Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO finance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-05-19 ieškovė UAB „NEO finance“ ir atsakovas A. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 5 113,88 eurų kreditą 60 mėnesių terminui. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 24,00 procentų palūkanų norma. Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti preliminarų 520,80 eurų tarpininkavimo mokestį bei sutarties administravimo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktas, specialiosios sąlygos). Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir liko skolingas ieškovei 5 113,88 eurų negrąžinto kredito, 3 713,32 eurų mokėjimo (pelno) palūkanų, 521,59 eurų tarpininkavimo mokesčio ir 1 800,00 eurų administravimo mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį kredito gavėjas (atsakovė) privalo grąžinti kreditoriui (ieškovei) gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo priteistinas 5 113,88 eurų negrąžintas kreditas ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 713,32 eurų mokėjimo (pelno) palūkanas bei 24 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už kredito sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju šalys Vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovas už 5 113,88 eurų kreditą sumokės 3 713,32 eurų palūkanas už laikotarpį nuo 2017-05-19 iki 2022-05‑23 (Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo vartojimo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kada faktiškai visas vartojimo kreditas grąžinamas bendrovei. Šios Sutarties nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (pelno palūkanos) bus mokamos iki suteikto kredito grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl darytina išvada, kad ieškovė, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visos sutartimi sulygtos ir iki 2022-05‑23 apskaičiuotos fiksuotų palūkanų sumos (3 713,32 eurų). Pagal šalių sudarytą sutartį, nuo vartojimo kredito suteikimo dienos iki faktiško kredito grąžinimo dienos ieškovui priklauso 24 procentų metinės palūkanos už negrąžintą kreditą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl 3 713,32 eurų mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 534,65 eurų pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo Vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2017-05-19) iki ieškinio teisme priėmimo dienos (2017-10-24) (5 113,88 eurų x 24 procentų / 365 dienos x 159 dienos), bei 24 procentų dydžio sutartines metines palūkanos už negrąžintą 5 113,88 eurų kreditą, skaičiuojant nuo 2017-10-25 iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 521,59 eurų tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis preliminariai sudaro 520,80 eurų sumą. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka (Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Iš pateiktos mokesčio sąvokos nėra aiški šio mokesčio paskirtis, be to, tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovo bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą, tačiau šiuo atveju ieškovė nenurodė, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, o kreditus teikia savo vardu, t. y. neatitinka Vartojimo kredito tarpininko apibrėžimo. Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų, o ne grąžintinų įmokų, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tai, kad ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, taigi yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas reikalavimą dėl tokio tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 800,00 eurų sutarties administravimo mokesčio. Kaip jau minėta, šio mokesčio sąvoka atitinka tarpininkavimo mokesčio apibrėžimą ir yra numatyta Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.30 punkte. Atsakovui nebuvo nurodyta (paaiškinta) šio mokesčio paskirtis, o iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog šis mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu ir administravimu. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 1 800,00 eurų sutarties administravimo mokestį atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (5 648,53 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys).

Ieškovė byloje patyrė iš viso 534,01 eurų bylinėjimosi išlaidas (288,00 eurų žyminis mokestis ir 246,01 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (50,66 procento) priteistina 270,53 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 4,17 eurų pašto išlaidos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 113,88 eurų skolą (negrąžintą kreditą), 534,65 eurų palūkanas, 24 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už kredito sumą (5 113,88 eurų) skaičiuojant nuo 2017-10-25 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (5 648,53 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,53 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „NEO finance“, į. k. 303225546, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,17 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.