Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-55-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
2A-55-622/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Bronius Valius
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
O. E.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-55-622/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas Procesinio sprendimo kategorijos:

35.3.6; 50.8; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Bronius Valius, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui O. E. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo ir pagal atsakovo O. E. priešieškinį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. E. 53 010 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką ir 2120,40 Lt delspinigių. Nurodė, kad atsakovas nuomoja valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. 2101/0010:18, esantį N. U. g. 5, Klaipėda. Žemės nuomos mokestį už valstybinę žemę atsakovas moka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir nustatytais terminais. Atsakovas pagal 2009 m. Žemės nuomos mokesčio apskaitos įvykių suvestinę liko skolingas 53 010 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio. Pagal 2004-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-04 patvirtintą Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkos 41 punktą, ieškovė atsakovui priskaičiavo 2120,40 Lt delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos mokesčių sumos iki 2009-02-25.

Atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2008 m. antrą pusmetį iki 13 252,50 Lt ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-08 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo“. 2008-08-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius nurodė, kad negali parengti planavimo sąlygų žemės sklypo ir jo gretimybių detaliajam planui parengti, nes sąlygų neišdavė Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys. Po sprendimo pastatui suteikti teisinę apsaugą ir įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, bet kokia veikla, atsakovo išsinuomotame žemės sklype, tapo negalima, todėl iš esmės pablogėjo žemės sklypo naudojimosi sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš O. E. ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 15 000 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį ir 600 Lt delspinigių. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo apdairus ir rūpestingas verslininkas, įvertino įsigyjamo pastato specifiką, atsižvelgė į sprendimus ir išvadas, priimtas jo atžvilgiu, tačiau negalėjo numatyti aplinkybės, kad jam ėmusis žemės nuomos sutartyje numatytų veiksmų, situacija iš esmės pasikeis. Atsakovas pastatą įsigijo, kartu sudarydamas žemės sklypo nuomos sutartį, šioje žemės nuomos sutartyje buvo ir yra numatyta pastatų rekonstrukcija bei naujų pastatų statyba, 2008-07-08 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, susiklostė akivaizdi Lietuvos Respublikos ir iš jos turtą įsigijusio privataus asmens teisinės padėties disproporcija, tokiu būdu buvo pažeisti lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos, teisėtų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo principai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, ieškovės reikalaujamą sumokėti žemės nuomos mokestį sumažino iki 15 000 Lt ir atitinkamai sumažino prašomos priteisti delspinigių sumą iki 600 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su atsakovo negalėjimu naudotis ginčo sklypu yra nepagrįsti, nes atsakovas galėjo naudotis žemės sklypu, vykdyti veiklą žemės sklype, rekonstruoti pastatus ir pritaikyti naujai paskirčiai pagal galiojantį detalųjį planą. Kliūtys atsakovui iškilo tik įgyvendinant jo siekį pakeisti galiojantį detalųjį planą, kas nebuvo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas savo išvadas pasisakė tik dėl atsakovo nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, tačiau nepasisakė dėl įrodymų, kuriais savo aplinkybes grindė ieškovė. Be to, teismas nemotyvavo kokių duomenų ar skaičiavimo pagrindu nusprendė nuomos mokestį sumažinti iki 15 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės argumentai, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir pastatui bei žemės sklypui taikoma teisinė apsauga veiklos šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesustabdė, yra nepagrįsti. Pažymi, kad būtent Tarybos sprendimas, o ne ketinimas keisti detalųjį planą ar bet kokie kiti veiksniai, tiesiogiai sąlygojo tai, jog buvo užkirstas kelias vystyti žemės sklype planuotą veiklą ir naudotis žemės sklypu pagal žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį (komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teigia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsakovas pažymi ir tai, kad teismas pagrįstai sumažino žemės nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių už kurias nuomininkas neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal 2007-03-16 pirkimo – pardavimo sutartį A. K. pardavė, o O. E. nuosavybės teise įgijo administracinį pastatą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę, bei šiems objektams priskirtą 0,1410 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007-02-23 tarp LR Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir A. K. sudarytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 21/2007-0022, pagal kurią 32 metų laikotarpiui buvo išnuomota žemė, nustatytos nuomininko teisės ir pareigos buvo perleistos atsakovui O. E.. 2008-07-08 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą. Atsižvelgiant į šį sprendimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento paveldosaugos skyrius 2008-08-20 informavo atsakovą, kad negali būti parengtas žemės sklypo bei jo gretimybių detalusis planas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-01-30 sprendimu Nr. 4 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio priteisimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai susiję su atsakovo negalėjimu naudotis ginčo sklypu yra nepagrįsti, nes atsakovas galėjo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti veiklą, rekonstruoti pastatus ir pritaikyti naujai paskirčiai pagal galiojantį detalųjį planą. Be to, pažymėjo, kad pastato įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir pastatui bei žemės sklypui taikyta teisinė apsauga veiklos šiuose objektuose nesustabdė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės išdėstytais argumentais.

Iš 2007-02-23 valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkto matyti, kad pagrindinė tikslinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis buvo numatyta – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų, ir pramogų objektų statybos. Pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal galiojantį teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo leidimą (žemės nuomos sutarties 4.2 punktas). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008-07-08 nusprendė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas (kurios sutampa su žemės sklypo ribomis) ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį. Pažymėtina, kad pastato bei žemės sklypo įrašymas į Registrą sukelia LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytas pasekmes. Šio įstatymo 19 straipsnis įtvirtina griežtus reikalavimus (suvaržymus), taikomus saugomam objektui (vertybei). Draudžiama teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti (19 str. 2 d. 2 p.); viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą - pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius (19 str. 2 d. 4 p.). Taigi pastato įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir pastatui bei žemės sklypui taikoma teisinė apsauga riboja galimybę atlikti veiksmus numatytus žemės sklypo naudojimo paskirtyje. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas gali naudotis žemės sklypu, vykdyti veiklą žemės sklype, rekonstruoti pastatus ir pritaikyti naujai paskirčiai pagal galiojantį detalųjį planą, atmestini.

Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir pagrįsdamas savo išvadas pasisakė tik dėl atsakovo nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, tačiau nepasisakė dėl įrodymų, kuriais savo aplinkybes grindė ieškovė. Pažymėjo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad galiojančiu teritorijos detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 49, ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001-07-12 sprendimu Nr. 359 patvirtintomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei servitutais, nurodyta, kad detaliuoju planu numatyta pastato rekonstrukcija iki 3 aukštų su mansarda bei sklypo užstatymo tankumas 55 procentai. Tačiau įrodymų, kad atsakovas negalėjo vykdyti veiklos pagal sutartyje ir galiojančiame teritorijos detaliajame plane nustatytas sąlygas byloje nėra.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kokių duomenų ar skaičiavimo pagrindu nusprendė nuomos mokestį sumažinti iki 15 000 Lt.

Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.487 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje naudojimosi daiktu sąlygos iš esmės pablogėja. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą ir įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą iš esmės atsakovui pablogėjo naudojimosi daiktu sąlygos. Todėl atsakovui atsirado pagrindas reikalauti sumažinti nuomos mokestį. Sumažinimo ribų įstatymas nenumato – tai palikta teismo diskrecijai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai sumažino ieškovės reikalaujamą priteisti sumą iki 15 000 Lt. Taip pat konstatuoja, kad ši suma nėra per maža bei atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ieškovės pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Albina PupeikienėBronius Valius