, mokant periodinėmis įmokomis kas mėnesį nustatyto dydžio įmokas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdė savo prievolių.
19. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
21. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
22. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte, šalys susitarė, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 185,34 proc., todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,5 proc. laiku negrąžintos sumos (185,34 proc. / 365 dienų = 0,5 proc. per dieną).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryto vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatytos 185,34 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 185,34 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
25. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prošomus pritesti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius (negautas pajamas) paskaičiavo už 200 dienų, nors atsakovas suteikto kredito negrąžina nuo 2012-08-17, t. y. dienos, kai turėjo būti grąžinta visa suteikto kredito suma. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
26. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.
27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistinas mokėjimo palūkanas nuo 77,10 Eur iki 7,71 Eur, keičiama, priteisiant visą prašomą priteisti palūkanų sumą, t. y. 77,10 Eur.
28. Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
29. Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“ (į. k. 300657515) iš atsakovo Č. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 62,75 Eur (šešiasdešimt du eurus 75 ct) negrąžinto kredito, 14,35 Eur (keturiolika eurų 35 ct) nesumokėto kredito kainos, 77,10 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 10 ct) nuostolių (negautų pajamų), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 154,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“ (į. k. 300657515) iš atsakovo Č. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.