Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjos N. A. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

AVNT, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei pateiktus priedus prie jo, taip pat UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nustatė, kad įmonė nei AVNT, nei Juridinių asmenų registrui apie UAB „Baltic Hus RLT pradėtą bankroto procesą nebuvo pranešusi, taip pat AVNT nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad būtų pradėjusi vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Tai leido daryti išvadą, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kaip įmonės nemokumo administratorius, jokių administravimo veiksmų neatliko. Be to, 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 fiksuotus sprendimus. Todėl padarė išvadą, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmai iki bankroto proceso pradžios atlikti įmonės direktorės pavedimu ne kaip nemokumo administratoriaus, o kaip privatus juridinio asmens. Tokių veiksmų atlikimui (kreditorių susirinkimo organizavimui, pranešimų siuntimui) nemokumo administratoriaus licencija nėra privaloma, pareiga inicijuoti nemokumo procesą numatyta juridinio asmens vadovui, kuris ir priima sprendimus, ar šiuos veiksmus atliks pats ar paves kitiems asmenims. Nemokumo administratorius administruoti nemokumo procesą pradeda nuo atitinkamo sprendimo vykdyti bankroto procesą priėmimo (nutarties įsiteisėjimo). Atsižvelgiant į tai, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kaip privataus juridinio asmens veiksmų, atliktų iki bankroto proceso pradžios, pavedimo, jį išdavusio asmens veikimo teisėtumo AVNT vertinti neturi teisinio pagrindo, kadangi AVNT tokia kompetencija nesuteikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, AVNT priėmė sprendimą neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal pareiškėjos prašyme ir papildomai pateiktoje informacijoje nurodytas aplinkybes nepradėti.

JANĮ numato, kad juridinio asmens nemokumo procedūra gali būti teisminė ir neteisminė (JANĮ 2 str. 4 d.). Pagal JANĮ 2 straipsnio 1 dalį bankrutuojantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens bankroto procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. Neteisminės bankroto procedūros inicijavimas juridiniam asmeniui sukelia identiškas teisines pasekmes, kaip ir teisminė bankroto procedūra. Teisminė bankroto procedūra pradedama įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 25 straipsnio 8 d.). Kadangi neteisminės bankroto procedūros inicijuojamos kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriems nėra keliamas įsiteisėjimo reikalavimas, laikytina, kad ne teismo tvarka bankroto procedūra pradedama asmeniui, kuris kreditorių susirinkimo paskirtas atlikti nemokumo procedūras ne teismo tvarka, pradėjus (sutikus JANĮ 36 str. tvarka) vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, o būtent atlikus bent dalį JANĮ 27 straipsnio 2-3 dalyse numatytų veiksmų, kurie atliekami įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ar realizavus bent dalį JANĮ 59 straipsnyje numatytų nemokumo administratoriaus pareigų (nemokumo proceso administravimo turinys).

Viešojo administravimo vienas iš pagrindinių principų yra teisėtumo principas, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.). VAĮ 33 straipsnio 11 dalyje numatyta bendroji ūkio subjektų neplaninių patikrinimų tvarka, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Neplaninių patikrinimų taisyklės turi būti rengiamos vadovaujantis VAĮ 30 straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti (VAĮ 33 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, kurios nustato, kad Administratorių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2 p.), o administratorių veikla tikrinama organizuojant ir neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. liepos 7 d. įsakymu nr. V1-86, reglamentuoja AVNT planuojamų tikrinti nemokumo administratorių veiklos patikrinimų plano sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką bei trukmę, tikrintojų bei tikrinamų administratorių teises ir pareigas, patikrinimų rezultatų įforminimą. AVNT veikla, susijusi su administratorių veiklos patikrinimais, planuojama ir atliekama vadovaujantis VAĮ, JANĮ, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30.

Neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą (Patikrinių taisyklių 29 p.). Neplaninis patikrinimas AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas Patikrinimų taisyklių 30 punkte numatytais atvejais, vienas iš jų - AVNT gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu (30.2 p.).

Skundžiamą AVNT sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo priėmė remdamasi 2020-12-21 teikimu „Dėl 2020-12-10 rašto reg.Nr. D1-6268, jo papildymo Nr. D1-6375“, nurodydama, kad iš esmės neturi kompetencijos pradėti pareiškėjos nurodomo nemokumo administratoriaus neplaninio patikrinimo dėl skunde nurodytų veiksmų, kadangi AVNT nepateikta ir nenustatyta jokių duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų pradėjęs vykdyti UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pat UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nepranešė AVNT ar Juridinių asmenų registrui apie įmonei pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išdava, kad priežiūros institucija AVNT neturėjo pareigos pradėti tyrimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, nes UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nepradėjo UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto proceso ne teismo tvarka: neišsiuntė kreditorių nutarimo kopijos nė vienam JANĮ 27 str. 2-3 d. nurodytam viešajam subjektui (Juridinių asmenų registro tvarkytojas, antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos; ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas; Garantinio fondo administratoriui), taip pat kreditorių susirinkimo kopija nesiųsta ir JANĮ 27 str. 3 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nepateikta ir nenustatyta duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bent vieną JANĮ 59 str. numatytų pareigų (nedelsdamas organizavęs juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; nedelsdamas kredito įstaigoje atidaręs kreditorių sąskaitą; sprendęs dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; sprendęs darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą; vertinęs ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę; tikrinęs juridinio asmens sandorius ir sprendęs dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; kreipiasis dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia; kreipiasis dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga ir kita). Pareiškėja nepateikė teismui AVNT nustatytas faktines aplinkybes ar padarytas išvadas paneigiančių įrodymų ar duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bankroto ne teismo tvarka procedūros veiksmus. Savo kreipimosi į AVNT 2020 m. gruodžio 10 d. rašte pareiškėja ir skundžia būtent veiksmus, susijusius su kreditorių susirinkimo organizavimu ir galimai jos teisių pažeidimu. Pareiškėjos nurodyti skunde teismui faktai apie tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2021 m. sausio 4 d. teikė teismui raštą ir 2021 m. sausio 8 d. teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų, kadangi šie dokumentai teikti teismui jo pareikalavimu. Pažymėtina, kad, pareiškėjai inicijavus ieškiniu teisminį procesą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, Vilniaus apygardos teismas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pripažino teismo proceso dalyviu, siuntė įmonei 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, o vėliau ir atskirąjį skundą, nustatydamas terminą procesiniams veiksmams atlikti ar informacijai pateikti. Dėl to nurodyti veiksmai atlikti teisminio proceso metu, o ne bankroto proceso ne teismo tvarka metu. Pažymėtina, kad ir atsiliepime į pareiškėjos ieškinį, ir AVNT pateiktoje informacijoje UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ aiškiai nurodė, kad po kreditorių susirinkimo UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto procedūrų ne teismo tvarka nepradėjo, kadangi pareiškėja, kaip kreditorė, pradėjusi priverstinį savo reikalavimo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00874, nesutiko su bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius negali būti paskirtas vykdyti nemokumo procesus be jo sutikimo (JANĮ 36 str. 1 d.). Be to, pareiškėjai apskundus atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, UAB „Baltic Hus RLT“ taip ir neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso, nes kreditorių susirinkimo nutarimai buvo panaikinti.

Nesutiktina su atsakove, kad administracinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi pareiškėja kreipimosi į AVNT metu buvo (ir šiuo metu yra) vykdytino reikalavimo įmonei UAB „Baltic Hus RLT“ turėtoja (kreditorė), kuri galėjo netgi inicijuoti nemokumo procesą. Be to, buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, todėl, jai kaip įmonės kreditorei, kilus įtarimų dėl galimai teisės aktų nuostatų pažeidimo bankroto procedūros metu, ji turėjo teisę pateikti prašymą ar skundą AVNT dėl jos kompetencijai priskirtų ūkio subjektų (nemokumo administratorių) priežiūros veiksmų – neplaninio patikrinimo atlikimo. Kreditorius turi teisę gauti informaciją apie savo skolininką, juo labiau jam atliekamą nemokumo proceso eigą. Tai, kad nebuvo pradėta vykdyti bankroto ne teismo tvarka procedūra AVNT sužinojo gavus papildomą informaciją iš UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kas sudarė pagrindą atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą, įvertinus jos kompetencijai priskirtus klausimus, rizikos nebuvimą ir kitas reikšmingas neplaniniam patikrinimui (ne)pradėti aplinkybes. AVNT turi teisę atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą tinkamai tai motyvuodama, kas ir buvo iš esmės atlikta šiuo atveju. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsisakymo pradėti neplaninį patikrinimą motyvais, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo nepagrįstu.

Sutiktina su AVNT argumentais, kad jos kompetencijai priskirta nemokumo administratorių, atliekančių nemokumo procesus, priežiūra, tačiau ne įmonių ir jų direktorių ar kreditorių, inicijuojančių įmonių bankroto ne teismo tvarka procesą, priežiūra. Dėl to AVNT ir neturėjo tirti pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl UAB „Baltic Hus RLT“ direktorės įdarbinimo, juo labiau, kad viešame registre yra aiškiai nurodytas šio juridinio asmens vadovas, kuris vėliau kaip matyti kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo teismine tvarka. Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su UAB „Baltic Hus RLT“ duotu pavedimu UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ organizuoti kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka paskelbimo ir jo pagrindu atliktais kreditorių susirinkimo šaukimo veiksmais, neduoda pagrindo priešingoms išvadoms, kadangi bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimą atliko įmonė (UAB „Baltic Hus RLT“), kuri pati ir sprendžia, kaip organizuos kreditorių susirinkimą: pati ar pasiteks, paves šiuos veismus atlikti kitus asmenis (JANĮ 6 str. 2 d., 8 str. 1-2 d.). Šių įmonės ar jos pavedimų kitų asmenų vykdytų veiksmų, atliktų iki bankroto proceso įsiteisėjimo ar iki pradėjimo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, priežiūra nepriskirta AVNT kompetencijai (JANĮ 132 str. 1 d.), kadangi priežiūros institucija prižiūri „nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus <...>“.

Pareiškėjos argumentai dėl formalių skundžiamo sprendimo rekvizitų ir pasirašymo yra išsamiai atsakyti atsakovo atsiliepime į jos skundą, o būtent skundžiamas sprendimas pasirašytas elektroniniu parašu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ginčijamas sprendimas nepradėti neplaninio nemokumo administratoriaus patikrinimo atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes skundo argumentų ribose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame sprendime faktines aplinkybes iš esmės teisingai vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai ir pagrįstai aprašytoje faktinėje situacijoje priėmė sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, atsižvelgiant į ūkio subjektų priežiūros principus ir bendruosius viešojo administravimo principus. Dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti skundžiamo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos N. A. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė Teisėjos